M. Pocius: "Į senatvę susitraukiau"

Kauno „Žalgirio“ gynėjas Martynas Pocius šį sezoną yra vienas savo ekipos lyderių ir vienas mylimiausių žaidėjų LKL lygoje. Atsakydamas į lkl.lt svetainės lankytojų klausimus žaidėjas  pažymėjo, kad labiausiai norėtų, jog jo  žaidimas būtų stabilesnis,  pagerinti kamuolio varymo techniką, daugiau  ramybės aikštelėje ir geriau „skaityti“ žaidimą.

Ar pamenate, kaip pirmą kartą jautėtės vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius oficialiose rungtynėse?
Turbūt jaudinausi, bet „Žalgirio“ marškinėlius pirmą kartą apsivilkau draugiškose rungtynėse, todėl iš to karto neliko daug įspūdžių. Daug geriau atsimenu, kad labai jaudinausi prieš pirmąjį mačą Eurolygoje. Tačiau visas jaudulys dingo, kai nuskambėjo pirmas švilpukas.

Koks jūsų krepšininko idealas?
Kai mažas buvau, krepšininko idealas visada būdavo Michaelas Jordanas. Žiūrėdavau ne tik visas jo varžybas, bet ir filmus apie jį ir t.t. O dabar tokio krepšininko idealo nebeturiu. Suaugus pats bandai tobulinti savo žaidimą ir kurti savo kelią. Idealai turbūt reikalingi tik vaikystėje.

Martynai, kaip jūs manote,  kada „Žalgiriui“ pavyks atkurti tą „seną -gerą“ „Žalgirį“, kad jį dar ilgai prisimintų visa Europa?
Nemanau, kad dabar Europa nežino ar neprisimena „Žalgirio“. Komanda ilgą laiką žaidžia Eurolygoje, stipriausiame krepšinio turnyre Europoje, todėl tikrai yra žinoma. Tai jaučiame nuvykę žaisti rungtynių išvykose. Aišku, geriausiai įsimena skambios pergalės, bet, manau, mes jų pasieksime dar ir šį sezoną.

Martynai, kaip jūs manote, kodėl žmonės taip myli šį žaidimą (krepšinį)?
Tai įdomus komandinis sportas. Žaidimas vyksta labai dinamiškai, daug sportinio pykčio ir emocijų. Lietuvoje krepšinis itin populiarus ir dėl šio sporto tradicijų. Pasiekus tiek pergalių, jaunimas trokšta tapti krepšininkais ir tai persiduoda iš kartos į kartą.

Ką labiausiai norėtumėte  patobulinti savo žaidime?
Reikia pagalvoti (šypsosi). Viską norėčiau patobulinti. Kiekvienam krepšininkui trūksta visko po truputį. Labiausiai norėčiau, kad mano žaidimas būtų stabilesnis. O iš krepšinio elementų turbūt reikėtų pagerinti kamuolio varymo techniką. Kartais pritrūksta ramybės aikštelėje, norėčiau geriau „skaityti“ žaidimą.

Kokio pasirengimo krepšininkui reikia, kad jis neprarastų pusiausvyros, fizinės formos ir išliktų vienodos kovinės dvasios bei išvengtų „banguoto“ žaidimo nuo sezono pradžios iki pabaigos?
Manau, kad išvengti banguoto žaidimo viso sezono metu yra neįmanoma. Kiekvienas krepšininkas patiria mažesnių ar didesnių duobelių, nes sezonas yra labai ilgas. Būna net kai esi gerai nusiteikęs varžyboms, ne visada sužaidi naudingai, tačiau būtent nusiteikimas sunkiam ir stabiliam darbui, „švarios“ galvos išlaikymas padeda neprarasti tos pusiausvyros, padeda būti pasiruošusiam visoms rungtynėms ir išvengti bangavimo.

Kokio ūgio buvote 14 metų ?
Tiksliai nepamenu, bet, atrodo, buvau 205 cm ūgio. Tik po to į senatvę susitraukiau :).

Kaip manote,  ar „Pick and Roll“ yra geriausias krepšinio derinys ?
Jei jį gerai atlieki ir jei jį žaidžia žaidėjai, kurie turi tam reikalingas fizines savybes, tai šį derinį gali daryti nuo ryto iki vakaro per visas varžybas. Visgi prieš kiekvieną ginklą yra priešnuodžiai. Nors tai vienas geriausių ir kartu paprasčiausių derinių, tačiau vienu deriniu rungtynių nelaimėsi, nes prie jo prisitaikytų gynyba.

Taigi, norėčiau paklausti Martyno, kuriame universitete geriau studijuoti – Duke ar UCLA? (kalbant apie mokslo kokybę, galimybes žaisti krepšinį)
Abu universitetai yra labai geri krepšinio prasme ir jie dažnai patenka tarp vadinamų NCAA elito komandų. Kiekvienais metais tiek Duke, tiek UCLA yra favoritai laimėti pirmenybes. Pagal mokslo kokybę Duke universitetas tikrai yra žingsniu priekyje. Jis patenka tarp 5 ar 10 geriausių JAV ar net pasaulio universitetų.

Norėjau paklausti ar vaišinote uošvius cepelinais? Ar teko jiem ragauti lietuviškų patiekalų ? :)
Esu būsimus uošvius vaišinęs cepelinais ir koldūnais. Jiems šie patiekalai tikrai patiko. Mano sužadėtinė greitai išmoko gaminti lietuviškus patiekalus, todėl galiu jais mėgautis visus metus.



Kokie jūsų mitybos ypatumai? Kiek kartų per dieną valgote,ką valgote,ir kelintą valandą?
Ypatumų daug neturiu. Visi sportininkai besitreniruodami kiekvieną dieną sudegina daug kalorijų, todėl ypatingai sveiko maisto ar specialių dietų nesilaikau. Man netgi keista, kai žmonės komentuoja, kad tas ar tas krepšininkas blogai daro, kad valgo picas ar pietauja greito maisto restorane. Kai tiek sportuoji, kai sudegini tiek kalorijų, visas maistas yra naudingas. Aišku, pats taip kiekvieną dieną nevalgau. Dažniausiai valgau normalų maistą. Būtinai valgau stiprius pusryčius, kurie duoda energijos visai dienai. Aišku, pietūs, po to prieš treniruotę užkandu ir vakarienė, kuri taip pat būna didelė.

Martynai, esate grynakraujis vilnietis. Ar nebuvo sunku priimti sprendimą po studijų JAV keltis į Kauną? Ilgai dvejojote prieš žengdamas šį žingsnį?
Taip, esu vilnietis ir Vilnių myliu, bet nebuvo jokių sunkumų priimant sprendimą žaisti Kaune. Priimdamas sprendimą norėjau kuo geresnių galimybių savo karjeros tęsimui. „Žalgirio“ pasiūlymas buvo pats patraukliausias ir nusprendžiau, kad tai geriausia proga pradėti karjerą Europoje. Ilgai nedvejojau prieš žengdamas šį žingsnį.

Ar svarstote  galimybę dalyvauti šių metų žvaigždžių dienos dėjimų konkurse? Ar esate  kada nors dalyvavęs tokiame ir kaip sekėsi?
Šiaip sudalyvauti visai norėčiau, tačiau kaip ir praėjusiais metais būsiu priverstas pataupyti sveikatą. Dėjimų konkursas nepadėtų keliams, todėl geriau yra prižiūrėti savo sveikatą. Esu dalyvavęs bent poroje dėjimų konkursų, kai buvau jaunesnis. Italijoje esu laimėjęs vieną konkursą, kitą esu pralošęs. Šiais metais leisiu kokiam D.Weaveriui iš „Šiaulių“ laimėti. Tegu džiaugiasi (šypsosi).

Kas jus paskatino eiti žaisti krepšinį ir kas buvo pirmasis treneris? Kada įvyko pirma treniruotė?
Paskatino tai, kad mano tėtis buvo krepšininkas ir aš žiūrėdavau, kaip jis žaidžia ir kaip treniruojasi. Sekiau kiekvieną jo žingsnį ir taip pamilau krepšinį. Į pirmą treniruotę Š.Marčiulionio akademijoje nuėjau būdamas aštuonerių, bet tai tikrai nebuvo pirmas kartas, kai į rankas paėmiau krepšinio kamuolį, o pirmas buvo treneris buvo Džiugas Nutautas.