Įžaidėjo praktika pridės universalumo

Ne iš gero gyvenimo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos įžaidėju tapęs Martynas Gecevičius sezonui ritantis į pabaigą susidūrė su papildomomis, tačiau pažįstamomis užduotimis.

Khalidui El-Aminui patyrus traumą 22 metų, 193 cm ūgio snaiperis tapo krepšininku, kuris pastaruoju metu dažniausiai organizuoja Lietuvos čempionų žaidimą.

Dabar M. Gecevičiui svarbu ne tik pataikyti į krepšį, bet ir atlikti tikslų perdavimą, patikimai persivaryti kamuolį į varžovų aikštės pusę bei sukurti progas atakuoti komandos draugams.

Patinka vadovauti komandai

„Būna varžovų prieš kuriuos įžaisti kamuolį man sekasi pakankamai gerai, tačiau prieš tuos, kurie ginasi kibiau, rungtyniauti įžaidėjo pozicijoje man sunkiau, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ aiškino M. Gecevičius. – Esu atakuojantis gynėjas, todėl ši pozicija man priimtinesnė. Vis dėlto jaučiuosi normaliai, 10-15 minučių įžaidėjo pareigose man nėra problema. Nesijaučiu neįprastai ar keistai.“

Paklaustas, prieš kuriuos priešininkus sunkiau valdyti komandą, M. Gecevičius tikino, kad pasibaigus Eurolygos varžyboms tokių nebeliko. Anot vilniečio, naujosios pareigos turi ir pliusų, ir minusų.

„Įžaidėjas dažniau turi kamuolį, gali žaisti du prieš du, o tai man taip pat patinka. Žinoma, ši pozicija reikalauja žymiai daugiau energijos ir puolant, ir ginantis“, – tvirtino krepšininkas.

Mokėsi stebėdamas Jasikevičių

Septynerius metus profesionaliai sportuojantis gynėjas sutiko, kad „Lietuvos ryto“ sudėties spragos bent iš dalies jam yra naudingos. Organizuodamas žaidimą M. Gecevičius tampa universalesnis krepšininkas.

„Tai man prideda patirties, vadovavimo bei kamuolio įžaidimo sugebėjimų, be to, galiu mokytis įlieti į žaidimą komandos draugus. Įžaidėjo pozicija plečia mano kaip krepšininko akiratį ir tai yra tikrai naudinga“, – neabejojo M. Gecevičius.

Šį sezoną pusantro mėnesio vienas jauniausių sostinės ekipos žaidėjų turėjo idealią progą pasisemti patirties iš vieno geriausių Europoje atakų organizatoriaus – Šarūno Jasikevičiaus. Praėjusių metų pabaigoje veteranas trumpai apšilo kojas „Lietuvos ryte“.

„Iš Jasikevičiaus kai ką perėmiau dar nuo tų laikų, kai į jį žiūrėdavau per televizorių, – juokėsi Gecevičius. – Aišku, Šarūnas davė patarimų, nes jis turi daug patirties ir žino, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą aikštėje. Paprasčiausiai žiūrėjau į jį, mačiau, ką Jasikevičius darydavo kitaip ir taip mokiausi.“

Treniruojasi kaip įžaidėjas

Po to, kai „Lietuvos rytas“ dėl įvairių priežasčių neteko visų penkių ekipos žaidimui vadovavusių krepšininkų – Igorio Miloševičiaus, Žydrūno Kelio, Jerry Johnsono, El-Amino ir Jasikevičiaus, M. Gecevičius kartu su amerikiečiu D.J. Strawberry (taip pat netikras įžaidėjas) kamuolį įžaidžia ir treniruočių metu rungtyniaujant penki prieš penkis.

Tiesa, Vilniaus ekipai penktadienį pasirašius sutartį su Sherronu Collinsu, M. Gecevičius galės grįžti į sau labiau priimtiną poziciją, tačiau įžaidėjo pareigas kelias ar keliolika minučių per rungtynes vis tiek kartais turės atlikti.

„Kiekvienai pozicijai reikia darbo, tad dirbu ir stengiuosi. Kuo daugiau laiko įžaidžiu kamuolį, tuo lengviau rungtynėse. Ties šia pozicija reikia dirbti taip pat, kaip ir su metimais ar atkovotais kamuoliais“, – įsitikinęs M. Gecevičius.

Savo žaidimo kitoje pozicijoje žaidėjas vertinti nelinkęs. Vis dėlto M. Gecevičius sutiko, kad sezonui persiritus į antrąją pusę, jo demonstruojamas krepšinis tapo geresnis ir kokybiškesnis.



Gabumai išryškėjo mokyklos laikais

Tuo tarpu Algirdas Milonas, kuris buvo pirmasis M. Gecevičiaus treneris Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, atskleidė, jog buvęs auklėtinis retkarčiais organizuodavo žaidimą ir jo komandoje.

„Pas mane jis dažniau žaidė atakuojančiu gynėju, bet, kai reikėdavo, puikiai rungtyniaudavo du prieš du bei įžaisdavo kamuolį. Gecevičius puikiai mato aikštę, todėl sukurdavo progas atakuoti krepšį kitiems žaidėjams, o pats išnaudodavo varžovų klaidas, – pažymėjo treneris. – Martynas turi gabumų rungtyniauti įžaidėjo pozicijoje, kadangi labai gerai skaito žaidimą, puikiai įvertina situacijas. Dar jaunių amžiuje jis jau turėjo didelę patirtį.“

Progresas akivaizdus

Nepaisant fakto, kad nuo pirmųjų žingsnių krepšinyje pagrindinė M. Gecevičiaus užduotis visada buvo mesti į krepšį, Milonas nemano, kad žaisdamas kitoje pozicijoje vilnietis tobulėja lėčiau.

„Kuo universalesnis žaidėjas, tuo geriau jam pačiam. Neabejoju, kad visa tai Martynui labai pravers ateityje“, – teigė A. Milonas.

Treneris pastebėjo, kad pastaraisiais metais snaiperis tampa vis pavojingesnis. Aikštėje Lietuvos rinktinės narys daugumą žaidimo komponentų atlieka ne tik greičiau, bet ir staigiau priima teisingus sprendimus.

M. Gecevičius niekada netaps tikru aikštės generolu, bet naujų įgūdžių pridėsianti įžaidėjo praktika ateityje leis pelnyti dar didesnį šalies ar užsienio trenerių pasitikėjimą.