Kam reikalingas mokinių festivalis?

Lietuvos mokinių olimpinis festivalis vyksta sunkiomis sąlygomis, bet jis nenutrūksta, išaiškinami naujų sporto šakų nugalėtojai. Kaip teigia Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Ritas Vaiginas, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis bene labiausiai nukentėjusi programa - jam iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų nebuvo skirta.

"Jokiu būdu nesame nusiteikę prieš mokinių olimpinį festivalį. Tai iš tiesų labai gražios varžybos su skambiu pavadinimu, festivalius globoja LR Prezidentai: keturis – Valdas Adamkus, o penktąjį – Dalia Grybauskaitė.

Apie Lietuvos mokinių olimpinio festivalį diskutuodavome ir anksčiau, tačiau kažkodėl mūsų niekas negirdėdavo. Rengti šį gražų moksleivišką renginį buvo Sporto departamento idėja. Jis prasidėjo prieš penkerius metus, kai ekonominė situacija šalyje buvo gera, buvo pakankamas finansavimas ir sportui  lėšų užteko. Todėl turėjome galimybę skirti jų ir mokinių olimpiniam festivaliui organizuoti. Vienais metais festivaliui organizuoti buvo skirta beveik 1 mln. Lt, po to finansavimas sumažėjo iki 700 tūkst. Lt. Tačiau atėjus ekonominei krizei ir sporto biudžetui sumažėjus per pusę, reikėjo apsispręsti ir atsisakyti kai kurių programų.  



Jau tais laikais, kai gyvenome gerai, kalbėjome, kad Lietuvos mokinių olimpinis festivalis – tai ne vien Sporto departamento reikalas. Jis turėtų dominti ir Švietimo bei mokslo ministeriją, galbūt kitas organizacijas. Tačiau pagrindinis finansuotojas visą laiką buvo Sporto departamentas, o Švietimo ir mokslo ministerija, turėdama daug didesnį biudžetą, skirdavo gerokai mažiau lėšų. Tai nesikeitė metai iš metų.  

Šiemet, kai pinigų pagrindinėms sporto reikmėms, sporto federacijoms, olimpinėms programoms sumažėjo per pusę, pradėjome analizuoti ir pamatėme tokį vaizdą: mokinių olimpinis festivalis dubliuojasi su sporto mokyklų ir federacijų organizuojamomis varžybomis. Dauguma savivaldybių mums pradėjo reikšti pretenzijas, kad dubliuodami varžybas, be reikalo švaistome pinigus, kad vaikai ir taip yra apkrauti, o festivalis neišsprendžia pagrindinės problemos, dėl kurios ir buvo pradėtas rengti – nepritraukia papildomai sportuojančių, nes varžybose daugiausia dalyvauja tie, kurie sportuoja organizuotai.

Mokinių olimpinio festivalio idėja buvo tokia: jame dalyvauja vaikai, kurie organizuotai nesportuoja sporto mokyklose. Tačiau, kaip parodė praktika, festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras,  dalyvauja tie patys vaikai, kurie ir taip turi pakankamai varžybų. Štai Lietuvos futbolo federacija rengia „Ežiogolo“ turnyrą, skirtą įvairaus amžiaus grupių jauniesiems sportininkams, kurie nežaidžia organizuotai. Tai masinis, vertas dėmesio renginys. O mokinių olimpiniame festivalyje futbolą žaidžia tie patys vaikai, kurie treniruojasi sporto mokyklose. Pradėjome galvoti, ar iš tikrųjų yra tikslinga dar kartą skirti didžiules lėšas varžyboms, kuriuos dubliuoja jau buvusias iki tol.

Šiemet 50 tūkst. Lt esame numatę skirti tik festivalio nugalėtojų prizams. Norėtume, kad ir Švietimo ministerija prisidėtų prie šito renginio, kadangi Sporto departamentas neturi galimybės skirti jam tokįio finansavimą, kaip anksčiau. Kai pinigų nėra, turime žiūrėti ir pasirinkti, kas svarbiau: festivaliai ar didysis sportas?
   
Tikimės, kad Švietimo ir mokslo ministerija tą mūsų išpuoselėtą ir sukurtą idėją šiais metais irgi palaikys, o ateityje ir pratęs. Kai ekonominė situacija pagerės, mes tikrai neatsisakysime olimpiniam festivaliui skirti lėšų, bet reikėtų viską peržiūrėti iš pagrindų“, – sakė R. Vaiginas.