Teismuose - Lietuvos krepšinio lyderių kovos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs krepšininko Kęstučio Marčiulionio ir UAB "A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras" kasacinę bylą dėl Šveicarijos Lugano arbitražo teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje, bylą Lietuvos apeliaciniam teismui grąžino nagrinėti iš naujo.
 

Šveicarijos Lugano arbitražo teismas priteisė krepšininkui iš bendrovės "A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras" daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių įsiskolinimą, nes krepšinio klubas neatsiskaitė su krepšininku pagal sportinės veiklos sutartį už tris krepšinio sezonus klube nuo 2000 m. iki 2003 m.

Arbitražas nusprendė, kad Žalgirio krepšinio klubas negalėjo nutraukti sutarties su krepšininku dėl to, kad šis nepasiekė lauktų rezultatų. Apeliacinis teismas konstatavo, kad toks arbitražo sprendimas negali būti pripažintas Lietuvoje, nes ginčai, kilę iš darbo teisinių santykių, pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymą negali būti nagrinėjami arbitraže.
 

LAT, panaikinęs apeliacinio teismo sprendimą nurodė, kad sportininkas ir krepšinio klubas susitarė dėl ginčo išsprendimo arbitraže ir toks susitarimas buvo galiojantis.
 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš sportinės veiklos sutarties kylantys santykiai laikytini ne darbo, o civiliniais teisiniais santykiais (kaip viena iš atlygintinų paslaugų sutarčių rūšių), nebent šalys susitartų dėl sutarties sąlygų, savo esme atitinkančių darbo sutarties sąlygas. Taigi ginčas kilo ne iš darbo, o iš sportinės veiklos sutarties, ir šalių susitarimu jis buvo perduotas spręsti arbitražui, kuris turėjo teisę išnagrinėti ginčą.
 

Teismas atkreipė dėmesį, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams nėra būdingas pavaldumas, sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiuose santykiuose dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos - sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. "Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių" - konstatavo teismas.
 

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas laimėjo pirmąjį mūšį kelerius metus besitęsiančiame teisiniame kare su krepšinio agente Evelyn Field. Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas atmetė ispanės ieškinį, kuriuo ši mėgino prisiteisti iš viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ 10 tūkst. eurų (apie 35 tūkst. litų).
 
Teismas konstatavo, kad E. Field nepagrįstai skelbėsi atstovavusi buvusiam „Lietuvos ryto“ žaidėjui Sandžiui Buškevicui ir reikalavo iš klubo tarpininkavimo mokesčio.
 

Bylą nagrinėjęs teisėjas Antanas Rudzinskas taip pat patenkino atsakovų priešieškinį, kuriuo buvo ginčijama S. Buškevico sutarties su „Lietuvos rytu“ dalis, nurodanti, kad tarpininkavimo mokestis turi būti sumokėtas E. Field.
 

Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog E. Field neįrodė tikrai atstovavusi krepšininkui iš Latvijos tuo metu, kai šis žaidė Vilniaus ekipoje.

Agentės advokatai nepateikė raštiškų sutarčių tarp S. Buškevico ir E. Field, pats krepšininkas paneigė bendradarbiavęs su šia agente, be to, trišalę sutartį tarp „Lietuvos ryto“, žaidėjo ir jo atstovo pasirašė ne ispanė, o lietuvis Antanas Sakavickas. Pastarasis teismui liudijo tarpininkavęs Vilniaus klubo deryboms su S. Buškevicu.

Primename, kad 2009 metais į Vilniaus apygardos teismą kartu su E. Field kreipėsi ir pats S. Buškevicas. 34 metų latvis, sostinės klube rungtyniavęs 2005-2006 m., tuomet reikalavo priteisti iš „Lietuvos ryto” 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) kompensaciją už anksčiau laiko nutrauktą kontraktą. Tačiau vėliau įžaidėjas pranešė pretenzijų klubui nebeturįs ir atsiribojo nuo E. Field.
 

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui.