„Utenio“ treniruotėse – dėmesys kokybei

„Utenos Utenis“ jau pirmąją karantino savaitę pirmas Lietuvoje pradėjo vykdyti nuotolines treniruotes realiu laiku visoms klubo ir akademijos komandoms. Nuo antros savaitės savaitgaliais startavo ir tokios pat treniruotės „Mūsų Utenis“ klubo nariams, kurias veda klubo ir akademijos fizinio rengimo vadovas ir kineziterapeutas Aurimas Tilindis.

Sveikatos specialistai akcentuoja fizinio aktyvumo svarbą tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai ypatingai dabar, karantino metu. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti nerimą, stresą, tai yra kaip natūralus antidepresantas. Visi pratimai treniruočių metu atliekami su savo kūno svoriu, tad juos gali atlikti visi norintys ir besirūpinantys savo sveikata.

„Sportuojant nuotoliniu būdu svarbiausia yra pamiršti tradicinius sporto salės pratimus, kuriuose naudojami treniruokliai ar speciali įranga. Reikia dirbti su savo kūno svoriu. Pratimai namuose reikalauja geros kūno kontrolės besikeičiančioje pozicijoje. Jie yra artimesni mūsų kasdieniniame gyvenime. Reikia orientuotis į  vadinamus „kontra“ judesius. Jeigu visą dieną sėdime prie kompiuterio ar televizoriaus, tai pratimai su kūno svoriu turi suteikti daug priešingų judesių tiems, kuriuos mes atliekame nuolat. Stengiamės labiau taikytis į silpnąsias, pamirštas vietas“, - teigė A. Tilindis.

„Utenio“ fizinio rengimo specialistas turi daug žinių iš įvairių kursų, mokymų, nuolat seka geriausių pasaulio trenerių rekomendacijas ir kaskart pasisemia vis naujų idėjų.

„Dėliodamas treniruotę, domiuosi funkcionalaus kūno principais. Kad būtų ne tik apkraunamas raumenynas, bet ir lavinamas kūno sąnarių mobilumas, raumenų elastingumas. Noriu, kad nauda būtų funkcionali ir visapusė“, - pridūrė A. Tilindis.

Kartais žmonėms, stebintiems nuotolines treniruotes, kyla abejonių, ar treneriai gali kontroliuoti pratimų atlikimo kokybę ir jų taisyklingumą. „Utenos Utenio“ bendruomenėje šios problemos nėra.

„Nepasakyčiau, kad susiduriame su tokia problema. Manau, kad žmogus, būdamas vienas prieš ekraną, gali nesiblaškydamas dar labiau susikaupti ir tiksliau atlikti tam tikrą pratimą. Mes daugiau mažiau stebime kiekvieną žmogų per ekraną ir galime patarti. Žinoma, yra daug niuansų, pavyzdžiui - kaip žmogus pasidėjęs kamerą, kokiu kampu atsigulęs ar atsistojęs prieš ją. Tačiau, bent jau dirbant su vaikais, esame su jais viską aptarę ir puikiai galime stebėti jų darbą, - aiškino A. Tilindis. - Bene svarbiausias dalykas nuotolinėse treniruotėse yra savimotyvacija. Kai šalia yra žmonių, kurie atlieka tą patį veiksmą, tai jie vieni kitus papildomai motyvuoja, bet tą patį matome ir per ekraną. Bent jau fizinėje dalyje, sportininkų kokybė nelabai nukenčia perėjus prie treniruočių nuotoliniu būdu“.

Net ir dirbant nuotoliniu būdu, įmanoma stebėti sportininkų progresą ir tobulėjimą. Tam yra atliekami įvairūs testai. Pagal įvairius indeksus ir klausimynus galima įvertinti sportininkų širdies darbą, nuovargį, savijautą, sveikatos būklę, miego kokybę, raumenų skausmą. Klausimyno atsakymai paverčiami balais, o iš tų balų išvedamas vidurkis, kuris parodo indeksinį skaičių. Po treniruotės sportininkai taip pat turi įvertinti savijautą užsiėmimo metu ir po jo, kas suteikia daug informacijos treneriams. Įvairius jėgos testus galima atlikti bet kuriam pratimui parinkus tam tikrą atskaitos tašką.

„Kalbant apie mūsų klubą, tai mes orientuojamės į judesio atlikimo kokybę. Visą laiką stengiamės, kad kokybė būtų svarbesnis vienetas nei kiekybė. Faktas, kad testų yra aibė. Tokiame technologijų amžiuje beveik viską galima stebėti nuotoliniu būdu. Čia yra tik žinių ir noro klausimas. Mes klube šiuo metu naudojame fizinių pratimų testus, klausimynus. Vaikus irgi po truputį mokome suvokti, ką reiškia treniruotės krūvis“, - pasakojo „Utenos Utenio“ fizinio rengimo programos vadovas.

Po šventinio Velykų savaitgalio kas rytą klubo narius, akademijos auklėtinių tėčius ir mamas, „Utenis“ kviečia pradėti dieną su lengva 15 min.  treniruote. 

„Esame sukūrę 15 min. trukmės treniruotes, kurias sudaro mobilumo pratimai, statiniai jėgos pratimai, kurie nereikalauja didelio intensyvumo ar sudėtingo judesio, bei tempimo pratimai. Paprastiems žmonėms, norintiems tiesiog jaustis geriau, rekomenduočiau rytais orientuotis ne į patį raumens darbą, kad jis užaugtų, ar siekti kuo greičiau numesti svorį, o į judesio kokybę. Kuo kokybiškiau judės mūsų kūnas, tuo jis bus saugesnis kai norėsime jį „paspausti“ su savo limitais“, - patarimais dalinasi A. Tilindis.