Sportui dėmesio reikia kiekvieną dieną

Suvažiavime dalyvavo Vilniaus meras Raimundas Alekna ir vicemeras Romas Adomavičius, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Vytas Nėnius ir Lietuvos olimpinio fondo direktorius Algimantas Gudiškis, sporto šakų federacijų prezidentai ir generaliniai sekretoriai.
 

SVEIKINIMAI. Suvažiavimas prasidėjo svečių sveikinimais. Vilniaus meras, buvęs Lietuvos triatlono federacijos prezidentas  R. Alekna linkėjo, kad po rinkimų sportas jaustų tinkamą dėmesį. Meras pasidžiaugė, kad patvirtintas 2011 m. miesto biudžetas ir  sportui skirta 25 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais.
 

„Tačiau, kaip sostinei, sporto finansavimas nėra pakankamai geras. Viliuosi, kad kitų metų biudžetas bus labiau palankus sportui“, – sakė R. Alekna.
 

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Vainys atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos sporto federacijų veikloje nori dalyvauti naujos federacijos ir tai rodo sąjungos nemažą svarbą bei Sporto departamentą skatina glaudžiai bendradarbiauti, priimant reikšmingus sprendimus.
 

Lietuvos sportininkams gerai pasirodžius per praėjusių metų pasaulio ir Europos čempionatus, KKSD vardu jis dėkojo visoms sporto federacijoms už didelį atliktą darbą 2010-aisiais.
 

„Sporto departamentas patvirtino naują biudžeto lėšų naudojimą, nuo šių metų liepos 1 d. visi atsiskaitymai, naudojant valstybės lėšas, bus vykdomi ne grynaisiais pinigais. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas tam, kad federacijos galėtų geriau pasirengti ir sėkmingai įgyvendinti šį pasikeitimą. Norėčiau paraginti, kad federacijos bendradarbiautų su bankais ir tartųsi dėl kuo palankesnių sąlygų“, - kalbėjo V. Vainys.
 

Vilniaus vicemeras R. Adomavičius apgailestavo, kad tokia liūdna sporto padėtis Vilniaus mieste, kad pagal lėšas, skiriamas vienam gyventojui, vilniečiai, lyginant su kitais Lietuvos miestais, yra gerokai uodegoje.
 

„Vilniaus viešose erdvėse yra 214 sporto aikštelių, tačiau, kad jos bent kiek normaliau atrodytų, į jas reikia investuoti beveik 11 mln. Lt. Reikia renovuoti prie mokyklų esančias 58 aikšteles, tai dar milijoną litų reikia duoti. Jau nekalbu apie Krepšinio, „Tauro“ mokyklas, „Vingio“ stadioną, N. Vilniaus sporto kompleksą, kurio vežimas dar nelabai skuba. Ką jau ir bekalbėti apie barzdotąjį reikalą Šeškynėje. Vilniaus sporto infrastruktūrai miestas galėjo išskirti 1 mln. 200 Lt, deja, daugiau negali“, – kalbėjo R. Adomavičius.
 

Pirmasis Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Vytas Nėnius yra įsitikinęs, kad LSFS ir anksčiau, ir dabar yra reikalinga. Šypsodamasis jis teigė, kad, pasak spaudos, Lietuvos sporto federacijų sąjunga tapo pačia turtingiausia organizacija Lietuvoje, iš biudžeto gavo daugiausia lėšų.
 

„Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga, kaip partneriai, yra labai svarbūs ir reikšmingi Lietuvos sporto gyvenime. Jie turi bendrų reikalų, tikslų ir, susirinkusios federacijos, gali nulemti šalies sporto raidą, savo veiksmais ir veikla, aktyvu išsakyti savo poziciją. Kas visa tai sukuria? Sporto šakų federacijos. Taip yra visame pasaulyje“, – teigė  V. Nėnius.
 

LTOK viceprezidentas ir „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentas V. Nėnius 65-erių metų jubiliejaus proga draugijos garbės ženklu apdovanojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinį sekretorių Viačeslavą Kalininą. Jubiliatą sveikino ir LSFS generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. 
 

 Suvažiavimo metu naujomis LSFS narėmis tapo dar septynios  federacijos ir dabar jų Lietuvos sporto federacijų sąjungoje yra 74. Gretos vis gausėja.
 

SPORTO ŽURNALISTAI. Lietuvos sporto federacijų sąjunga jau kone 10 metų renka geriausiųjų sporto žurnalistų, rašančių apie sporto veiklą, dešimtuką.
 

Šiemet į dešimtuką pateko ir prizais bei diplomais apdovanoti Dainius Žygelis („Delfi“), Marius Grinbergas („Sportas“), Gintarė Grikštaitė (LRT), Vytaras Radzevičius (LRT), Julius Bliūdžius ("15 minučių“), Laima Janušonytė (LRT), Saulenis Pociūnas (LRT, "15 minučių"), Artūras Gimžauskas („Sportas“), Modestas Krukauskas („Lietuvos rytas“) ir Marytė Marcinkevičiūtė („Sportas“). Pastarieji trys sporto žurnalistai apdovanoti ir LSFS piniginėmis premijomis.


 

ATASKAITA. Susirgus LSFS prezidentui Rimantui Kveselaičiui, ataskaitą apie 2010 m. skaitė sąjungos viceprezidentas Romas Vitkauskas.
 

„Nors valstybė sporto nelepino pinigais, jūs vis dėlto sugebėjote rasti rezervų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Puikiai suprantame, kad sportiniai laimėjimai iškovojami ne per vienus metus, kad medaliai, pelnyti praėjusiais metais – tai pastarųjų ketverių – šešerių metų įtempto darbo vaisiai.
 

Tačiau, dar labiau „veržiantis diržus“ po kelių metų bus neįmanoma pakartoti šių pasiekimų, kadangi sporto pasaulyje konkurencija vis didėja, valstybės meta vis didesnius resursus sporto pergalėms siekti“, - kalbėjo R. Vitkauskas.

Dar prieš šešerius metus LSFS prezidentas R. Kveselaitis savo rinkiminėje kalboje sakė, kad reikia ieškoti galimybių gauti lėšų įvairiems projektams iš Europos sąjungos fondų. Vienas projektų – Švietimo mobiliųjų mainų programa, kurią remia Leonardo da Vinči fondas, veika jau penktus metus.
 

Praėjusiais metais gauta 165 tūkst. Lt., kurių pagalba užsienio partnerių klubuose, federacijose turėjo galimybę stažuotis 5 sporto šakų (šaudymo, imtynių, greitojo čiuožimo, kyokušin, karatė, sportinių šokių) treneriai, organizatoriai. Iš viso 36 žmonės.  
 

Konkurencija dėl dalyvavimo mainų programose didėja tarp įvairių sričių – kultūros, švietimo, medicinos ir t.t. Tačiau šiemet ir vėl federacijos labai vangiai reagavo į prašymą pateikti paraišką.  Jų gautos tiktai šešios, kurios susirado partnerius užsienyje.
 

Šiemet į savo partnerių klubus ar federacijas stažuotis išvyks medžioklinio šaudymo, alpinizmo, žirginio sporto, fechtavimo, motociklų ir rankinio sporto federacijų parinkti specialistai. Iš viso per ketverius stažuotis išvyko 16 sporto šakų federacijų atstovai. O kur kiti?
 

Praėjusiais metais pradėtas kitas projektas „Sporto vadybininkų gebėjimų bei kompetencijos tobulinimas Lietuvos sporto sektoriuje“. Įvairūs sociologiniai tyrimai rodė, kad Lietuvos sportas susiduria su sunkumais sporto vadyboje. LSFS yra įsitikinusi, kad Lietuvoje trūksta ne tik aukštos klasės trenerių, bet ir sporto vadybininkų.

Šio projekto dalis – spalio mėnesį organizuotas sporto vadybos seminaras, kurį vedė vienas žinomiausių Europos sporto vadybos žinovų – profesorius Alanas Ferrandas iš Prancūzijos. 
 

Per pastaruosius penkerius metus LSFS įtikinėjo Sporto departamento vadovybę, kad Lietuvos nacionalinėms rinktinėms būtina turėti reprezentacinę aprangą. Praėjusiais metais buvo skirtos lėšos šiam projektui įgyvendinti.  Iki šios dienos aprangą reprezentacijai jau gavo 16 sporto šakų nacionalinės rinktinės.
 

Bendradarbiaudama su  KKSD, kiekvienais metais LSFS siekė padidinti federacijoms gaunamų lėšų iš valstybės biudžeto. Džiaugiamasi LTOK parama federacijoms, šiemet olimpinių sporto šakų federacijoms ir kelioms pripažintoms federacijoms skirta daugiau nei 600 tūkst. Lt.
 

Ataskaitiniais metais LSFS buvo patikėta rengti Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, kurios per 20 metų buvo nutrūkusios tik vieną kartą.  Šių metų jaunučių žaidynės rugsėjo mėnesį numatytos surengti Kaune.LSFS organizavo pasirengimą VII Baltijos jūros šalių jaunių sporto žaidynėms, kurios liepos 1-3 d. vyks Švedijoje. Tačiau dėl sumažinto finansavimo nėra galimybių nuvežti optimalaus skaičiaus sportininkų, važiuos tik tų sporto šakų atstovai, kurie rengiasi Europos olimpiniam festivaliui Turkijoje.
 
Praėjusiais metais LSFS vadovybė didelį dėmesį skyrė galimybei padidinti finansavimą Vilniaus miesto sportui. Su KKSD vadovais tariamasi dėl seminaro sporto šakų plėtros programų rengimo. 

Daug diskutuojama dėl federacijų norų pasikviesti įvairius tarptautinius renginius į Lietuvą. Nuo šiol sąlygos griežtėja. Federacija, norinti pasikviesti sporto renginį, turi suderinti su savivaldybe, kurioje toks renginys vyks, ir pateikti paraišką Sporto departamentui. Tik po to, kai Nacionalinė sporto taryba pritars tokiam renginiui, bus galima tikėtis dalies lėšų iš biudžeto.
 

DISKUSIJOS. Dėl 2011 m. Lietuvos sporto federacijų veiklos programos pranešimą skaitė LSFS generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga atidavė visas skolas ir dabar gali daugiau padėti atskirų sporto šakų federacijoms.
 

Suvažiavimo metu buvo patvirtintas 2011 m. veiklos programos projektas, taip pat 2010 m. LSFS biudžeto įvykdymo apyskaitos ir 2011 m. biudžeto projektas.   
 

Diskusijose dalyvavo Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simonaitis, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius akcentavo, kad į komandą kviestis užsienietį sportininką 30-40 proc. pigiau nei lietuvį. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas siūlė federacijoms pradėti dirbti su bankais ir, gal būt, steigti kredito uniją, kur į krūvą būtų galima sumesti „laisvus“ pinigus.
 

Buvęs ilgametis Lietuvos regbio federacijos prezidentas Aleksandras Makarenka kalbėjo apie tai, kad regbininkai gali netekti Vingio parke savo jėgomis įrengtos aikštės, iš kurios juos bandoma išprašyti. LSFS viceprezidentas Romas Vitkauskas visus kvietė ne konkuruoti tarpusavyje, nes finansai reikalingi visiems, o atkreipti dėmesį  į tai, kad daug pinigų skiriama kultūrai, švietimui, kitoms sritims.
 

„Vieni pinigai atvežami į Lietuvą, o kiti išvežami. Sunkmečiu pinigai neturi iškeliauti iš Lietuvos, jie turi būti čia panaudoti“, – tokia R. Vitkausko nuomonė.