Graikas pratinasi prie šalčio ir slidžių gatvių

Treneri, nuo jūsų darbo pradžios su žalgiriečiais praėjo mėnuo. Kokias išvadas ir apibendrinimus galite padaryti?

Stoti prie "Žalgirio" vairo buvo nelengvas, tačiau labai ambicingas uždavinys. Imtis tokio darbo sezono viduryje niekada nebūna lengva. Mano padėtis buvo sudėtinga dar ir dėl to, kad, be šalies pirmenybių, "Žalgirio" laukė rimtos kovos Eurolygos aštuntfinalio etape. Žaisti keliais frontais nėra lengva, nes beveik nelieka laiko krepšininkams pažinti. Vis dėlto diena po dienos padėtis gerėja.
 

Kokį įspūdį susidarėte apie Kauną?

Galiu drąsiai pasakyti, kad iš pirmo žvilgsnio įsimylėjau šį miestą. Man čia patinka beveik viskas. Kadangi man svarbiausi – krepšinio reikalai, džiaugiuosi, kad darbo sąlygos čia nuostabios. Kaunas – krepšinio miestas, tad dirbti su tokia komanda – didžiulė garbė. Čia visi gyvena krepšiniu. Atmosfera Kauno sporto halėje būna nepakartojama.
 

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Prisipažinsiu, kad pasižvalgyti po miestą tenka gana retai. Klube dar esu naujokas, tad darbo turiu užtektinai. Treniruotės, varžovų žaidimo analizės, varžybos ir kelionės sudaro didžiąją dienos dalį. Laisvo laiko lieka labai mažai, tačiau, jei turiu laisvą minutėlę, visuomet stengiuosi pabūti su žmona, išeiti pasivaikščioti ar papietauti.
 

Daug sniego ir šaltis jūsų nevaržo?

(Juokiasi.) Palyginti su mano tėvyne, orų skirtumas – didžiulis. Priprasti prie šalčio tikrai nelengva. Graikijoje dažniausiai mėgaujamės saule, o čia nuolat tenka galvoti apie šiltus drabužius. Gatvės slidžios ir vairuoti labai sudėtinga. Tačiau atvažiavau dirbti. Visada, kai esu už Graikijos ribų, stengiuosi galvoti tik apie savo darbą. Visos kitos aplinkybės man nėra svarbios.
 

Kaip gyvenimo periodą Kaune vertina jūsų žmona?

Džiaugiuosi, kad ji mane visuomet palaiko ir permainų vėjų nebijo. Kaunas jai patinka, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu Lietuvoje labai šalta ir slidu. Laukiamės naujagimio, tad jai vienai vaikščioti apledėjusiomis gatvėmis pavojinga. Laukiame pavasario, kai bus šilčiau ir galėsime daugiau laiko praleisti gryname ore.
 

Ar ji stebi "Žalgirio" žaidimą Kauno sporto halėje?

Be abejonės, ji visuomet yra su manimi. Didžiausia mano gerbėja ir kritikė (juokiasi).
 

Kokį įspūdį jums palieka Lietuvos žmonės?

Man regis, lietuvių tauta gana ekspresyvi, nes gatvėje dažnas mane atpažįsta, sveikinasi, palinki sėkmės, nori pasikalbėti. Apskritai dar neturėjau geros progos pažinti jūsų šalies, tačiau pastebėjau, kad lietuviai, kaip ir visi šiauriečiai, yra gana ramūs ir santūrūs.
 

Turbūt girdėjote, kad didžiausias Kauno prekybos centras vadinasi "Akropolis"...

Taip, sužinojau tai vos atvykęs į Lietuvą. Netikėtas, įdomus sutapimas. Man, kaip graikui, tai labai malonu. Jaučiuosi būdamas arčiau namų (šypsosi).

Gal jau išmokote lietuviškų žodžių?

Po truputį mokausi. "Labas", "Viso gero", "Labanaktis", "Ačiū", "Prašau". Stengiuosi išmokti ir krepšinio terminus. Juos dažniausiai užsirašau (rodo mobilųjį telefoną, kurio ekrane parašytas žodis "Gynyba" – aut. past.). Jei liksiu "Žalgiryje" ir kitam sezonui, prižadu išmokti daug daugiau.
 

Treneri, kas yra jūsų gyvenimo variklis?

Sunkus darbas ir šeima. Tai du dalykai, kurie teikia man didžiausią pasitenkinimą. Jie abu labai glaudžiai susiję. Jei žmogus patenkintas darbu, bet negali normaliai atsipalaiduoti namuose, tuomet irgi nėra gerai. Džiaugiuosi, kad po sunkių darbų užuovėją randu šeimoje.
 

Su "Žalgiriu" iškovojote pirmą šio sezono trofėjų – Lietuvos krepšinio federacijos taurę. Ką jums reiškia ši pergalė?

Ji sugrąžino žaidėjams pasitikėjimą savo jėgomis, sutelkė visą komandą. Tai svarbiausia. Be to, labai džiaugiuosi, kad sugebėjome šį trofėjų po pertraukos vėl sugrąžinti į Kauną. Alytuje įsitikinau, kokia svarbi ši pergalė mūsų sirgaliams. "Žalgirio" sėkmė – neatsitiktinė. Nugalėjome varžovus, nes sunkiai dirbome.
 

Ar prisimenate pirmą savo, kaip trenerio, iškovotą trofėjų?

Karjeros pradžioje su "Panionios" jaunių komanda tapome Graikijos čempionais. Tą sezoną laimėjome daugiau nei trisdešimt rungtynių ir nepatyrėme nė vienos nesėkmės. Vėliau ta pati komanda jau jaunimo amžiaus grupėje taip pat tapo Graikijos čempione. Taip pat iki šiol puikiai prisimenu darbą Libane, kur su Beiruto "Sagesse" klubu pasiekėme šalies taurės varžybų finalą, laimėjome Libano pirmenybes ir Azijos klubų čempionatą. Aš buvau pripažintas geriausiu Libano treneriu.
 

 

Dirbote Graikijoje, Libane, Prancūzijoje, dabar – Lietuvoje. Palyginkite šių šalių krepšinį.

Kiekvienoje šalyje šio žaidimo filosofija labai skiriasi. Graikijoje ir Prancūzijoje krepšinį užgožia futbolas, o Lietuvoje ir Libane beveik visi gulasi ir keliasi su oranžiniu kamuoliu. Dirbti ten, kur krepšinis yra populiariausia sporto šaka – didžiulis malonumas. Apie krepšinio lygio skirtumą Libane ir Lietuvoje nėra ką ir kalbėti. Lietuviai žaidžia aukščiausio lygio krepšinį.
 

Treniravote ne vieną pajėgią komandą. Kuri suteikė vertingiausios patirties?

Kiekvienoje šalyje sukaupta patirtis buvo naudinga ir įdomi. Man patinka nuolat mokytis, sužinoti kaskart vis ką nors naujo. Graikijos klubai, kuriuose dirbau, sprendė skirtingus uždavinius, tad ir man buvo labai įdomu. Iki šiol gerai prisimenu metus, praleistus Pirėjo "Olympiakos" ekipoje. Tai man, kaip jaunam treneriui, buvo ypatinga patirtis. Prancūzijoje tuometis "Paris Basket Racing" klubas 2006–2007 m. čempionate turėjo vieną kukliausių biudžetų, tačiau mes pranokome lūkesčius ir sugebėjome išsaugoti vietą elitiniame divizione. Niekada nepamiršiu ir praėjusio sezono, kai su "Panellinios" patekome į Europos taurės finalo ketvertą, o Graikijos lygoje finišavome ketvirti.
 

Ar tiesa, kad jus tėvynėje pravardžiavo kompiuteriu?

(Juokiasi.) O, tai įdomi istorija! Tikrai nesu kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Dirbdamas "Olympiakos" klube nuolat naudojausi kompiuteriu ir analizuodavau varžovų derinius bei žaidimą. Tas darbas man iš tiesų patiko, tačiau galiu drąsiai teigti, kad dabar suprantu apie krepšinį daug daugiau. Tuomet tik pradėjau trenerio karjerą. Dabar tiek savo, tiek varžovų žaidimą galiu analizuoti daug giliau.
 

Praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad deratės su Graikijos krepšinio federacija dėl darbo nacionalinėje rinktinėje ir galite palikti "Žalgirį". Kaip yra iš tikrųjų?

Pasakysiu labai konkrečiai ir tiksliai: kol kas su niekuo apie tai nekalbėjau. Tai yra paskalos. Net jei taip ir būtų, vadovaujuosi nuomone, kad treniruoti rinktinę ir klubą yra du visiškai skirtingi darbai. Galbūt įmanoma juos suderinti. Apie jokį pasitraukimą iš "Žalgirio" šiuo metu negali būti jokios kalbos.

Aš čia viskuo patenkintas. Man patinka treniruoti aukščiausio lygio komandą. Nuolat seku Graikijos spaudą – ji puikiai žino padėtį, todėl taip parašyti negalėjo. Gandus paleido kažkas, kas nori mums pakenkti čia, Lietuvoje. Nenustebino ir tai, kad šios spekuliacijos pasirodė iš karto po to, kai iškovojome Lietuvos taurę.
 

Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. Ar ketinate apsilankyti jame?

Tikrai norėčiau būti čia per varžybas, tačiau pasakyti, kas bus po pusės metų, nėra lengva. Trenerio darbas nenuspėjamas. Jei baigsiu sezoną "Žalgiryje", labai tikėtina, kad ir vasarą mane pamatysite Lietuvoje. Norėčiau čia likti ir kitą sezoną.
 

Kaip vertinate lietuvių ir graikų šansus būsimosiose kontinento pirmenybėse?

Kol kas ankstoka prognozuoti, nes nežinome, kokių sudėčių į Europos čempionatą susirinks komandos. Akivaizdu tik tai, kad ir Graikija, ir Lietuva turi daug pajėgių krepšininkų, todėl abiejų šalių rinktinės bus tarp čempionato favoričių. Lietuviai žais namuose ir tai bus dar vienas jūsų koziris.
 

Mūsų krepšinio sirgaliai meldžiasi, kad iki čempionato starto atsigautų rinktinės lyderis Linas Kleiza. Kiek, jūsų nuomone, šis žaidėjas svarbus Lietuvos komandai?

Lino trauma Lietuvos krepšiniui buvo didžiulis smūgis. Tai tikrai labai aukšto lygio krepšininkas, puiki asmenybė. L.Kleiza žaidė Graikijoje, jį gerai pažįstu. Tokie žaidėjai vieni gali nulemti rungtynių baigtį, todėl jo netektis lietuvių rinktinei – ypač skaudi. Tačiau Lietuva visuomet demonstravo komandinį krepšinį, todėl neabejoju, kad treneriai ras kuo jį pakeisti.
 

Alytuje vykusių Lietuvos taurės finalo varžybų dienomis susitikote su L.Kleizos atstovaujamo Toronto "Raptors" klubo viceprezidentu Maurizio Gherardini. Esate draugai?

Taip, su Maurizio bendraujame jau daugiau nei dešimtmetį. Buvo malonu jį pamatyti čia, Lietuvoje.
 

Šiemet "Žalgiris" turi daug vienodo pajėgumo krepšininkų. Komanda be aiškaus lyderio, superžvaigždės – privalumas ar ne?

Mano filosofija paprasta: svarbiausia – komanda. Yra daug pavyzdžių, kai gerų žaidėjų turinčios ekipos nieko nelaimi. Žvaigždės savaime sėkmės negarantuoja. Svarbiausia – komandinė dvasia. Džiaugiuosi, kad "Žalgiryje" yra ne vienas krepšininkas, kuris svarbiu momentu gali imtis iniciatyvos.
 

Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės priežastys, kad "Žalgiriui" nesėkmingai susiklostė Eurolygos šešioliktuko varžybų pradžia?

Komandos vairą perėmiau prieš prasidedant aštuntfinaliui. Pažinti kolektyvą visuomet užtrunka šiek tiek laiko. Man reikėjo priprasti prie ekipos, žaidėjams – pažinti mane. Tai užtruko. Aišku, ir sportinė sėkmė tokiuose turnyruose yra svarbi. Jos mums per pirmuosius mačus šiek tiek pritrūko. Be to, kelias savaites "Žalgirį" persekiojo traumos ir ligos. Džiaugiuosi, kad viskas eina tik geryn. Tikiuosi, kad ateityje padovanosime savo sirgaliams daug malonių pergalių.
 

Šalies krepšinio mėgėjai LKL finale mato tik "Žalgirį" ir Vilniaus "Lietuvos rytą". Ar tokios prognozės pagrįstos?

Šiuo metu tai pajėgiausios šalies komandos, tačiau ir kiti klubai tikrai neiškels baltos vėliavos neįžengę į aikštę. Prienų "Rūdupis" įrodė, kad turi pajėgių žaidėjų ir yra pasirengęs mesti iššūkį favoritams.
 

Ar "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" akistatos jums primena principinius "Olympiakos" ir "Panathinaikos" susirėmimus?

Abiejose šalyse tai – žūtbūtiniai krepšinio mūšiai. Per juos atmosfera būna fantastiška. Susitinka stipriausios šalies komandos, tad tiek sirgalių, tiek žiniasklaidos dėmesys būna milžiniškas. Graikijos aistruoliai labiau fanatiški. Tiek vieną, tiek kitą klubą palaiko ir futbolo komandų gerbėjai, tad emocijos neretai peržengia ribas, neišvengiama net labai rimtų incidentų. Lietuvos sporto aistruoliai santūresni, tačiau taip pat labai gražiai palaiko savo krepšininkus.