| Marytė Marcinkevičiūtė | 2020 m. balandžio 17 d. 09:18 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
LNSA vadovui žiema nesibaigia net vasarą
Remigijaus Arlausko didžiausios svajonės – olimpinės žaidynės, sportininkams skirto viešbučio atidarymas Ignalinoje ir gyvenimo žuvis.
Balandžio 17 d. 50-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas savo gyvenimą skirsto į dešimtmečius.
Kiekvienas jų – savaip įdomus, su vis naujais atradimas, darbais, tikslais. Dauguma jų susiję su sportu, kuris lydi R.Arlauską nuo mažų dienų.
Portalui sportas.info jubiliatas papasakojo apie savo penkių dešimčių metų gyvenimo kelią, atskleidė neįgyvendintą svajonę jaunystėje tapti pasaulio čempionu, LNSA nuveiktus darbus, aktyvų šeimos gyvenimą, žvejybą, per orientavimosi treniruotę Prienų šile patekimą į brakonierių paspęstą kilpą stirnoms, didelį savo optimizmą ir svarbiausius tikslus.
Viename interviu esate pasakęs, kad Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai sutikote vadovauti todėl, kad labai mėgstate žiemą ir slidinėjimą, o žiemos centre Ignalinoje esate įkūręs orientavimosi sporto klubą „Būdakalnis“. Ar ir šiandien – savo 50 metų jubiliejaus dieną – galite teigti, kad jūsų gyvenime žiema ir toliau vaidina neeilinį vaidmenį?
Žiema Lietuvoje dabartiniu klimato kaitos laikotarpiu tampa egzotika ir ją „surasti“ galima tik tam tikrose oazėse.
Viena tokių ypatingų vietų – Ažušilės kraštovaizdžio draustinis, kuris yra šalia Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) Ignalinoje.
Ignalinos orientavimosi sporto klubas „Būdakalnis“ įsikūręs šalia vienos aukščiausios Lietuvos kalvos Būdakalnio – 285 metrų virš jūros lygio. Tai, galima sakyti, Lietuvos Alpės – čia visada anksti iškrenta sniegas, kartais netgi spalio pabaigoje ir dažnai laikosi iki balandžio vidurio.
Jau beveik 25 metus dažnai lankausi šiame krašte ir praleidžiu savaitgalius, kartais pabūnu ir ilgiau.
Visada stengiuosi paslidinėti ant pirmojo sniego ir palydėti žiemą pavasarį, kai sniegas tirpsta nuo saulės spindulių, važinėjant sniego motociklu, vaikštant su sniegbačiais ar šliuožiant lygumų slidėmis, lekiant kalnų slidėmis ar čiuožiant snieglente.
Kadangi esu LNSA prezidentas, tai man žiema – ištisus metus. Tiek Druskininkų „Snow Arenoje“, tiek kalnuose Alpėse ar pietiniame pusrutulyje – Čilėje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje.
Vyksta mūsų sportininkų treniruočių stovyklos, dalyvaujama varžybose, jas organizuojame.
Jūsų žmona Ramunė Ramunė Arlauskienė – 2005 m. pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionato bronzinė prizininkė. Ar ir jūs – buvęs orientacininkas?
Orientavimosi sportas – tai gyvenimo būdas. Kaip nėra buvusių prezidentų, taip ir nėra buvusių orientacininkų.
Į orientavimosi sportą atėjau 11 metų Prienuose, kur įgijau pirmuosius lygumų slidinėjimo įgūdžius, nes orientacininkai vasarą bėgioja, o žiemą vyksta orientavimosi sporto slidėmis varžybos.
Sporto mokyklos direktore dirbo buvusi slidininkė, tai mums netrūko plastikinių slidžių ir direktorė mus pamokindavo geros klasikinio stiliaus technikos.
Tapau Lietuvos čempionu orientavimosi sporto bėgte, vicečempionu – orientavimosi sporto slidėmis, neblogai sekėsi ir orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatuose.
Visose disciplinose teko atstovauti Lietuvai pasaulio čempionatuose arba Pasaulio taurės varžybose, kitose tarptautinėse varžybose.
Geriausių rezultatų pasiekiau orientavimosi sporte slidėmis: 1994–aisiais Italijoje per pasaulio čempionatą užėmiau 16-ąją vietą trumpoje distancijoje.
1998–aisiais dalyvavau Nagano žiemos olimpinių žaidynių metu surengtose parodomosiose varžybose ir nuo tada viliuosi, kad ši sporto šaka taps žiemos olimpinių žaidynių programos dalimi.
Daug prisidėjau prie šios sporto šakos plėtojimo kaip organizatorius, vadybininkas, rėmėjas, buvau Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (LOSF) viceprezidentas, orientavimosi sporto slidėmis komiteto pirmininkas, vienas iš iniciatorių steigti orientavimosi sporto kalnų dviračiais komitetą. Jį įsteigus ilgą laiką buvau komiteto narys, Europos čempionato 2008–aisiais Nidoje direktorius, Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos (IOF) Atletų komisijos narys.
Ar šeimoje tik jūs abu sportininkai, ar ir vaikus užkrėtėte sporto bacila?
Galima drąsiai sakyti, kad visi mūsų šeimoje – sportininkai. Vyresnysis sūnus Laurynas, kuriam dabar 24-eri, nuo mažens žaidė regbį Kauno „Ąžuolo“ vaikų ir jaunimo klube, dalyvaudavo orientavimosi sporto kalnų dviračiais varžybose.
Berods 12-os metų pats išmoko čiuožti snieglente ir kiek vėliau dalyvaudavo snieglenčių „Slopestyle“ ir kroso rungčių varžybose – pastarojoje rungtyje atstovavo Lietuvai dviejuose pasaulio jaunimo čempionatuose Turkijoje ir Kinijoje bei 2017–ųjų žiemos universiadoje Almatoje, kur užėmė 20–ąją vietą.
19-metis sūnus Aras 2016-aisiais dalyvavo Lilehamerio jaunimo olimpinėse žiemos žaidynėse. Snieglenčių kroso rungtyje jis buvo pirmasis Lietuvos snieglentininkas, dalyvavęs tokio rango varžybose ir užėmė 14–ąją vietą asmeninėse bei 7-ąją – komandų lenktynėse. Iki šiol tai aukščiausias LNSA pasiekimas tokio rango varžybose.
Vaikystėje Aras ilgą laiką lankė futbolo treniruotes, vienu metu buvo vartininkas, atstovavo Kauno FM „Tauras“, „Feniksas“, FC „Stumbras“ komandoms.
Šiuo metu abu sūnūs aktyviai nesportuoja, abu mėgsta vandenlenčių sportą. Aras išbandė ir jėgos aitvarus, o Laurynas turi ultra lengvųjų lėktuvų piloto licenciją, svajoja apie akrobatinį skraidymą.
Koronaviruso pandemija ir karantinas neleidžia jums smagiai atšvęsti pusės amžiaus jubiliejų. Subjuro nuotaika?
Pamenu, gan trankiai šventėme 40-tį, tai dabar planavau šiek tiek ramiau pasėdėti.
Labiau gaila, kad ši pandemija sutrukdė mūsų sportininkams, sėkmingiau baigti varžybų sezoną, kai kuriems, kaip kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui, pasiekti karjeros geriausią rezultatą per pasaulio jaunimo čempionatą Norvegijoje, kuris buvo nutrauktas iki svarbiausio starto likus vienai dienai. Andrejus negalėjo pademonstruoti savo geriausios formos didžiojo slalomo rungtyje, kur planavo patekti į 20-uką.
Snieglentinkas Motiejus Morauskas dėl Europos taurės atšauktų varžybų negalėjo pasigerinti savo rezultato galutinėje įskaitoje. Taip pat buvo atšauktos ir „World Rokie Tour Finals“ varžybos, kuriose jis galėjo dalyvauti paskutinį kartą amžiaus grupėje iki 18 metų.
Apmaudu, kad dalinai dėl sniego ir šalčio stokos, prastos žiemos ir pandemijos, LNSA šį sezoną nepavyko surengti lygumų slidinėjimo varžybų, įtrauktų įTarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kalendorių.
Esate prisiekęs žvejys, ar gimtadieniui prisigaudėte lydekų?
Aš savęs tokiu dar nelaikau. Šiuo laiku dar draudžiama žvejoti lydekas, nes nerštas. Mėgstu paspiningauti: upėse ir ežeruose – lydekas, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Nemune – lašišas ir šlakius.
Tačiau dar nesu sugavęs savo gyvenimo žuvies, viskas ateityje.
Ką galite pasakyti apie savo penkias dešimtis metų, kokie jie buvo, koks dešimtmetis buvo pats turiningiausias?
Mano penkios dešimtys buvo tokios: 1-10 metų - slidinėjimas medinėmis slidėmis su draugais nuo „kapčiaus“, šuoliai nuo tramplino, daug sulaužytų slidžių, ledo ritulys su pačiūžomis, ne vienas guzas nuo „šaibos“.
11-20 metų – orientavimosi sportas bėgte, svajojau tapti pasaulio čempionu, netgi to siekiau, buvau patekęs į Sovietų Sąjungos jaunių rinktinę, bet taip ir nepavyko sudalyvauti tarptautinėse varžybose, nes visada Maskvoje keistai dingdavo mano kelionės dokumentai.
Labai daug keliavau po Lietuvą, kitas Sovietų Sąjungos respublikas, dalyvaudavau varžybose, treniruočių stovyklose – tai žadino mane pažinti pasaulį, keliauti ir svajoti, kad kada nors išvažiuosiu į Skandinavijos šalis, iš kurių sportininkų – pasaulio čempionų ir prizininkų sėmiausi patirties, skaitydamas jų treniruočių metodikas, net savo pavardę ir vardą ketinau pasikeisti „Remiginas Arlauskainenas“.
20-30 metų – iškovota Lietuvos nepriklausomybė atvėrė kelius į sporto pasaulį. Orientavimosi sportas slidėmis tapo pagrindine mano specializacija, studijavau Kūno kultūros institute, įgijau orientavimosi sporto trenerio specialybę, Lietuvai atstovavau pasaulio ir Europos čempionatuose, daug laiko praleisdavau sporto stovyklose užsienyje, daugiausia Skandinavijoje, Rusijoje. Vienos įsimintiniausios – Šiaurės Amerikos taurės varžybos JAV ir Kanadoje, kuriose tapau JAV vicečempionu.
Tuo laikotarpiu dalyvaudavau ir Lietuvos slidinėjimo čempionatuose, estafetėse esu iškovojęs bronzos medalį. Malonūs prisiminimai ir iš dalyvavimo slidinėjimo maratonuose Italijoje, Kanadoje, Prancūzijoje.
Sukūriau šeimą, su žmona Ramune susilaukėme dviejų sūnų. Puikus laikotarpis.
30-40 metų – vis dar nepalaužta svajonė tapti pasaulio čempionu. Būdamas 30-ties ėmiausi iniciatyvos ir LOSF mane paskyrė orientavimosi sporto slidėmis komiteto pirmininku, taip pat ėjau LOSF viceprezidento pareigas, buvau Lietuvos komandos vadovas, vadybininkas ir sportininkas bei treneris iki 2004-ųjų.
2001–aisiais pradėjome kultivuoti orientavimosi kalnų dviračiais discipliną kaip treniruočių būdą rengtis orientavimosi sportui slidėmis, o vėliau ši disciplina tapo pagrindine.
Buvau ir komiteto narys, komandos vadovas, ir sportininkas, ir treneris. Dalyvavau pasaulio čempionatuose Prancūzijoje, Australijoje, Slovakijoje, Suomijoje, bet reikšmingų rezultatų nepasiekiau.
Teko daugiau dėmesio skirti komandai, organizuoti varžybas, 2008-aisiais buvau Europos čempionato direktorius Nidoje, kur mūsų sportininkai iškovojo keturis medalius, o Ramunė Arlauskienė tapo Europos čempione.
Iki 2009–ųjų buvau IOF atletų komisijos narys, atstovavau LOSF dviejuose IOF kongresuose.
Tai pat nepamirštami kalnų dviračių Tartu maratonas Estijoje, Lietuvos kalnų dviračių čempionatas bei kalnų dviračių maratonai Vilniuje, Ignalinoje.
Šiek tiek tuo laikotarpiu domėjausi multisportu, malonūs prisiminimai iš 2006 metų Kanadoje vykusio „ RAID World adventure championships“ , kuriame Lietuvos komanda su dviem amerikiečiais per savaitę įveikė iki 1000 km trasą bėgte, kalnų dviračiais, kanojomis, baidarėmis, nuostabiais Kvebeko provincijos miškais, upėmis, ežerais, fiordais, uolomis, pasipuošusiais indėniškos vasaros spalvomis, o aš buvau pagalbos komandos narys, rūpinausi inventoriaus pervežimu ir kitais komandos aprūpinimo klausimais.
40-50 metų – olimpinės svajonės link. 2010–aisiais su šeima išvykome stebėti Vankuverio olimpinių žiemos žaidynių ir paslidinėti Britų Kolumbijos provincijoje.
Nepavyko mums su Ramune patekti į olimpines žaidynes kaip sportininkams, tai važiavome pažiūrėti kaip žiūrovai, o tuo pačiu ir paslidinėti kalnuose.
Vaikai nenoriai tą pasiūlymą priėmė, nes buvo pamėgę slidinėti Italijoje, Dolomitinėse Alpėse. Tačiau, kai nuvykome ir paslidinėjome Kanadoje, jie pareiškė, kad nori ten gyventi.
Per žaidynes Kalgario olimpinė čempionė Vida Vencienė pasikvietė mus į olimpinį kaimelį, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ir generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas supažindino su biatlono varžybų užkulisiais.
Turėjome nusipirkę bilietus į rogučių, dailiojo čiuožimo, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, biatlono, dailiojo čiuožimo, akrobatinio slidinėjimo, ledo ritulio varžybas – buvo puiki galimybė pajusti olimpinę dvasią ir dar labiau pamilti žiemos sportą.
Jau tos viešnagės metu Vida Vencienė, bei slidinėjimo trenerė Kazimiera Strolienė užsiminė, ar nesutikčiau tapti Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentu ir aš iš karto atsakiau, kad mielai.
Ir grįžus iš Kanados, pradėjau rinkiminę kompaniją, susipažinau su LNSA organizacija, ir rinkimuose pavyko būti išrinktam į LNSA valdybą, o valdyba išrinko prezidentu.
Nuo to laiku jau visas dešimtmetis dalyvauju kalnų slidinėjimo, lygumų slidinėjimo, snieglenčių sporto ir akrobatinio slidinėjimo sporto plėtojime.
Kaip prezidentas, snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komiteto pirmininkas, tarptautinių ryšių komiteto pirmininkas, snieglenčių sporto treneris, komandos vadovas, daug kartų dalyvavau FIS kongresuose ir Lyderių seminaruose.
Buvau Europos slidinėjimo federacijos (ESF) valdybos narys, Tarptautinės snieglenčių federacijos (WSF) revizijos komisijos narys, Lilehamerio jaunimo olimpinių žaidynių snieglenčių sporto treneris bei LNSA komandos vadovas, pasaulio suaugusiųjų jaunimo čempionatų, žiemos Universiados LNSA komandų vadovas. Šitą dešimtmetį galėčiau vadinti vienu pačių turiningiausių.
Kai 2014-aisias vėl sugrįžote vadovauti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai, vienas jūsų tikslų buvo Lietuvoje kultivuoti ne tik slidinėjimą ir kalnų slidinėjimą, bet ir snieglenčių sportą bei slidinėjimą laisvuoju stiliumi. Tačiau nebuvote suprastas ir tik trečią kartą stojus prie LNSA vairo, pavyko įgyvendinti savo svajonę. Ar džiaugiatės, pasiekęs savo tikslą?
Jūsų minėtas „sugrįžimas“ buvo tik 9 dienos, po to sekė rinkimai ir aš naujai kadencijai jau nepanorau kandidatuoti į LNSA valdybą.
Tačiau, kaip minėjau, visuomeniniais pagrindais dirbau snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi bei tarptautinių ryšių komitetų pirmininku, ėjau ESF valdybos nario bei WSF revizijos komisijos nario pareigas.
Dar buvo neužbaigtų mano pradėtų darbų, todėl norėjau prisidėti prie jų įgyvendinimo. Pavyko baigti Lietuvos žiemos sporto centro lygumų slidinėjimo trasų, atitinkančių FIS reikalavimus, įrengimą - tai įgalino LNSA organizuoti Lietuvoje FIS tarptautines lygumų slidinėjimo varžybas.
2015–aisiais gavome teisę organizuoti FIS lyderių seminarą Vilniuje ir įstojome į SES (mažųjų besivystančių slidinėjimo šalių) organizaciją bei surengėme jos Generalinę asamblėją Vilniuje. 2017-aisiais gavome teisę organizuoti SES lygumų slidinėjimo taurę Ignalinoje.
Mano iniciatyva Snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komitetą LNSA įsteigėme jau pirmos mano prezidentavimo kadencijos metu 2010–aisiais.
Per tuos devynis sezonus pavyko nemažai pasiekti šiose dvejose disciplinose, ypač snieglenčių sporte. Į asociaciją buvo pritraukta daugiau sporto klubų, organizacijų, kurios ir anksčiau užsiėmė ekstremaliu sportu.
Prisidėjome prie Sniego parkų statymo iniciatyvos LŽSC („Nokia“ sniego parkas), Anykščių Kalitos kalne, rengėme „Ride in Baltic“ Baltijos šalių turo snieglenčių ir slidžių „slopestyle“ varžybas „Snow Arenoje“ Druskininkuose, „Nokia“ sniego parke bei Kalitos sniego parke.
Organizavome Lietuvos snieglenčių kroso ir kalnų slidžių kroso varžybas. Subūrėme Lietuvos snieglenčių kroso rinktines, kurios dalyvavo pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose.
Jaunimo olimpinėse žaidynėse 2016-aisiais Aras Arlauskas snieglenčių kroso varžybose buvo 14-as ir 7–tas (komandų rungtyje), o 2020-aisiais Motiejus Morauskas – 17–as ir 19–as snieglenčių „slopestyle“ bei „Big Air“ rungtyse.
Šiemet pirmą kartą surengėme FIS snieglenčių „Slopestyle“ ir „Big Air“ varžybas, kurios kartu buvo ir SES taurė.
Šį sezoną olimpietis Rokas Zaveckas pradėjo treniruotis kalnų slidinėjimo kroso varžybose, dalyvavo Europos taurės etapuose, tikimės, kad kovą tęs ir kitą sezoną.
Bet reikšmingiausi pasiekimai – 2019-aisiais Motiejaus Morausko iškovotas sidabro medalis per Europos jaunimo žiemos olimpinį žiemos festivalį Sarajeve „Big Air” rungtyje, 11-a vieta pasaulio jaunimo čempionate Švedijoje toje pat rungtyje ir 30-oji Pasaulio taurės varžybose Pekine.
LNSA šiuo metu plėtoja keturias disciplinas, bet tai tik pradžia.
Tačiau gerokai pagausėjo darbų, užsinėrėte kilpą ant kaklo. Kaip spėjate atlikti visus namų darbus, plėtoti tas keturias disciplinas?
Esu vieną kartą patekęs į brakonierių paspęstą kilpą stirnoms per orientavimosi treniruotę Prienų šile. Pavyko ištrūkti, tai, manau, esu užgrūdintas.
LNSA sukurta efektyvi organizacinė sistema, puikiai dirba kolegos valdybos nariai, generalinis sekretorius Mantas Paulauskas, viceprezidentai Paulius Augūnas ir Algis Drūsys, nepamainomi disciplinų komitetų pirmininkai ir disciplinų projektų vadovai, komitetų nariai, LNSA nariai – sporto klubai ir organizacijos, treneriai ir organizatoriai, žinoma, ir sportininkai.
Kaip esu sakęs savo kolegoms asociacijoje, tikiu visomis disciplinomis ir galvoju, kad galime vienodai visose pasiekti aukštų sportinių rezultatų.
Tik reikia moderniai dirbti, būti entuziastais, pritraukti talentus, sudaryti tinkamas sąlygas sportuoti, prisidėti prie infrastruktūros kūrimo.
Šiuo metu Lietuvoje yra „deimantinis“ amžius plėtoti slidinėjimo ir snieglenčių sportą – turime „Snow Areną“, Lietuvos žiemos sporto centrą, Liepkalnį, Kalitos kalną, atsirado Jonavos, Aukštagirės, Utrių, „Mortos kalno“ kalnų slidinėjimo centrai, Vilniaus universiteto Botanikos sodas įgyvendina lygumų slidinėjimo projektą. Visa tai suteikia geras galimybes propaguoti mūsų sportą, kelti masiškumą.
Yra pamąstymų atgaivinti dar dvi disciplinas – šuolius su slidėmis ir Šiaurės dvikovę. Lietuvoje jos buvo kultivuojamos nuo 1939–ųjų iki septintojo dešimtmečio.
Mūsų kaimynai latviai ir estai kultivuoja šias slidinėjimo sporto disciplinas, o kodėl gi mums neatstačius tramplinų Zarasuose, Ignalinoje, Vilniuje o ir naujai nesuprojektavus Druskininkuose šalia „Snow Arenos“?
Esate verslininkas, juodą dieną tikriausiai padedate išgyventi ir savo vadovaujamai LNSA?
Labiau save vadinu pensininku, investavusiu į „pensijinius fondus“. 2016–aisiais pardaviau bendrovės „Spaineta” akcijas.
Iki tol pavykdavo pagelbėti LNSA vykdomiems projektams “Spainetos grupės“ įmonių parama bei asmeninėmis lėšomis.
Dabartiniu metu rėmėjų parama sudaro labai nedidelę dalį mūsų biudžeto, pagrindiniai šaltiniai – FIS, LTOK, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sporto rėmimo fondas, SES, IOC.
Tačiau, žinoma, lėšų reikia daugiau, todėl rengiame projektus, stengiamės organizuoti kuo daugiau varžybų, pritraukti rėmėjų, bet dar reikia tobulinti mūsų „produktą“ – kad varžybos ar renginiai būtų labiau patrauklūs rėmėjams, dalyviams ir žiūrovams.
Pjongčango olimpinėse žiemos žaidynėse dalyvavo trys slidininkai (Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis ir Marija Kaznačenko) bei du kalnų slidininkai (Ieva Januškevičiūtė ir Andrejus Drukarovas). Kokios jūsų viltys 2022 m. žaidynėse Pekine, ar tenkins penkių sportininkų patekimas?
Pekine 2022–aisiais planuojame iškovoti tris kvotas kalnų slidinėjime (2 vaikinai ir mergina) ir tris kvotas lygumų slidinėjime (2 vaikinai ir mergina) bei 1 kvotą snieglenčių sporte (vaikinas). Taigi, planas maksimum – septyni olimpiečiai.
FIS atrankos sistema lygumų slidinėjimui dar iki galo neaiški, o kalnų slidinėjimo ir snieglenčių „slopestyle“ bei „Big Air“ rungčių atrankos barjerai jau žinomi..
Sunkiausiai bus patekti mūsų snieglentininkui Motiejui Morauskui, nes iš viso dalyvaus tik 30 stipriausių pasaulio sportininkų, įskaitant ir garantuotą kvotą šeimininkams kinams. Bet esame optimistai.
Kur su Ramune leidžiate laisvalaikį, kiek namie turite slidžių ir kalnų dviračių, kaip dažnai sportuojate?
Kadangi Ramunė yra LOSF orientavimosi sporto kalnų dviračiais komiteto pirmininkė, dar ir treniruoja jaunimą, o aš savaitgalius leidžiu LNSA varžybose ar renginiuose, tai pastaruoju metu mūsų laisvalaikio praleidimas skirtingas.
Bet kartais aš dalyvauju orientavimosi kalnų dviračiais varžybose, žiemą dažnai kartu slidinėjame lygumų slidėmis Ignalinoje.
Pastaruosius du sezonus važiavome į Italiją ir Šveicariją slidinėti kalnuose. Karantino metu du kartus pavažinėjome kalnų dviračiais Nevėžio ir Nemuno pakrantėmis šalia savo namų Raudondvaryje, Kauno rajone.
Ramunė ir aš turime po tris dviračius, bet jos geresni ir greitesni. Snieglenčių, lygumų slidžių yra labai daug, kalnų slidžių šiek tiek mažiau, esu sukaupęs daug medinių retro slidžių, gal kada nors panaudosiu Lietuvos slidinėjimo muziejui, jeigu tokį įkursime.
Pats laisvalaikiu skaitau, žiūriu filmus, klausau muzikos, spiningauju, žaidžiu golfą, propaguoju šiaurietišką vaikščiojimą.
Per savo atostogas jau tris kartus su draugais buvau išvykęs buriuoti Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne, dabar planuojame buriuoti Karibų jūroje.
Kokia dabar jūsų, įkopusio į šeštą dešimtį metų, didžiausia svajonė?
Vis dar gyvenu olimpine svajone, nors jau ir esu dalyvavęs Lilehamerio olimpinėse jaunimo žiemos žaidynėse kaip treneris, LNSA komandos vadovas, tačiau svajoju panašiame amplua sudalyvauti ir tikrose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Kita svajonė – pagauti karališkąja vadinamą žuvį lašišą ir parsinešti laimikį, nes visas iki šiol pagautas reikėjo paleisti.
Mano patirtis sako, kad pagauti lašišą ar dalyvauti olimpinėse žaidynėse – beveik vienodas, sunkiai pasiekiamas tikslas.
O realiausia svajonė – pabaigti projektą „Sporto apartamentų viešbutis“ Ignalinoje, skirtą sportininkams, paralimpiečiams bei aktyvaus laisvalaikio praleidimo mėgėjams.
Sklypas jau nupirktas, architektūrinis ir techninis projektas paruoštas, statybų leidimas išduotas. Belieka įgyvendinti.
Daugiau naujienų iš kategorijos Žiemos sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
