Griaudamas žada minimalius pokyčius

Aistros dėl Vilniaus valdžios ketinimų pertvarkyti miesto sporto sistemą nerimsta. Savivaldybė neatsisako užmačių dešimt sostinės sporto mokyklų sujungti į Vilniaus sportininkų ugdymo centrą. Reorganizuoti Vilniaus sporto mokyklas, kurias lanko 4,5 tūkst. auklėtinių, į vieną centrą norima nuo šių metų liepos 1 d. Projekto iniciatorius vicemeras Gintautas Babravičius tikino, kad savivaldybė atitinkamą sprendimą palaimins per artimiausius kelis mėnesius. Vilniaus sporto atstovai stoja piestu prieš tokius planus, o vicemerui Gintautui Babravičiui atrodo, kad Vilniaus sporto centro idėjai prieštarauja tik nedidelis sporto funkcionierių sluoksnis, o sporto mokyklų auklėtinių tėvai ir treneriai esą suklaidinti.
 

“Pasipriešinimas šiam projektui nuvilia. Sporto mokyklos turi būti kontroliuojamos, o dabar susidaro įspūdis, kad įvairiausiais būdais norima sustabdyti upės bėgimą“, - sakė G.Babravičius.
 

Kodėl norite keisti senąją tvarką, jei sporto mokyklos pačios pradėjo ieškoti būdų, kaip sutaupyti?

Jeigu vakar buvo galima dirbti neefektyviai, tai šiandien, pajudinus šitą skruzdėlyną, staiga kyla noras dirbti efektyviau. Matyt, sena sistema yra gera visiems, kurie gauna mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus ir pagal savo norus juos įsisavina. Savivaldybei tai iš principo netinka.
 

Kodėl manote, kad naujojo sporto centro įkūrimas leis dirbti efektyviau?

Dabar yra 150 direktorių, pavaduotojų, administratorių, buhalterių, valytojų. Sumažinus šitą skaičių, sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos sporto vystymui - sporto bazių plėtrai, trenerių atlyginimams, nuomai.
 

Treneriai baiminasi, kad mažės ir kai kurių sporto šakų specialistų etatų.

 Patys treneriai yra dezinformuoti ir apgauti. Trenerių skaičius tik didės. Stengėmės atlikti minimalius pokyčius, neliesdami sporto šakų struktūros. Tam priešinasi ne tėvai, ne treneriai, o tik labai siauras žmonių sluoksnis.
 

Galėtumėte įvardyti, ką turite omenyje?

Nėra personalijų. Tai yra tiesiog biurokratijos maras: kiekviena bakterija tame debesyje atlieka savo darbą. Natūralu, kad sporto mokyklų direktoriai siekia išlaikyti status quo.


 

Domėjotės, kodėl Šiauliai, panašiai centralizavę miesto sporto mokyklos, po kelerių metų grįžo prie seno modelio?
 

Modelis savaime dar nieko nereiškia. Šiauliuose nepasisekė, Panevėžyje sekasi. Galbūt galima kalbėti apie pereinamą laikotarpį, eiti palaipsniui. Bet kelti isterikas nėra racionalu.
 

Kokiose sporto bazėse treniruosis naujo sporto centro auklėtiniai?

Lygiai tose pačiose, kaip dabar. Tie patys treneriai, tie patys vaikai sportuos tose pačiose bazėse, tik bus mažiau biurokratų.





Komentaras

Povilas Tamošauskas, Vilniaus tarybos narys, mero patarėjas švietimo ir sporto klausimais:

"Kai pamačiau savivaldybės paruoštą projektą, supratau, kad tokiu būdu griaunama sportininkų rengimo piramidė. Pagal šitą projektą, sporto centras turės priimti visus vaikus, kurie pareikš norą. Bet sporto mokyklos turi dirbti ne su masėmis, o su talentais.  Mes sutaupytus etatus norėtume konvertuoti į papildomas darbo vietas treneriams bendrojo lavinimo mokyklose. Vaikas juk išbando daugelį sporto būrelių, kol pasirenka sau užsiėmimą. Kai jie šitaip keliauja per sporto mokyklas, tik eikvojamos lėšos ir energija. O kai talentingas vaikas bus pastebėtas dar bendrojo lavinimo įstaigoje, jau bus galima į jį investuoti ir kviesti į sporto mokyklą. Bet su kurčiu kalbėti sunku - valdžia tiesiog negirdi mūsų siūlymų."