Atletus vilioja kitų sporto šakų aistros

Graikų ir romėnų imtynių kovotojas Aleksandras Kazakevičius mėgsta paįvairinti laisvalaikį kitomis sporto šakomis. Tarp sportininko pomėgių – futbolas, tinklinis, stalo tenisas, automobiliai, plaukimas ir, žinoma, krepšinis.

„Kai imtynininkai tarpusavyje žaidžia krepšinį, tai tampa panašu į regbį. Krepšiniu to nepavadinsi, galima rankose kamuolį neštis, į parketą nesumušus“, – juokiasi A. Kazakevičius.

Imtynininkas kitomis sporto šakomis užsiima laisvalaikiu, varžybose nedalyvauja, o imtynių treniruotėse išvystyta koordinacija padeda praktikuojant pamėgtus žaidimus.

„Kitas sportas imtynėms tikrai netrukdo, jei tik yra noro ir sveikatos. Jei būna didelis krūvis imtynėse, ką nors kitą sportuoti atsisakau, nes kartais norisi ir pailsėti, su šeima, artimaisiais pabūti. Sportuoju dėl sveikatos. Ir plaukioju tik savo malonumui, neturiu tikslo perplaukti ežero“, – sako sportininkas.

Buvęs krepšininkas Eurelijus Žukauskas teniso raketę pirmą kartą paėmė prieš 15 metų, tačiau tuo metu naujam pomėgiui negalėjo skirti tiek laiko, kiek norėjo. Baigęs krepšininko karjerą E. Žukauskas pasinėrė į tenisą. Net projektuodamas būstą šalia namų įrengė teniso aikštelę.

218 cm ūgio žaidėjas teniso aikštėje traukia aplinkinių dėmesį. Buvęs krepšininkas pripažįsta – ūgis jam ir padeda, ir trukdo: „Patogu, kai reikia paduoti iš aukštai, bet kai reikia žemai lenktis – sunku.“

Ne kartą su buvusiais komandos draugais raketes surėmęs sportininkas šiuo metu žaidimo subtilybių siekia išmokyti žmoną.

Prieš dešimtmetį tenisą pradėjo žaisti ir geriausias Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna. Sportininkas nedalyvauja turnyruose, žaidžia savo malonumui: „Kiekvienais metais, turėdamas laisvo laiko – rudenį, kai baigiasi sezonas ir dar nėra prasidėjęs naujas, turiu apie tris mėnesius. Ir per tą laiką gana intensyviai pažaidžiu.“

Nors nesiekia teniso aukštumų, tačiau, kaip būdinga kiekvienam sportininkui, V. Alekna teniso aikštelėje nelinkęs pasiduoti: „Tai laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau vis tiek einame pakovoti.“

202 cm ūgio tvirto sudėjimo atletas vaikystėje svajojo tapti krepšininku.

Elektrėnų „Energijos-Orakulo“ ledo ritulininkas Aurelijus Kriščiūnas, prieš kelerius metus susidomėjęs jėgos aitvarais, pasibaigus ledo ritulio sezonui ir papūtus vasaros vėjui, griebiasi šios pramogos.

„Draugai tuo domėjosi ir užkrėtė. Parodė kelis kartus, pabandžiau, smagu, adrenalinas – patiko“, – prisimena ledo ritulininkas.

Aurelijus sako, kad aktyvus sportas jam suteikia pranašumą: „Kaituojant dirba kojų raumenys, daugeliui sunku, jų kojos silpnos, o mano nuo ledo ritulio – tvirtos, todėl jokių problemų neturiu.“

„Ko nors ramesnio vasarą? – nustemba A. Kriščiūnas, paklaustas, ar po varginančio ledo ritulio sezono nesinori pailsėti. – Man nepatinka gulėti prie jūros ir kepintis kaip blynui saulėje. Man patinka aktyvus poilsis, jėgos aitvarai tam puikiai tinka.“

Aktyvų laisvalaikį propaguojantis sportininkas mėgsta slidinėti, o šiais metais išbandė snieglentę. Ilgus metus ledo ritulininko karjerą A. Kriščiūnas derino su dziudo imtynėmis. 2000 m. Lietuvos dziudo imtynių čempionate bronzos medalį iškovojęs sportininkas devynerius metus gynė Vokietijos dziudo klubo garbę.



2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas laisvalaikiu neria į baseiną. Buvęs plaukikas žaidžia Kauno „Masters“ vandensvydžio komandoje. „Labiausiai man patinka, kad vandensvydis – komandinė sporto šaka. Nes paprastas plaukimas – nuobodus ir monotoniškas darbas, kur tu esi vienas. O aš nenoriu šiaip sau plaukioti. Nenoriu būti tik pasyvus juodadarbis. Noriu pelnyti įvartį, apsiginti nuo varžovų atakų“, – sako M. Špokas.

Europos krepšinio čempionato pagrindinis rengėjas neatitrūksta ir nuo šios lietuvių taip mėgstamos sporto šakos. Krepšinį jis žaidžia vandenyje.

„Čia susirenka daugiausia imtynininkai, kitų dvikovinių sporto šakų atstovai. Šis žaidimas priimtinas ne visiems vandensvydininkams. Čia kamuolį turintį priešininką gali skandinti penkias sekundes“, – pasakoja sporto renginių valdymo ir administravimo specialistas.

M. Špokas įsitikinęs, kad plaukti turi mokėti kiekvienas: „Senovės Graikijoje kareiviu netapdavo nemokantysis plaukti, nes galėjo nuskandinti amuniciją. Aš irgi tam pritariu.“

Penkiakovininkas Edvinas Krungolcas daugiau nei 15 metų žaidžia biliardą. „Pas tėtį darbe buvo biliardo stalas, atėjęs pas jį žaisdavau, taip ir išmokau. Tada dar nežinojau, kad taip užsikabinsiu“, – prisimena sportininkas.

Lietuvos ir tarptautinių biliardo varžybų patirties turintis penkiakovininkas sako, kad rezultatai jam nėra svarbiausi: „Biliarde rezultatai ne tokie kaip penkiakovėje, tačiau svarbiausia – žaidžiant jausti malonumą. Vietos ne taip svarbu.“

Regis, biliardas ir penkiakovė – du nesuderinami dalykai, tačiau E. Krungolcas įsitikinęs, kad kiekviena sporto šaka lavina.

„Dažnas sportas suteikia tai, ko reikia kitose sporto šakose ir gyvenime. Manau, kad biliardas ugdo valią, susikaupimą“, – sako penkiakovininkas.

Kėglius, tenisą ir daugelį kitų žaidimų išbandęs sportininkas tikina, kad biliardo pranašumas tas, jog žaidžiant galima bendrauti su draugais: „Ateini ne tik pasportuoti ir padaužyti rutulių, bet ir pabendrauti. Tai daugiau bendravimo forma, o ne sportas. Jei tik yra laiko – vienas maloniausių dalykų susitikti su draugais prie biliardo stalo.“

E. Krungolcas pripažįsta, kad kuo toliau, tuo mažiau laiko skiria šiam pomėgiui: „Atsirado gyvenime didesnių prioritetų: šeima, sportas ir panašūs dalykai. Galų gale draugų grafikai taip pat ne guminiai, tenka tenkintis tuo, ką turim.“