Į Antarktidą lietuviai vešis ir lazdas trasai

Tikslas. Antarktida – vienintelis žemynas, kuriame dar neslidinėjo Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo asociacijos (PLKSA) nariai.
 

“Europoje ir Azijoje slidinėjome dar sovietų laikais. Vėliau po kelis kartus buvome Amerikoje ir Australijoje, o 2008 metais sugebėjome surengti kalnų slidinėjimo varžybas net Afrikoje, Oukaimedeno kalnų slidinėjimo centre Maroke”, - pasakojo PLKSA prezidentas Algimantas Kepežėnas.
 

PLKSA prezidentas ir Alvydas Platūkis turėtų tapti pirmaisiais lietuviais, slidinėjusiais visuose planetos žemynuose. Po penkis kontinentus su slidėmis aplankę Stasė Veličko ir Rimantas Lajus šįkart lieka namie. O dar vienas žmogus, kuriam iki visos kolekcijos trūko tik vieno žemyno - Dailius Mišeikis – pernai kovo mėnesį iškeliavo Anapilin.
 

“Mūsų idėja buvo paslidinėti visuose žemynuose. Tad kelionę į Antarktidą pradėjome planuoti prieš dvejus metus, o mintis kirbėjo dar prieš Afriką”, - paaiškino A.Kepežėnas.
 

Maršrutai. Jau kovo 3 dieną beveik trys dešimtys lietuvių Vilniuje sės į lėktuvą, kuriuo pasieks Vokietijos miestą Frankurtfą. Dar po 14 valandų skrydžio keliautojai jau alsuos Argentinos sostinės Buenos Airių karščiu.
 

Po nakvynės Buenos Airėse laukia dar vienas skrydis. Šįkart – į piečiausią planetos miestą Ušuają – Argentinai priklausančio Ugnies Žemės salyno sostinės.
 

Vėliau beveik dvi savaites lietuviai ant kietos žemės atsistos vos po kelis kartus per dieną – kol bus trumpam išlipę Antarktidoje arba ją supančiose salose. Visą kitą laiką teks leisti bangų talžomame ledlaužyje “Ushuaia”, kuriuo apie pusantros paros plauks iš Ušuajos iki Antarktidos, o vėliau sukinėsis šio žemyno pakrantėje.
 

Parplaukęs į Ušuają desantas iš Lietuvos dar patrauks į priešingą Argentinos pakraštį – prie gražiausiais pasaulyje vadinamų Igvasu krioklių. Juos keliauninkai apžiūrės ne tik iš Argentinos, bet ir Brazilijos pusės. Be to, lietuvių laukia kitos įspūdingos ekskursijos. Per vieną jų bus aplankytos brangakmenių kasyklos.
 

Į gimtinę ekspedicijos dalyviai sugrįš kovo 23 dieną.  
 

Kaip įprasta, kelionės maršrutus braižė LKSMA atsakingasis sekretorius Algirdas Valantiejus. Jis buvo nuskridęs į Argentiną, pildė šūsnis popierių, tarėsi dėl slidinėjimo, kad vėliau nekiltų jokių nesklandumų.
 

Varžybos. Vienas išsikėlimas į krantą Antarktidoje, galbūt net Nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11-ąją, bus istorinis – lietuviai surengs kalnų slidinėjimo varžybas. Tačiau iš anksto numatyti, kada tai įvyks, sunku.
 

“Programa priklausys nuo oro sąlygų – viską spręs laivo kapitonas. Kur slidinėti, parinks kelionės operatoriai. Jie suras šlaitą be ledo plyšių. Slidinėjimui skirsime tik dieną, daugiausia dvi”, - pasakojo A.Kepežėnas.
 

Antarktidoje nėra nieko panašaus į kalnų slidinėjimo kurortus. Nėra net ir paprastų pakėlėjų. Į slidinėjimui pačių parengtą šlaitą teks kabarotis pėsčiomis, rezultatai bus fiksuojami rankiniu chronometru. Tiesa, trasa, bus sužymėta lazdomis. Tik ne įprastomis lanksčiomis – atsivežti jas iš Lietuvos būtų labai nepatogu.
 

“Parduotuvėje radau neilgų bambukinių lazdelių. Jomis ir sužymėsime trasą. Varžybos juk bus simbolinės. Beje, internete niekur nemačiau, kad kas nors Antarktidoje būtų rengęs kalnų slidinėjimo varžybas. Tyliai pasikalbame, kad galime būti pirmieji”, - šyptelėjo PLKSA vadovas.
 

Slides keliautojai už 60 JAV dolerių visam išvykos laikui išsinuomos Ušuajoje. Norą dalyvauti varžybose pareiškė 17 iš 29 išvykos narių. Kiti paprastai nusileis nuo kalno arba išvis neslidinės,nes jų tikslas – ne slidinėjimas, o pasaulio pažinimas.
 

 

Pinigai. Už slidžių nuomą sumokėta suma – tik lašas jūroje. Kelionės organizatoriai paskaičiavo, kad visos išlaidos vienam žmogui bus mažiausiai 27 tūkst. litų. Tiek mokės tie, kurie gyvens laivo apatiniame denyje esančiose kajutėse be langų su bendrais patogumais.
 

Kajučių kainos pagal kategorijas vienas nuo kitos skiriasi maždaug 1000 dolerių. Bet buvo ir tokių, kurie rinkosi brangiausias kajutes. Keleiviai laive bus maitinami tris kartus per dieną.
 

Taisyklės. Kai kasdien po du kartus reikės išsilaipinti ant kranto, visi bus lygūs. Visiems laive bus skirti ilgaauliai batai, nes jei bangos bus labai didelės, nepavyks “sausai” pasiekti kranto. Prie kelionę kiekvienas jos dalyvis privalės parašu pasižadėti, jog Antarktidoje nepaliks nė menkiausios šiukšlelės – reikalaujama į specialius paketus rinkti net šlapimą ir išmatas.
 

Visos taisyklės smulkiai surašytas atmintinėje. Ten smulkiai aprašyta ir tai, kaip elgtis susirgus jūros liga. Nuo šalčio ekspedicijos dalyvius saugos šilti rūbai, kuriais nuo galvos iki kojų aprengė “Audimas”.
 

Keliautojai. Anot A.Kepežėno, didelių turtuolių keliautojų būryje, kurio trečdalį sudarys moterys, nebus. Dauguma jų labai mėgsta keliauti, todėl ir ryžosi skirti nemenką sumą pinigų žygiui į Antarktidą.
 

Jau Argentinoje prie atvykusiųjų iš Lietuvos prisidės Australijos lietuviai Mindaugas ir Rasa Mauragiai. “Dar bus ir vienas Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojas”, - pridūrė A.Kepežėnas.
 

Ateitis. Paklaustas apie ateities planus, 72 metų A.Kepežėnas iškart atšauna: “Suksime ratą vėl, kad dar daugiau žmonių būtų paslidinėję visuose žemynuose. Daug kas gailisi, kad nevažiavo į Afriką”.
 

Be to, PLKSMA rengia ir Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynes. Pastarąjį kartą jos vyko 2009 metais JAV, o kitos numatytos Australijoje.
 

“Amerikoje mes irgi ne tik slidinėjome. Išlandžiojome visus kanjonus, pabuvome Havajuose ir savaitę praleidome nuostabiame kalnų slidinėjimo kurorte. Australijoje irgi planuojame ne tik sportuoti, bet ir pakeliauti”, - teigė A.Kepežėnas.
 

Gal PLKSMA rengs kelionę ir į Jungtinių Arabų Emyratų mieste esančia dengtą slidinėjimo trasą?
 

“Tai  kad mūsų Druskininkuose bus didesnė”, - juokėsi A.Kepežėnas, užsiminęs dar apie vieną maršrutą – PLKSMA neatmeta galimybės paslidinėti ir Naujojoje Zelandijoje.