Bandys reanimuoti Lietuvos žiemos sportą

Ketvirtadienį Kūno kultūros ir sporto departamente susirinko pagrindinių sporto organizacijų atstovai ir žiemos sporto federacijų vadovai aptarti žiemos sporto perspektyvų Lietuvoje. „Įvardykime, ko reikia, kad turėtume žiemos sporto rezultatus“, - į federacijų vadovus kreipėsi KKSD generalinis direktorius Ritas Vaiginas.
 
Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis pažymėjo, jog rengiantis Vankuverio olimpinėms žaidynėms palyginti su Turinu mokomajam sportiniam darbui finansavimas buvo skirtas keturiskart didesnis, t. y. atitinkamai 2 mln. ir 0,5 mln. Lt. Kętutis Bartkus, atsakingas LOSC už žiemos sporto šakas, apibendrindamas pasirengimą Vankuveriui, pabrėžė, jog darbas vyko sklandžiai ir planingai: varžybų kiekis buvo pakankamas, pinigų užteko, sportininkai vyko į stovyklas, buvo nuolat stebimi medikų ir mokslininkų. „Jeigu būtų buvę skirta daugiau lėšų, ar būtų rezultatai geresni? - klausė K.Bartkus ir pats atsakė. - Manau, kad ne“. 
 


Su tokia nuomone sutiko ir KKSD vadovas, anot kurio, priežasčių dėl žemo Lietuvos žiemos sporto lygio reikia ieškoti giliau. „Labiausiai neramina sporto šakų situacija: jų masiškumas, savivaldybių požiūris į žiemos sporto šakas, sporto bazės ir  t. t.“, - sakė jis.
 
Todėl R.Vaiginas paprašė visų federacijų vadovų pateikti išsamias ketverių metų olimpinio ciklo ataskaitas – koks buvo skirtas finansavimas, kokie pasiekti rezultatai, kiek veikia tos sporto šakos sporto klubų ir t. t. Kitas įpareigojimas federacijoms – pateikti sporto šakos plėtojimo programas: „Programa turi būti reali, tai yra, su konkrečiais paskaičiavimais, įvertinant gamtines sąlygas, turimą sporto bazę, potencialias sportininkų galimybes, konkretizuojant tikslus. Turime Dianą Rasimovičiūtę, bet ar turime dar ką nors po jos? Matėme, kaip šliuožė Vankuveryje Irina Terentjeva, bet Lietuvoje ji – geriausia...“ - atsakingai įvertinti potencialias galimybes plėtoti savo sporto šakas Lietuvoje ir siekti rezultatų prašė sporto vadovas.
 
Ataskaitas ir programas federacijos KKSD sudarytai darbo grupei turės pateikti iki balandžio 28 dienos. Po to darbo grupė aptarti programų susitiks su kiekviena federacija atskirai. Įvertinus kiekvienos sporto šakos galimybes ir perspektyvas, bus sprendžiama, į kurias sporto šakas būtų tikslingiausia investuoti, tikintis, kad jų atstovai pasieks geresnių rezultatų nei iki šiol, o kurioms sporto šakoms galbūt reikėtų apsiriboti mėgėjiško sporto plėtra. R.Vaiginas taip pat pabrėžė, jog sporto šakos plėtra yra ne kieno nors kito, bet pirmiausia federacijos ir federacijos vadovo rūpestis ir atsakomybė. „Federacijų vadovai negali tikėtis, kad sporto šaką galima išlaikyti tik iš biudžeto – ateidamas vadovauti, jis turi atnešti ir savo lėšų, t. y. surasti rėmėjų“, - R.Vaiginas akcentavo būtinybę pačioms federacijoms imtis iniciatyvos ieškant paramos.
 
KKSD gen. direktorius informavo, kad šiuo metų finansavimą iš kūno kultūros ir sporto biudžeto gauna 90 šalies federacijų. „Tai nėra gerai. Pateiksime projektą Nacionalinei sporto tarybai ir, jeigu ji pritars, kitais metais iš biudžeto finansuosime tik 40, daugiausia – 50 sporto šakų federacijų“, - pažymėjo būtinybė diferencijuoti sporto šakas, pagal jų potencialą ir rezultatus sporto vadovas.
 
Pirmajame susitikime, aptariant žiemos sporto šakų perspektyvas, sporto federacijų vadovai atkreipė dėmesį ir į jiems kylančius sunkumus, tačiau apie konkrečias federacijų problemas plačiau bus diskutuojama atskiruose susitikimuose su jomis.