Jaunieji sportininkai pajuto olimpinę dvasią

Kokia nuotaika mūsų sportinė delegacija iš Liberece (Čekija) vykusio dešimtojo Europos jaunimo olimpinio žiemos  festivalio  sugrįžo į namus?

Apie tai paklausėme Lietuvos sportinės delegacijos vadovės, Kalgario olimpinių žiemos žaidynių čempionės ir bronzos medalio laimėtojos Vidos Vencienės.
 

„Mūsų nuotaika pakankamai nebloga. Išvykdami į festivalį nekėlėme kažkokių tikslų, neplanavome medalių. Žiemos sporto šakų federacijos ir žiemos sporto bendruomenė pradėjo realiai vertinti padėtį. Mūsų jaunieji sportininkai per šį olimpinį festivalį dar nebuvo pajėgūs pelnyti medalių, kaip per festivalį Jakoje (Ispanija), kur rungtyniavo nemažai vilčių teikiantis mūsų jaunimas.
 

Šiemetinėje mūsų komandoje buvo du trys lyderiai, iš kurių didesnių vilčių teikė neblogai šį sezoną startuojanti slidininkė uteniškė Ingrida Ardušauskaitė. Prieš tai jinai bandė jėgas pasaulio jaunimo čempionate, biatlonininkė Marija Koznačenko – pasaulio jaunių čempionate. I. Ardušauskaitė šiam sezonui rengėsi ir su Lietuvos nacionaline slidinėjimo rinktine, jos Liberece užimtos 17-a, 24-a ir 36-a vietos mus visiškai tenkino. Dar daug dirbti reikėtų slidininkams Samantai Kolosovaitei, Audriui Šakėnui, kitiems. 
 

Visų sportininkų noras buvo kuo geriau pasirodyti Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Prieš startus su kiekviena federacija aptardavome galimybes ir, kaip ir visada, mano palinkėjimas buvo vienas: padaryti viską, kam jaunimas yra pasirengęs, garbingai atstovauti šaliai.  Manau, kad didžiajai daliai sportininkų tai pavyko padaryti.
 

Tačiau olimpiniame festivalyje buvo nuvargusi mūsų biatlonininkų komanda. Labai prastai šaudyta, tai pasakytina ir apie mūsų lyderius. Per varžybas netgi nepataikyta po 9-10 kartų. Kai toks prastas taiklumas, slidinėjimo trasoje sunku atkovoti prarastas sekundes. Su treneriais, federacijos vadovais  dar nesiaiškinome, kur slypi to priežastys. Biatlonininkams buvo labai įtemptas šis sezonas, jie turėjo daug varžybų ir šiam Europos jaunimo olimpiniam žiemos festivaliui specialiai nesirengė“, - aiškino V.Vencienė.
 

Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje dalyvavo ir kalnų slidininkai, dailiojo čiuožimo atstovai. Kaip vertinate jų pasirodymus?

Labai smagu ir draugiška buvo kalnų slidininkų komandėlė, kuri tiktai dabar pradeda profesionalųjį pasirengimą. Jiems, kaip ir kitiems, dar reikia labai daug treniruotis. Tačiau savo amžiaus grupėje kalnų slidininkai rodė pakankamai neblogus rezultatus, jie nemažai rungtyniavo tarptautinėse varžybose.

Liberece labai aukštų vietų kalnų slidininkai neužėmė, tačiau ir nebuvo paskutinieji (atskirose rungtyse jėgas bandė apie 100 sportininkų), užimdavo vietas dalyvių viduryje. Kai kurių distancijų mūsų kalnų slidininkai nebaigė, tačiau dėl to jų smerkti negalima. Sportininkai pamatė, koks didelis dėmesys skiriamas jaunimo festivaliui, kaip jie atrodo tarp Europos bendraamžių.
 

Komandos numylėtiniu tapo energingasis Aivaras Tumas, kuris per iškilmingą festivalio uždarymą nešė Lietuvos vėliavą.
 

Neblogai rungtyniavo dailiojo čiuožimo atstovai. Vienos čiuožėjos – Rimgailės Meškaitės – netgi tėveliai buvo atvažiavę pasižiūrėti varžybų. Valstybė dar negali išlaikyti jaunųjų sportininkų, todėl malonu, kad į juos investuoja tėveliai.


 

 Kuo šis Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis išsiskyrė iš kitų?

Kiek teko būti šiuose festivaliuose, niekur nebuvo olimpinio kaimelio. Liberece – maloni išimtis, visiems tai paliko patį didžiausią įspūdį. Tai buvo mini olimpinės žiemos žaidynės. Sportininkai visi kartu maitinosi, gyveno, rungtyniavo, buvo akreditacijos, transportas. Žaidynių dalyviai pajuto tikrą olimpinę dvasią, buvo didelis pasitikėjimas vienas kitu.
 

Olimpinis kaimelis suartino sportininkus, visi buvo viena darni šeima. Labai sunkios buvo lenktynių trasos. Prieš dvejus metus jose vyko pasaulio slidinėjimo čempionatas, o dabar ją reikėjo įveikti jauniems sportininkams. Trasa buvo labai iškelta, atsistojus ant tiltelio buvo galima puikiausiai matyti visą kovą. Natūralaus sniego nebuvo, visas dirbtinis. Sudėtinga buvo ir biatlonininkų trasa, žiaurūs nusileidimai.
 

Gražiai paminėjome Vasario 16-ąją – mūsų valstybės dieną. Buvo atvykęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, visi kartu gražiai paminėjome mums visiems reikšmingą datą. Sportininkai sakė, kad jie tos dienos niekada neužmirš gyvenime.
 

Ar iš sportininkų, dalyvavusių Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje, daug išaugo tikrųjų olimpiečių?

Beveik visi, išskyrus gal tiktai Mantą Strolią. Festivaliuose bandė jėgas ir Irina Terentjeva,  Aleksejus Novoselskis, Diana Rasimovičiūtė, Modestas Vaičiulis. Olimpiniai jaunimo žiemos festivaliai – labai geras dalykas, jaunimui jie ypač reikalingi. Tai didelė motyvacija patiems sportininkams ir jų treneriams. Sportininkai labai džiaugiasi, gavę olimpinę aprangą, jie buvo gražiai išlydėti į Liberecą.
 

Duok Dieve, kad ir toliau ta tradicija būtų tęsiama ir niekada nesužlugtų. Gerėja ir mūsų žiemos, treneriai su savo auklėtiniais jau ir namuose galės normaliai dirbti, nereikės dažnai važinėti į kitas šalis treniruotis.