Rubensas turi ko stebėtis

Rubensas turi ko stebėtis

Barzdotas dailininko Rubenso veidas iš portreto žiūrėjo lyg ir nustebęs: juk ne kasdien tenka pamatyti Dailės instituto salėje, kur jis nutapytas ant sienos, keletą dešimčių krykštaujančių mergaičių, atliekančių įvairius sportinius pratimus. Kai kurie šių pratimų atrodė gana neįprastai: pavyzdžiui, mergytės kuo greičiau stengėsi bėgti atbulos… Viena kita mergaitė neišlaikydavo lygsvaros ir… krisdavo. Bet tai nė kiek nesugadino visos grupės nuotaikos – mažosios sportininkės buvo linksmos, patenkintos.
 

O pirmas pasitaikęs lankytojas šioje salėje rastų daugiau dalykų, dėl kurių nustebtų. Juk užsiėmimams (o kad tai – užsiėmimai, neliko jokios abejonės) vadovavo Dailės instituto Fizinio lavinimo katedros vedėjas S. Petkus ir dėstytojas P. Tamašauskas.
 

Iš kur institute atsirado tokios mažos dalininkės?
 

Stebėtis nėra ko – salėje vyko naujai įsteigtos visuomeninės Badmintono vaikų mokyklos treniruotė.
 

O gimė ši mokykla… Maskvoje. Ir, tarp kitko, pačiu labiausiai netikėtu momentu. Dabartiniai mokyklos dėstytojai, o tuo metu – šalies badmintono pirmenybių teisėjas ir dalyvis – trumpai pasikalbėjo po eilinio susitikimo.
 

KKI absolventas (tarp kitko, pagal specialybę tinklininkas) P. Tamašauskas, šluostydamas prakaitą, kalbėjo:

– Tikėkit, netikėkit – neužtenka ištvermės. Nieko sau „invalidų“ žaidimas!
 

Teisėjavęs pirmenybėse S. Petkus, žinomas slidinėjimo specialistas, jo žodžių klausėsi susimąstęs.

– Taip, jei nepradėsime ruošti pamainos, – dėstė jis, – šalies pirmenybėse kaskart pasirodysime vis blogiau…
 

Ir sportininkai nutarė: grįžę į Vilnių, jie pradės dirbti su jaunais badmintonininkais.
 

Nutarta – padaryta. Entuziastai nutarė žengti paprasčiausiu keliu. Kai kas jų vietoje gal ir pradėtų, kaip sakoma, iš kito galo – nueitų į buhalteriją ieškoti lėšų ir etatų, gal straipsnį į spaudą parašytų, pavadintą „Reikalingi jauni badmintonininkai…“ Bet entuziastai pasielgė kitaip: jie apskaičiavo savo laisvalaikį, numatė, kokiu metu laisva salė, nuėjo į gretimas vidurines mokyklas, susitarė su kūno kultūros mokytojais, kad jiems atsiųstų 10–13 metų amžiaus vaikų, norinčių tapti badmintonininkais ir… mokykla buvo įkurta.
 

Žinoma, visa tai labai paprastai skamba. Iš tikrųjų buvo ir sunkumų: reikia parengti darbo metodiką, specialius pratimus badmintonininkams, parinkti vaikų, turinčių duomenų šiam dar gana „paslaptingam“ žaidimui.
 

O čia dar naujiena…
 

Į berniukų treniruotę vos vos susirenka dešimt būsimųjų badmintono meistrų.
 

Mokytojas aiškina:

– Berniukai raukosi: duok jiems futbolą, krepšinį, boksą…
 

O štai mergaičių prigužėjo vos ne keturiasdešimt – visos jos nori mokytis žaisti badmintoną. Tačiau ir prie geriausių norų neįmanoma su tokia didele grupe rimtai dirbti. Štai todėl ir buvo surengta toji treniruotė, kurią pavaizdavome iš pradžių – vyko mergaičių kontrolinės, atrankinės varžybos. O pratimus dėstytojai parinko kuo būdingiausius. Štai todėl mergaitės ir bėgo atbulos: badmintone dažnai atsitinka, kad „ilgą“ volaną reikia vytis kaip tik tokiu būdu.
 

Taip, stebėtis tikrai nebuvo ko… Veikiau reikėtų girti entuziastus visuomenininkus, kurie nepagailėjo savo brangaus laiko mūsų sporto labui!

Ir tikrai, kai ėjome iš Dailės instituto salės, kur vyko ši treniruotė, mums atrodė, kad senieji Rubensas, Velaskezas ir da Vinčis iš savo portretų jau žiūrėjo ne su nuostaba, o su pasigėrėjimu – kam gi gali nepatikti tokie dalykai?

L. Karpaitis



1963-iųjų įvairenybės

Teisėjauti TSRS A klasės krepšinio pirmenybių pirmiesiems turams pakviesti penki mūsų respublikos krepšinio teisėjai: tarptautinės kategorijos teisėjas S. Stonkus ir visasąjunginės kategorijos teisėjas V. Ručinskas – į Maskvą, visasąjunginės kategorijos teisėjaa G. Sviderskaitė – į Tartu, o J. Jankauskas ir J. Lagunavičius – į Gomelį.
 

Ar galima žaidžiant rajono varžybose ginti aikšte (zona)? – savo laiške redakcijai klausia Raseinių r. Betygalos vidurinės mokyklos jaunieji krepšininkai.
LTSR krepšinio federacijos nutarimas, draudžiąs per jaunių ir jaunučių krepšinio varžybas naudoti gynybą aikšte (zona), nėra atšauktas. Vadinasi, į Jūsų klausimą atsakome neigiamai.
 

Žiemos atostogų metu ketvertas Žemės ūkio akademijos turistų slidėmis atliko I sunkumo kategorijos žygį maršrutu Trakai–Druskininkai–Birštonas. Žygis truko 7 dienas, turistai įveikė 190 km. Jie aplankė Liškiavos, Punios, Merkinės piliakalnius ir eilę kitų įdomesnių ir gražių Lietuvos vietovių bei objektų.
 

Neseniai Milano teismas patenkino Elvyros R. prašymą dėl ištuokos. Iš jos buvusio vyro Alfredo R. jai priteista nemaža suma vaikams išlaikyti. Įdomu, kad vienintelė skyrybų priežastis buvo ieškovės skundas, jog vyras nieko nedirbąs, tik nuo ryto iki vakaro žaidžiąs šachmatais. Dėl to jis nesugebąs išlaikyti šeimos…
 

Vienas Romos futbolo mėgėjas padarė įdomų bandymą. Jis išsiuntinėjo totalizatoriaus biuletenį penkiems futbolo žinovams ir tuo pat metu penkioms moterims iš senelių namų, kurios niekuomet nesidomėjo šia vyrų mėgiama pramoga. Biuleteniai buvo siuntinėjami visas keturias žaidimo dienas. Apskaičiavus biuletenius paaiškėjo, kad pensininkės davė vidutiniškai 62 procentus teisingų atsakymų, tuo tarpu kai iš futbolo žinovų pranašavimų išsipildė tik 28 procentai.
 

Skaičiai

1

Geriausiu 1963 m. Lietuvos sportininku „Sporto“ skaitytojai išrinko rutulio stūmiką Adolfą Varanauską, tapusį SSRS Tautų spartakiados ir žiemos pirmenybių čempionu.
 

2

Du Lietuvos boksininkai 1963 m. užkopė ant Maskvoje vykusio Europos čempionato garbės pakylos. Auksą iškovojo Ričardas Tamulis, sidabrą – Danas Pozniakas.
 

420

Tiek Lietuvos SSR sportininkų dalyvavo 1963 m. SSRS tautų spartakiadoje.