Olimpinė čempionė vis dar prisimena Kalgarį

Dešimtą kartą Ignalinoje buvo surengtos Kalgario olimpinės čempionės ir bronzos medalio laimėtojos Vidos Vencienės slidinėjimo taurės varžybos. Per varžybas, kurios vyko kovo 11-ąją  dieną, pasitaikė labai prastas oras. Jis kiek atbaidė slidinėjimo entuziastus, tačiau jų vis dėlto susirinko apie keturiasdešimt. Rungtyniauta klasikinėje 5 km (moterims) ir  10 km (vyrams) distancijose.

Ignaliniečių slidinėjimo sporto bazė buvo pasipuošusi olimpinės čempionės plakatais, kuriame Vida Vencienė (su 40-uoju numeriu) užfiksuota „auksinėje“ 10 km trasoje. Plakatus specialiai toms varžyboms pagamino Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, vadovaujama prezidento Remigijaus Arlausko. Olimpinė čempionė į varžybas atsivežė ir savo simbolines vazas, kuriomis apdovanojo stipriausius slidininkus.

Kokį įspūdį paliko Tavo taurės varžybos, ar jos ne per vėlai surengtos, nes jau kovo vidurys?, – paklausiau V. Vencienės.
Manyčiau, kad pačiu laiku. Pas mus Vilniuje to sniego lyg ir nėra, bet Ignalinoje jo yra pakankamai. Varžybos vyko per Lietuvai prasmingą kovo 11-ąją, mums visiems svarbią dieną. Nors ir buvo siaubingas oras, tačiau puikia dirbo teisėjų brigada, kuriai  vadovavo Ignalinos moksleivių namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Paslauskas. Mane sujaudino varžybų plakatas, kuris norom nenorom mane vėl sugrąžino į olimpinį Kalgarį.

Slidinėjimo sezonas jau eina į pabaigą, sportininkai nuvargę, todėl labai gaila, kad taurės varžybose nedalyvavo keli pajėgūs slidininkai. Malonu, kad per vyrų varžybas  absoliučiai geriausią rezultatą pasiekė Anykščių moksleivis Vytautas Strolia, kuris veržiasi į didįjį slidinėjimo sportą. Moterų grupėje absoliučiai geriausią rezultatą pasiekė Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė Kazimiera Strolienė.

Jauni sportininkai dar nėra įvaldę klasikinio stiliaus peripetijų, be to, ir oras buvo sudėtingas, todėl nugalėjo patirtis. Kitose grupėse nugalėtojais dar tapo: Anykščių slidininkė  Silvija Adomaitytė, ignalinietė orientacininkė Ramunė Arlauskienė, trakietė Jolanta Morozovienė, ignalinietis Modestas Vaičiulis, vilmietis Ramūnas Švedas, Vilniaus r. sportininkas Henrikas Vaičiukevičius. 

Gal ir simboliška, kad absoliučia varžybų laimėtoja tapo Kazimiera Stroliene, su kuria Tu dar rungtyniavai, o vėliau tapote geromis draugėmis?
Džiaugiuosi, kad ignalinietė neišsigando savo metų, prasto oro ir ryžosi stoti į startą. Jos pergalės nereikėtų nuvertinti, tačiau norėtųsi, kad toje klasikinėje, kitaip sakant,  mano distancijoje priekyje būtų jaunos sportininkės. Gaila, kad negalėjo dalyvauti uteniškė Ingrida Ardišauskaitė, kuri būtų paaštrinusi kovą. Kazimiera Strolienė ypatingai džiaugėsi mano prizu ir sakė, kad pagaliau ir jinai gali pasigirti apdovanojimu iš olimpinės čempionės rankų. Bet man varžybų protokoluose norėjosi matyti jaunų slidininkų pavardžių.  

O kodėl pati varžybose nesusigundei dalyvauti?
Iš vakaro buvau pasirengusi startuoti, simboliškai įveikti kelis kilometrus, tačiau išgąsdino siaubingas oras, ir slidžių su savimi į Ignaliną nepasiėmiau. Prieš trejus ar ketverius metus esu pasakiusi, kad negaliu ant krūtinės segtis lenktynių numerio, nes jis mane įpareigoja greitai šliuožti. O dabar dar ir sveikata jau ne ta, visu greičiu lėkti į priekį jau negaliu. Segtis numerį mane sunku prikalbinti.

Prabėgo jau 23– eji metai, kai triumfavai Kalgaryje. Ar Tavo akyse – vis dar tos pergalingos kovos akimirkos?
Tų olimpinių žiemos žaidynių, žinoma, niekada neužmiršiu, ypač fantastiško  nugalėtojų apdovanojimo. Kiek vėliau teko dalyvauti ar stebėti olimpines žaidynes,  niekur nemačiau tokio įspūdingo apdovanojimo, kaip Kalgaryje. Tos pergalingos akimirkos mane visada sugrąžina į prisiminimus, ypač tada, kai vykstu  į Lietuvos ar pasaulio čempionatus.

Dabar Ignalinoje vėl prisiminiau Kalgarį, savo pergalę, kuri kainavo ypatingai  daug jėgų ir nervų. Slidininkams dalinau autografus, buvo smagu būti jų būryje. Tiktai gerai nežinau, ar tie vaikai žino, kas aš esu ir kokią pergalę iškovojau 1988 -aisiais metais. Bet džiaugiuosi, kad jie į namus parsinešė plakatus su mano atvaizdu ir autografais bei juos parodė  savo tėveliams, su kuriais, gal būt aš kartu sportavau.

Ignalinoje buvau dvi dienas, po savo taurės varžybų dar pasilikau pasižiūrėti jaunųjų slidininkų varžybų, kuriose rungtyniavo vaikučiai nuo 10 metų. Buvo labai smagu pasižiūrėti, kaip jie lenktyniauja. Mačiau žybsinčias jų akutes ir galvojau, kad būsimieji čempionai dar nesusigaudo, koks įtemptas darbas jų laukia ateityje.

Kai Kalgario olimpinėms žiemos žaidynėms sukako 20 metų, LTOK Tau padovanojo kelionę į Kalgarį, tačiau jos atsisakei. Kodėl?
Atsirado gyvenimiškų problemų, neturėjau jokių šansų išvažiuoti. Metai bėga labai greitai, tuoj olimpinėms žaidynėms bus ir 25-eri. Tikrai labai norėčiau pavaikščioti po Kalgarį, Kenmorą, kur vyko slidinėjimo varžybos, dar kartą pabuvoti Olimpiados aikštėje, kur vyko olimpinių žaidynių čempionų ir prizininkų apdovanojimas.

Ypač norėčiau pasižiūrėti akmenyje iškaltų olimpinių čempionų ir prizininkų pavardžių. Per olimpines žaidynes beveik nieko ir nemačiau, tiktai slidinėjimo trasas bei olimpinį kaimelį.  



Šiemet buvo nuostabi žiema, ar išbandei jos malonumus?
Labai nedaug. Slidėmis pirmą kartą šiemet važinėjau per Lietuvos čempionatą, kovą sekiau įvairiose lenktynių vietose. Slidinėjimo trasos yra ir Sapieginėje, tačiau per pačias gražiausias šios žiemos  dienas buvau olimpiniame jaunimo festivalyje Liberece. Esu klasikinio stiliaus gerbėja, jam yra išlikę sentimentai, o mūsų miškuose tokių trasų beveik nėra. Pradedu pykti ant savęs ir ant viso pasaulio.

Paslidinėti pritrūkstu ir laiko, dažnai tenka važinėti po įvairias varžybas. Su nostalgija prisimenu Utenos maratoną, kuris, deja, prieš porą nutrūko. Tačiau viliuosi, kad šios gražios varžybos bus vėl atgaivintos.

Mūsų slidininkai po Tavo pergalės Kalgaryje atsidūrė lyg ir nokdaune. Ar sulauksime metų, kada per pasaulio čempionatus ar olimpines žaidynes jie bus priekinėse gretose?
Manęs to daug kas klausia. Kasmet kažkoks jaunas žmogus atsiranda. Nemažai tikėjausi iš Irinos Terentjevos, kuri dabar treniruojasi viename iš Suomijos klubų. Tačiau iš jos taip ir nesulaukėme tokio rezultato, kokio norėjome. Slidinėjimas – beprotiškai sunki sporto šaka, jai reikia pasišvęsti, daug ko atsisakyti.

Vis guosdavomės, kad Lietuvoje mažai sniego, nedėkingos sąlygos. Tačiau jau trečius metus turime puikias žiemas, netrūksta sniego, vaikučiai gali ateiti į slidinėjimo grupes ir treniruotis. Dabar nemažas viltis teikia Ingrida Ardišauskaitė, kuri šiemet neblogai pasirodė per Europos jaunimo žiemos festivalį.

Uteniškė šiemet baigs vidurinę mokyklą ir, jeigu jinai ir toliau pasišvęs šiam nelengvam darbui, gali nudžiuginti ir svaresnėmis pergalėmis. Pasaulyje labai didelė slidinėjimo konkurencija, yra daug didelio meistriškumo slidininkų. Ši sporto šaka myli labai tvirtus ir valingus sportininkus. Tokius norisi surasti ir Lietuvoje.


Kitą dieną po Vidos Vencienės taurės varžybų vyko Lietuvos slidinėjimo ir SKI-GO taurės varžybos. Dalyviai varžėsi 10 amžiaus grupių, 1,2,3,5 ir km distancijose.

Nugalėtojai:
2001 metų gimimo ir jaunesni - 1 km
1.Gytis Mikoliūnas
2.Robertas Urbonas

1.Aliona Jakubovskaja
2.Vika Romanova

1999-2000m.g. - 2km.
1.Nikita Romanovas
2.Aleksandras Levšinas

1.Kotryna Volčytė
2.Nadežda Derendiajeva

1997-1998 m.g. - 3km.
1.Lukas Čepulis
2.Pavelas Zaplatkinas

1.Neda Bukovskytė
2.Silvija Adiomonytė

1995-1996 m.g. - 5km.
1. S. Terentjevas
2.Jaunius Drūsys

1.Gaudvilė Nalivaikaitė
2.Vaida Kairytė

1993-1994 m.g. - 10 ir 5km
1. D. Byčkovas
2.Gražvydas Žemaitis

1.Ingrida Ardišauskaitė
2.Vilija Revaitė

1993-1994 m.g. - 10 ir 5km
1.Vytautas Strolia
2.Lukas Jakeliūnas

1.Gabrielė Keinaitė

1990-1963m.g. - 10 ir 5km.
1.Vitalijus Afanasjevas
2.Modestas Vaičiulis

1.Ramunė Arlauskienė
2.Jolanta Šulčienė

1962-1971m.g. - 10 ir 5km.
1.Gintautas Černiauskas
2.Timofejus Kaznačenko

1.Jolanta Morozovienė

1952-1961m.g. - 5 ir 3km.
1.Mindaugas Dinga
2.Bronius Cicėnas

1951m.g.ir vyresni- 5 ir 3km.
1.Ignas Lažinskas
2.Alvydas Varnas