Tinklininkų pusfinalio kovose - intriga

Lemiamos kovos  irgi žada intrigą, nors, pasak Lietuvos tinklinio federacijos generalinio sekretoriaus Juozo Lapeikos, dabar daugiau šansų nugalėti turi abi Vilniaus komandos.

Kelmės „Antivis-Atovis“ ir Vilniaus „Flamingo Volley-SM Tauras“ – dvi lygiavertės šių metų Lietuvos čempionato komados. Tačiau tiktai vienai jų nusišypsos laimė žaisti finale. Pirmasis susitikimas vyko Kelmėje. Aikštelės šeimininkai užkūrė tikrą pirtį reguliaraus sezono lyderiams vilniečiams. Dar didesnę pirtį kūrė aistringi Kelmės sirgaliai, kurių buvo pilnos tribūnos ir kurie visais įmanomais būdais ragino savo tinklininkus.

Pirmąjį susitikimą 3:2 (24:26, 25:23, 20:25, 29:27, 15:9) laimėjo kelmiškiai. Jų miestelyje tai buvo didelė šventė, kadangi Kelmėje tinklinis – kone pati populiariausia sporto šaka. Gerai komanda rūpinasi gydytojas treneris Algimantas Petrovas, kurio iniciatyva buvo suburta komanda ir kuri gyvuoja iki šių dienų.

Kelmiškiai rungtynes pradėjo laisvai, jie neturėjo ko prarasti, ir veržėsi į pergalę.  Vilniečių psichologinė nuostata buvo kita – jie negali pralaimėti, ir tai kaustė jų žaidėjus.
 

„Kelmėje visada sudėtinga žaisti, rezultatas ne visada atspindi tą įtampą, kuri tvyrojo aikštelėje. Kelmė turi ne tinklinio žiūrovus, bet tinklinio sirgalius, tai yra didelis jų privalumas. Vilniuje žmonės ateina pasižiūrėti tinklinio, o Kelmėje – pasirgti už savo komandą“, – sakė vilniečių treneris Vasilijus Burakinskis, kuris varžovus įvardijo kaip taurės komandą.

Aikštelės šeimininkai žaidė labai gerai, o vilniečiai darė nemažai klaidų. Komandai nepadėjo ir kapitono Radoslovo  Adamovičiaus raginimai rungtyniauti atsakingiau ir greičiau. Pasak V. Burakinskio, jo vadovaujamos komandos žaidimas gynyboje neatitiko kelmiškių žaidimo ritmui puolime.

Kelmės tinklininkai ypač gerai atakavo, svečių žaidėjai jiems nesugebėjo laiku pastatyti užtvarų. Vilniečių treneris V. Burakinskis ypač džiaugėsi jaunojo tinklininko puolėjo Andžejaus Sevastenoko pažanga. Tai buvo pačios geriausios šio tinklininko rungtynės gyvenime. Jis ypač gerai priiminėjo kamuolius ir tiksliai atakavo.

Per antrąsias rungtynes pergale džiaugėsi „Flamingo Volley-SM Tauras“ komanda – 3:1 (25:15, 23:25, 25:14, 25:21). Dabar jau vilniečiai buvo pranašesni daugelyje pozicijų. Kiekvienas žaidėjas darė savo darbą aikštelėje, sumažėjo klaidų.

Trečios, lemiamos, šių komandų rungtynės bus žaidžiamos Vilniaus pedagoginio universiteto sporto salėje kovo 12 d.,. Po jų paaiškės komanda, kuri žais finale. „Susitiko du lygiaverčiai varžovai ir būtent viskas spręsis būtent tą dieną aikštelėje“, – sako V. Burakinskis. 

Lemiamas rungtynes žais ir Šiaulių „Elgos-Starto“ bei Vilniaus VGTU-MRU komandos. Pirmąjį susitikimą Šiauliuose laimėjo vietos tinklininkai 3:0 (25:21, 27:25, 25:21), o Vilniuje – studentai 3:1 (14:25, 25:21, 25:21 25:21).

Per šias rungtynes šiauliečių komandoje buvo net trys Strockiai, trys jų kartos: treneris Aivaras Strockis ir du jo sūnūs – pagrindinis komandos jungiantysis žaidėjas, 27 metų Modestas ir dar patyrimo besisemiantis 15-metis Aivaras jaunesnysis.



Pakalbinome „Elga-Startas“ vyr. trenerį, „Dubysos“ sporto mokyklos direktorių Aivarą Strockį.

Kaip vertinate abu susitikimus su „VGTU-MRU“ komanda?
Kova buvo permaininga, atkakli. Tai rodo, kad abi komandos lygios, verta viena kitos. Esame patenkinti rungtynėmis namuose, tačiau Vilniuje komanda gerai sužaidė tiktai pirmą partiją, kurią laimėjo įtikinančiai. Per kitas partijas žaidimas pasikeitė, jauniausiai Lietuvos čempionato komandai pasijuto nuovargis, o gal vaikinai per anksti patikėjo pergale.

O gal jaunimui  įtakos turi namų sienos?
Taip, ir nemažos. Šiauliuose mano vadovaujama komanda yra daugiau motyvuota, labiau stengiasi prie savo žiūrovų. Tačiau negalėčiau teigti, kad šįkart motyvacijos jai trūko ir Vilniuje.

Varžybos parodė, kad dirbame teisinga linkme – ir fizine, ir psichologine. Pagrindinė mūsų pralaimėjimo priežastis – jaunystė, žaidėjai reikiamu momentu nesusitvarko su įtampa. Nebuvome pratę rungtyniauti tokioje didelėje bei aukštoje VGTU sporto salėje. Stabiliausiai abejas rungtynes sužaidė mūsų „libero“žaidėjas Arūnas Kirsnys.

Ką galite pasakyti apie savo sūnų žaidimą?
Modestas – vienas iš komandos variklių. Jis labai gerai žaidė pirmąsias rungtynes su vilniečiais, jo visi sprendimai aikštelėje buvo teisingi. Rungtyniavome greitai, vilniečiai nespėjo statyti užtvarų. Per antrąsias rungtynes situacija pasikeitė, suprastėjo komandos kamuolių priėmimas.

Kitas mano sūnus Aivaras yra trečiasis jungiantysis žaidėjas, jis atstovauja Lietuvos jaunių rinktinei. Aivaras kol kas aikštelėje savo vyresniojo brolio dar negali pakeisti, reikia paplušėti. Per treniruotes su vyresniaisiais tinklininkais jis dirba visu pajėgumu ir turi nemažų galimybių ateityje tapti gero lygio žaidėju. Tačiau per rungtynes imtis iniciatyvos jis dar negali. Taip susiklostė, kad mes visi trys – jungiantieji žaidėjai, tiktai aš kamuolius draugams kėliau gerokai anksčiau.

VGTU -MRU komandoje žaidžia net trys dvimetriniai žaidėjai, kaip šiauliečiams pavyko pramušti vilniečių užtvaras?
Jų komanda mums nėra paranki, kadangi mano vadovaujama komanda nėra aukšta. Su aukštaūgiais vilniečiais labai sunku žaisti bet kuriai komandai. Vilniečių treneris Jonas Adomaitis visada garsėjo kaip puikus tinklinio specialistas, visada suburia puikių duomenų komandas. Su dabartine komanda jis dirba jau ne vienerius metus ir iš jos padarė gero lygio komandą.

Kokie taktinių variantų imsitės per trečiąsias rungtynes su vilniečiais?
Turime tam tikrų pastebėjimų, turime įrašus, kuriuos su tinklininkais dar kartą atidžiai paanalizuosime, ir priimsime sprendimą. Mūsų aukštaūgis žaidėjas Martynas Cholodavičius (1.99) Šiauliuose varžovams pridarė daug nemalonumų, o Vilniuje buvo pristabdytas. Vilniečių treneris Jonas Adomaitis gerai parengė namų darbus ir prieš jį rungtynėse buvo „pastatyti“ aukštaūgiai žaidėjai. Jaunasis tinklininkas, lankantis dvyliktą klasę, susidūrė su problemomis.

Ir trečiosios rungtynės, manau, bus labai įtemptos ir atkaklios, turėtų vykti  penkias partijas. Abi komandos gerai pažįsta viena kitą, žino silpnąsias ir stipriąsias puses.  Mes tikrai nepasiduosime, kovosime iki galo. Jeigu laimėsime, – labai džiaugsimės, jeigu pralaimėsime – nieko blogo. Mes, jauna komanda, esame ketvertuke ir kovosime dėl trečiosios vietos.