"Žalgirio" žaidynės rengiamos žmonėms

Žaidynių dalyviai rungėsi slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, poledinės žūklės, šachmatų ir šaškių varžybose.

Pakalbinome „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentą Vytą Nėnių ir pirmiausiai jo paklausėme, kokį vaidmenį draugijos gyvenime vaidina jų rengiamos žaidynės.

„Labai didelį. Mūsų kolektyvai žaidynių labai laukia, joms rengiasi. Žalgiriečių   vasaros ir žiemos sporto žaidynės turi gražią istoriją, jos prasidėjo dar tuo metu,  kai vyko Lietuvos sporto struktūrų reorganizacija. Šalyje pradėjome taikyti vakarų modelį. Ankstesniais laikais „Žalgiris“ praktiškai buvo kaip Lietuvos sporto federacijų sąjunga, globojo visų sporto šakų mokyklas, trenerius, rinktines, rengė čempionatus, kompleksines varžybas.

Vėliau draugijos sporto aktyvas pasirinko kitą draugijos veiklos dalį – darbą su žmonėmis, kurie myli sportą, nori užsiiminėti sportu ir buriasi į klubus, sekcijas, komandas ir dalyvauja ne profesionaliame, bet mėgėjiškame sporte. Kai 1990 metais minint Žalgirio mūšio metines, paskelbėme „Žalgirio“ draugijos sporto žaidynių pradžią ir  kolektyvams pasiūlėme jose dalyvauti, labai daug gavome paraiškų.

Turėjome rengti miestų, rajonų, zonines ir finalines varžybas. Pagrindinis akcentas įvyko „Žalgirio“ stadione, iš Olštyno buvo atnešta ugnis. Pamatėme didžiulį žmonių susidomėjimą ir norą mėgėjiškame lygyje įvairaus amžiaus grupėse sportuoti. Pasirinkome šitą darbo nišą, kurią puoselėjame ir dabar.

Esame pasaulio ir Europos sporto asociacijų nariai, mūsų klubai vyksta į įvairias varžybas visame pasaulyje – pradedant Brazilija,  JAV ir baigiant Azijos šalimis“, - sako Vytas Nėnius.

Ką galite pasakyti apie ką tik pasibaigusias draugijos žiemos sporto žaidynes?
Žaidynės parodė, kad jos žmonėms reikalingos. Visose sporto šakose žalgiriečiai dalyvavo masiškai – atkaklių kovų, emocijų, sveikos konkurencijos  netrūko per poledinės žūklės, šaškių ir šachmatų varžybas Elektrėnuose, slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo varžybas Ignalinoje, stalo teniso varžybas Alytuje.

Gaila, kad mūsų poledinės žūklės varžybas ignoravo Lietuvos poledinės žūklės federacija, kuri tomis dienomis surengė savo lygos varžybas. Su federacija buvo gražūs sutarimai derinant  varžybų kalendorių. Federacijai pasiūlėme tęsti tas tradicijas, tačiau naujieji jo vadovai kažkodėl protestavo prieš tai, jog norime ginti savo renginį.

Kuo daugiau renginių žmonėms pasiūlysime, tuo jie turės didesnę galimybę pasirinkti, kas jiems yra artima ir gera. Mėgėjams varžybų niekada nebūna per daug.     

Į mūsų varžybas pateko tiktai patys stipriausi draugijos sportininkai. Klubai turėjo surengti varžybas ir nuspręsti, kas vyks į žaidynes. Jie visi – mūsų žaidynių dalyviai. Mes skatiname pirmąją grandį, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų pratybose, vietinėse varžybose ir tiktai po to pakliūtų į kitų etapų varžybas. 

Klubai rengė savo šaškių ir šachmatų turnyrus, labai daug norinčiųjų buvo  dalyvauti kalnų slidinėjo varžybose. Per mūsų kalnų slidinėjimo varžybas pajuntama, kad mėgėjas yra vertinamas, jis jaučiasi, kad yra reikalingas. Varžybas organizavome netgi atvažiavusių šeimų vaikams. Mūsų varžybos sudaro sąlygas pasitikrinti savo jėgas ir galimybes.

Ankstesniais metais draugija žaidynių dalyviams apmokėdavo nakvynę, teisėjams už darbą, sporto bazių nuomą, nugalėtojams teikdavo prizus ir dovanas. Dabar, kai sunkiau su lėšomis, kaip išsivertėte?
Organizavome tiktai varžybas, susimokėjome už sporto bazes, apmokėjome teisėjams, nupirkome nugalėtojams prizų. Patys dalyviai susimokėjo už nakvynę, maitinimąsi. Draugijos sportininkai gausiai dalyvavo žaidynėse, jiems viskas buvo priimtina.

„Žalgiris“ galbūt, viena iš nedaugelio organizacijų, kuri per varžybas neima starto mokesčio ir už tai negauna jokio pelno. Kaupdami lėšas iš rėmėjų, iš savo veiklos, truputėlį gaudami iš biudžeto, stengiamės viską įvykdyti, mūsų veikla kasmet  sėkmingai tęsiama. Ir tai, manau, tęsis labai ilgai.



Žalgiriečiai buvo pripratę, jog jie rungtyniaudavo dvi dienas, o dabar varžybos buvo glaustos. Išskyrus slidinėjimą ir kalnų slidinėjimą, jos vyko vieną dieną. Ar tai davė teigiamą efektą?
Žmonės tuo nesiskundė. Yra grupė žmonių, kurie turi daugiau laiko ir dažniau keliauja į varžybas. Jie nori per žaidynes pabūti dvi dienas, per vakaronę pasišokti, paklausyti muzikos, pabendrauti su draugais ir aptarti visas sporto naujienas. Dvi žaidynių dienos įgauna tam tikrą pliusą.

Tačiau daug žmonių turi savo rūpesčių, jie norėtų žaidynėse pabūti trumpiau. Šaškių, šachmatų ir poledinės žūklės varžybos vyko vieną dieną ir jas žaidynių dalyviai įvertino teigiamai. Ateityje, galbūt, pereisime prie vienadienių varžybų. Kiekvieną kartą, kai vyksta žaidynės, mes klausiame žaidynių dalyvių, kokią formulę draugijai taikyti, kokios turi būti sporto šakos,  rungtys, distancijos, kiek laiko turi trukti varžybos, kokią sudaryti programą, ką žmonės atvažiavę galėtų pailsėti. Pagal jų pageidavimus ir organizuojame varžybas.

Jeigu žmonės prašys vienadienių varžybų, tą tinklą plėsime. Jeigu kai kurių sporto šakų atstovai norės varžytis dvi dienas, nes per vieną dieną sunku varžybas surengti, – jas rengsime dvi dienas. Tada, žinoma,  atsiras  papildomų kaštų – nakvynė, maitinimasis.

Per žalgiriečių žaidynių  kalnų slidinėjimo varžybas suvažiuoja rungtyniauti mamytės, tėveliai ir jų vaikai. Jiems sudaromos visos sąlygos varžytis ir šeimoms, gal būt, smagiau pabūti ir dvi, o gal ir tris dienas. Jeigu jie šito paprašys, bendradarbiaus ir prisidės prie tų kaštų, iš karto atsižvelgsime į jų pageidavimus. 

Vyksta diskusija, ar „Žalgirio“ sporto draugija teisingai padarė, kad panaikino komandų įskaitą miestų ir rajonų grupėse?
Yra regionų, kurie norėtų, kad būtų komandinė įskaita. Vasarą daugmaž dominuoja tos pačios sporto šakos, visi myli krepšinį, futbolą, visi žaidžia tinklinį, daug kas – tenisą. Tada galima skaičiuoti. O žiemą viskas kitaip. Yra žiemos ir ne žiemos sporto šakų regionai. Jeigu visiems taikysime bendrą formulę, būsime neteisūs.

Viską atidžiai stebime. Yra daug savivaldybių, kurios teigiamai reaguoja į mūsų pasiūlymus ir savo klubams suteikia finansinę paramą nuvykti į varžybas, apmoka transporto išlaidas, kažkiek lėšų skiria maitinimui. O kai kurios savivaldybės nepripažįsta šitos veiklos. Jos pinigus skiria tiktai sporto mokyklai, o daugiau niekam. 

Tačiau yra taip, kaip yra. Ne visi vienodai myli tą sportą. Tie, kurie gauna  didesnę savivaldybių paramą, jie tikrai norėtų parodyti savo savivaldybei, kiek jie rajonui pelnė nugalėtojų ar prizininkų apdovanojimų, pajungė rėmėjų, patys kažkuo prisidėjo. Jeigu bus, kurie šitam pritars, atsižvelgsime į jų norus.
 
Surengti „Žalgirio“ sporto žaidynes reikia ir lėšų, ir darbo, ir rėmėjų paramos. Ar nekyla noras vieną gražią dieną jas baigti? 
Kyla, ypač po to, kai spaudoje išgirstame analfabetinių pasisakymus, kam reikalingos šitos žaidynės, kad žmonės tegul patys sportuoja.  Pasakykit, kuri valdančiųjų partijų šiandien užjaučia sportą? Tiktai viena kita. Dar kartą pasikartosiu: žaidynės reikalingos, jos rengiamos ne kam kitam, o žmonėms.

Draugija didelį dėmesį skiria sporto bazėms, o kas jose vyksta žiemą?
Turime tam tikrą sporto bazių tinklą. Žiemos sporto šakas daugiausia populiarina mūsų Ignalinos sporto bazė, kuri yra kartu kooperuota su Kūno kultūros ir sporto departamento baze. Turime Platelių „Žalgirio“ jachtklubą, kuris organizuoja daug varžybų ir žiemą. Čia vyksta įvairių varžybų sniego rogėmis, snieglentėmis.

Kaip ir praėjusiais metais, Plateliai šiemet pratęsė ypatingai gražią tradiciją – draugijos jachtklube veikia ledo skulptūrų parkas. Skulptoriai dirbo 10 dienų, sukūrė ištisą skulptūrų ansamblį, žmonėms sudarytos sąlygos jomis grožėtis. Šiaulių Bubių slidinėjimo bazė siūlo sniego motociklus, įvairius slidinėjimo žygius, Šiaulių jachtklubas – burines ledo roges, ant Rekyvos ežero vyksta čempionatai.

Mūsų kolektyvai mėgsta žiemą. Girdžiu sakant, kad, jeigu jau žiema, tai renginiai būtinai turi vykti ant sniego. Taip, tai pirmiausia. Tačiau yra žiemos sporto šakų, kurių varžybos vyksta ir vasarą, tiktai gal mažiau. Tai – šaškės, šachmatai, šių sporto šakų varžybos ir yra „Žalgirio“ žaidynių žiemos programoje.     
 

Poledinė žūklė. Miestai: 1. Kaunas, 2. Vilniaus „Vokė“, 3. Marijampolė. Rajonai: 1. Utenos (įsivėlus klaidai, prizininkų rezultatai bus perskaičiuojami ir paaiškės vėliau). Individualiai: 1. Pranas Vadišius (Utena; 3 kg 543 g), 2. Raimundas Braga (Kaunas; 1 kg 959 g), 3. Algirdas Zakarka (Utena; 1 kg 939 g).

Šaškės. Miestai: 1. Vilnius, 2. Kaunas, 3. Alytus. Rajonai: 1. Elektrėnų, 2. Zarasų, 3. Prienų. Individualiai. Moterys: 1. Romualda Šidlauskienė (Vilnius), 2. Giedrė Japertaitė (Šiauliai), 3. Genovaitė Bukauskienė (Kaunas). Vyrai: 1. Edvardas Bužinskis (Vilnius), 2. Vladas Valantinas (Šiauliai), 3. Vladimiras Gavrilovas (Kaunas).

Šachmatai. Miestai: 1. Vilnius, 2. Šiauliai, 3. Panevėžys. Rajonai: 1. Ukmergės, 2. Druskininkų, 3. Utenos. Individualiai. Moterys: 1. Daiva Dieninė (Klaipėdos r.), 2. Jelizaveta Potapova (Vilnius), 3. Virginija Savickienė (Ukmergė). Vyrai: 1. Aidas Labuckas (Jonava), 2. Valdas Bučinskas (Vilnius), 3. Raimondas Narmontas (Šiauliai).

Slidinėjimas. Estafečių varžybos: 1. Elektrėnai (Simona Saiminikaitė, Kristina Masevičiūtė, Remigijus Masilionis ir Simonas Narvydas). 2. Ignalina, 3. Jungtinė Zarasų ir Visagino komanda. Asmeninių varžybų nugalėtojai atskirose amžiaus grupėse: Kristina Masevičiūtė (Elektrėnai; 5 km), Vilma Rudzenskaitė (Panevėžys; 3 km ir sprintas), Liuda Michailova (Zarasai; 3 km), Gintarė Apčelauskaitė (Zarasai; sprintas), Vitalijus Afanasjevas (Ignalina; 10 km), Svajūnas Ambrazas (Šiauliai; 5 km), Bronius Cicėnas (Ignalina; 5 km), Marius Butrimavičius (Trakai; sprintas), Timofėjus Kaznačenka (Visaginas; sprintas).

Kalnų slidinėjimas. Slalomas. Moterys nuo 21 iki 39 metų: 1. Meilė Linkevičienė (Elektrėnai), 2. Milda Laužikaitė (Ignalina), 3. Edita Ryliškienė (Ignalina). Moterys nuo 40 metų: 1. Anžela Aleksandravičienė (Birštonas), 2. Irma Pipikienė (Rokiškis), 3. Birutė Gečauskienė (Elektrėnai). Vyrai nuo 21 iki 39 metų: 1. Simonas Masalskas (Elektrėnai), 2. Ričardas Lažinskas (Elektrėnai), 3. Jurgis Janulionis (Vilnius). Vyrai nuo 40 metų: 1. Adomas Janulionis (Vilnius), 2. Giedrius Zaveckas (Vilnius), 3. Saulius Ivanauskas (Kaunas). Didysis slalomas. Moterys nuo 21 iki 39 metų: 1. M. Linkevičienė, 2. Barbora Everlingaitė (Trakai), 3. M. Laužikaitė. Moterys nuo 40 metų: 1. A. Aleksandravičienė, 2. Daiva Norvaišaitė (Vilnius), 3. Rasa Stankevičienė (Vilnius). Vyrai nuo 21 iki 39 metų: 1. Andrius Grigaras (Kaunas), 2. S. Masalskas, 3. R. Lažinskas. Vyrai nuo 40 metų: 1. A. Janulionis, 2. Artūras Strelčiūnas (Vilnius), 3. G. Zaveckas.