Pandemijos šešėlis futbolo finansuose

Neseniai naujasis Lietuvos futbolo A lygos prezidentas Janas Nevoina konstatavo, kad Lietuvą į karantiną uždariusi koronaviruso pandemija visą šalies futbolą įstūmė į sudėtingą padėtį, o didžiausia grėsmė iškilo profesionaliems futbolo klubams. Todėl A lyga kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas su prašymu dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų, kuriais galėtų būti sušvelnintos ekonominės pasekmės Lietuvos futbolui.  Akivaizdu, kad pandemija palies ne tik futbolo klubus, bet ir visą Lietuvos sportą.

Sunkioje situacijoje bus svarbūs ne tik Vyriausybės sprendimai, bet ir sporto federacijų veiksmai. Futbolo klubai puse lūpų kalba, kad galbūt finansinį gelbėjimosi ratą savo bendruomenės nariams galėtų išmesti Lietuvos futbolo federacija. Ar tai tikrai realu? 

Dar 2015 m. pabaigoje Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas Arūnas Pukelis interviu pareiškė: „Akivaizdu tik viena, kad LFF labiausiai trūksta futbolo vadybos, aiškios struktūros ir skaidraus finansavimo“. Prieš keletą metų Lietuvos futbolo federacijos vadovai pirmą kartą viešai pristatė organizacijos biudžetą, vėliau reguliariai pristatydavo ir jo vykdymo ataskaitas. 2018 metais LFF biudžetas buvo išsipūtęs net iki 10,327 mln. eurų, o pernai siekė 8,723 mln. eurų. Šių metų vasarį vykusioje spaudos konferencijoje LFF vadovai paskelbė, kad į 2020 m. biudžetą planuojama surinkti 8,78 mln. eurų.

Lietuvos sportui tai įspūdingi skaičiai, o LFF yra turtingiausia Lietuvos sporto federacija. Palyginimui, Lietuvos krepšinio federacijos metinis biudžetas siekia apie 3 mln. eurų, o Lietuvos lengvosios atletikos federacija pernai surinko apie 1,38 mln. eurų biudžetą. Visų kitų šalies sporto federacijų biudžetai tilptų vienoje LFF piniginėje, todėl lyg ir galima tikėtis, kad pandemijos sukeltos ekonominės krizės padarinius Lietuvos futbolas atlaikys lengviau, nei kitos sporto šakos. 

Tačiau „ne viskas auksas, kas auksu blizga“ ir norint geriau įsigilinti reikia pažiūrėti į LFF biudžeto ypatumus. Visų pirma, šiemet 8,78 mln. eurų LFF biudžete yra tik „popieriuje“. Pristatydami visuomenei 2020 m. LFF biudžetą, organizacijos vadovai atskleidė, kad biudžetas yra deficitinis, nes jame trūksta bent 1,5 mln. eurų. Šią sumą LFF planavo surinkti iš neįvardintos „projektinės“ veiklos. Antra, daugiau nei 90 proc. LFF biudžeto sudaro UEFA ir FIFA skiriama parama. Šios tarptautinės federacijos nacionalines futbolo asociacijas finansuoja ne tam, kad pastarosios egzistuotų, bet tam, kad šios vykdytų konkrečias projektines veiklas ir vystytų futbolą. Būtent todėl dauguma FIFA/UEFA dotacijų skiriamos pagal konkrečias programas (FIFA Forward ir UEFA Hattrick) ir jomis finansuojami nacionalinių asociacijų paruošti ir pateikti projektai bei veiklos, atsižvelgiant į tų veiklų dalyvių kiekį, projektų apimtį ir kitus aiškiai nustatytus kriterijus. Praeitais, t.y. 2019 metais UEFA/FIFA indėlis į LFF biudžetą siekė 7,973 mln. Eurų, o šiais metais tarptautinių federacijų indėlis sumažėjo iki 6,67 mln. eurų.

Trečia problema – LFF skolos. UEFA ir FIFA nuolatinės dotacijos įpratino federaciją gyventi „patogiai”. Pernai LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad LFF skolos siekia 1,3 mln. eurų, dar 1 mln. eurų dydžio ieškinį, dėl kurio dar vyksta teisiniai ginčai, federacijai pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Šių metų pradžioje E. Stankevičius pasidžiaugė, kad skolų našta sumažėjo iki 0,567 mln. Eurų, tačiau tuo pačiu užsiminė, kad dar laukia VMI mokestinis patikrinimas už 2017-18 metus, o įsiskolinimas VMI gali išaugti net iki 1,5 mln. eurų. Taip pat šiais metais dar atsirado 0,756 mln. eurų dydžio skola Šiaulių bankui ir 0,2 mln. eurų skola UEFA. Taigi, bendroje sumoje LFF įsiskolinimai gali siekti iki 3 mln. eurų.

Negana to, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, jog šiemet valstybė futbolo federacijai finansavimo neskirs. LFF iš valstybės tikėjosi gauti apie 280 tūkst. eurų, nors 2019 metais iš Sporto rėmimo fondo sulaukė 66 tūkst. eurų. Šiais metais nesulauks ir jų. Kadangi savo veikla LFF pajamų faktiškai negeneruoja, Lietuvos futbolas tampa visiškai priklausomas tik nuo FIFA/UEFA skiriamų pinigų.

Panašu, kad LFF finansus yra apėmusi pandemija. Tiesa, ji prasidėjo ne šiais metais, o gerokai seniau. Bet dešimtmečius sklandžiai veikusi ydinga FIFA/UEFA pinigų įsavinimo sistema dabar ėmė strigti. Turtingiausia Lietuvos sporto federacija iki šiol patogiai gyveno tik iš tarptautinių dotacijų, augino įsiskolinimus, o papildomų pajamų negeneravo.

Tarptautinių organizacijų finansavimas neabejotinai yra tvarus, nes futbolas – populiariausia (ir pelningiausia) sporto šaka pasaulyje. Kol kas nėra informacijos, kad dėl atšauktų tarptautinių varžybų ir kitų futbolo renginių, įvyks kokie nors finansavimo pokyčiai. Atvirkščiai, FIFA neseniai užsiminė, kad susiklosčius ekstremaliai situacijai, gali panaudoti 2 mlrd. Eur iš rezervinio fondo. Todėl pinigų Lietuvos futbole yra ir greičiausiai bus. Visgi, esminis klausimas – ar jie bus naudojami efektyviai ir atsakingai?

Oficialiais duomenimis futbolo federacijoje dirba 46 asmenys, kurių vidutinis atlyginimas (bruto) yra 2390 eurų/mėn. (palyginimui, Lietuvos krepšinio federacijoje dirba 24 asmenys, vidutinis atlyginimas – 2014 eurų/mėn.). 2020 m. LFF biudžete administravimo sąnaudoms numatyta apie 1,6 mln. eurų. Už darbą, žinoma, turi būti teisingai atlyginta, tačiau kalba ne apie tai. Pagrindinis ir pats svarbiausias klausimas: kokios yra LFF funkcijos, projektai ir veiklos, kurios pagrįstų tokio dydžio administracinio aparato išlaikymą? Kaip panaudojami Lietuvos futbolui skiriami pinigai ir kokio tikslo siekiama – futbolo vystymui ar administracinio aparato ir veiklos nevykdančių LFF narių išlaikymui?

Asociacija „Vilniaus regiono futbolo sąjunga“ (VRFS) diskusijose su LFF vadovais ir Vykdomuoju komitetu (VK) ne kartą bandė siūlyti pokyčius ir naują požiūrį, kad LFF narių finansavimas ir pats biudžeto sandaros procesas būtų grindžiamas aiškiais išsikeltais tikslais, nustatytais kriterijais ir skiriamas pagal nuveiktas veiklas bei atliktą darbą.

Deja, argumentai nebuvo išgirsti. „Jūs iš futbolo gyvenate, o mes į futbolą investuojame. Atliekamų pinigų nėra“, – taip galima apibendrinti LFF poziciją. Ar tikrai? Per metus VRFS savo veiklai iš LFF gauna 36 tūkst. eurų, kaip ir visos kitos regioninės asociacijos – LFF narės. VRFS – didžiausia ir aktyviausia regioninė futbolo organizacija LFF struktūroje, todėl savo prašymą dėl didesnio finansavimo grindė realių darbų apimtimi, projektų kiekiu, varžybų ir jų dalyvių skaičiumi, naujais projektais ir pan. 2019 metais VRFS įgyvendino 7 projektus, apskrityje sužaista daugiau nei 1,3 tūkst. rungtynių, jose dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. futbolo mėgėjų.  2020 m. VRFS veiklą numatyta plėsti, planuojami keli nauji projektai, siekiama didinti klubų paramos fondo veiklą, kuriam VRFS pernai iš savo biudžeto skyrė 4400 eurų. 

Įdomiausia, kad tuo pat metu LFF rado finansinių išteklių kitos savo narės – Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos (LFŽS) didesniam finansavimui. Pernai jos veiklai buvo skirta 40 tūkst. eurų, o šiemet - jau 59 tūkst. eurų. Iš viso per paskutinius kelerius metus šiai organizacijai iš LFF biudžeto nutekėjo apie 150 tūkst. eurų. Tai paviešino „Profesionalių futbolininkų asociaciją“ įkūręs ir LFŽS neveiksnumą atskleidęs Arūnas Klimavičius. Jo teigimu, per penkerius metus LFŽS nevykdė jokios veiklos, o visi pinigai buvo skirti darbuotojų atlyginimams. O jų šiais metais Žaidėjų sąjungoje buvo net penki.

Bet LFF vadovai tame jokių problemų neįžvelgia. Jiems ir prarastos valstybės dotacijos neatrodo vertos kažkokio išskirtinio dėmesio, tad tie vargani 59 tūkst. eurų  – juo labiau. Nemato problemos ir neadekvačiame A lygos klubų asociacijos finansavime. Lietuvos futbolo piramidės viršūnėje esanti asociacija, kurios klubai kasmet į futbolą savarankiškai investuoja milijonines sumas, kurios bendroje sumoje yra lygios ar net viršija LFF biudžetą, iš pačios LFF tegauna varganą 100 tūkst. eurų „pašalpą“. Lygiai tiek pat, kaip ir Moterų futbolo asociacija. Tuo metu Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijai pernai buvo skirta 280 tūkst. eurų parama, o šiais metais numatyta 250 tūkst. Eurų. dotacija.

Bet grįžkime prie klausimo – ką veikia pati LFF? Visi žinome, kad pvz.: A lygos varžybas organizuoja klubų asociacija, futsalo ir paplūdimio pirmenybes rengia  futsalo organizacija, Moterų varžybas – moterų futbolo asociacija, masinio futbolo renginius organizuoja Lietuvos masinio futbolo asociacija, su studentų futbolu dirba Lietuvos studentų futbolo lyga, o teisėjus ir trenerius atstovauja atitinkamos savarankiškos asociacijos. 

LFF šiuo metu užsiima visų rinktinių veikla, organizuoja Pirmos lygos pirmenybes (tiesa, pastarosios netrukus turėtų tapti A lygos klubų asociacijos dalimi), diegia ir prižiūri „Anderlecht“ treniravimo programos projektą, o perėmusi suspenduotos Lietuvos vaikų ir jaunių asociacijos veiklas, rengia jaunimo Elitinių lygų pirmenybes. Dar yra žaidėjų registracija, klubų licencijavimas, futbolo vystymo strategijų kūrimas ir keletas smulkesnių projektų bei darbų.

Akivaizdu, kad daugelį savo funkcijų LFF, užuot vykdžiusi jas pati, yra perdavusi šakinėms asociacijoms ir tiesiogiai finansuoja jų veiklą, tuo pačiu užsitikrindama palankių sprendimų LFF konferencijoje priėmimą. Šakinių asociacijų finansinių ataskaitos nėra viešinamos, lėšų panaudojimo ataskaitos gal ir yra teikiamos, bet niekas jų nekontroliuoja, jos neturi jokių pareigų ar atskaitomybės, nebent „atsakingai“ ir „teisingai“ balsuoti LFF konferencijoje.

Taip ir sukasi ydingas Lietuvos futbolo ratas: neracionalus, neefektyvus, neskaidrus „investavimo“ į Lietuvos futbolą ir jo finansavimo modelis, jau daugiau nei dešimtmetį išliekantis nepajudinama tvirtove. Tikėtis, kad iš šios „tvirtovės“ bus skirta finansinė parama sunkius laikus išgyvenantiems Lietuvos futbolo klubams, yra sunku. Pinigų nėra. O gal yra, bet tik saviems.

O juk viskas galėtų būti kitaip. Ne tik saviems, bet ir visiems, visai Lietuvos futbolo bendruomenei. Bet tam reikia konkrečių permainų.

Pradėti reikėtų nuo struktūrinės LFF reformos. Dauguma šakinių organizacijų turėtų būti LFF departamentais, tokiu būdu LFF pati vykdytų jai priklausančias funkcijas ir vystytų futbolo projektus.

Antra, reikia peržiūrėti finansavimo prioritetus. Juk negali A lyga gauti kelis kartus mažesnes investicijas už Salės futbolo asociaciją ir lygiai tokias pačias kaip Moterų lyga.

Trečia, reikalauti atskaitomybės iš LFF regioninių asociacijų ir visų LFF narių. Turi būti vykdoma jų veiklos kontrolė ir skiriamas finansavimas pagal realių projektų apimtis, o ne vien už egzistavimą. Būtina keisti požiūrį į FIFA/UEFA lėšas. Turime suprasti, kad jos skirtos ne federacijai, o visam Lietuvos futbolui plačiąja prasme. Tuo pačiu privalome įtvirtinti LFF ir visų jos narių atskaitomybę, viešumą ir atvirumą.

Galiausiai, ir turbūt svarbiausia - LFF veikloje išsikelti ilgalaikį tikslą, turėti kryptį. Žiūrint į 2020 m. LFF biudžetą, krypties nesimato. Niekada nesutiksiu, kad pagrindinis LFF veiklos tikslas yra stiprus šalies salės futbolo čempionatas ar moterų futbolas. Šios kryptis svarbios, bet jos visada bus tik priedai prie pagrindinio tikslo – sėkmingo nacionalinės vyrų rinktinės žaidimo ir gerų jos rezultatų. 

Išsikelkime sau ambicingą tikslą, pvz.: 2032 m. patekti į Europos čempionatą. Tai neabejotinai pakylėtų visą  šalies futbolą į naujas aukštumas ir generuotų reikšmingo dydžio papildomas pajamas visam Lietuvos futbolui. Bet norint pasiekti šį tikslą būtina labai aiškiai įvardinti tarpinius žingsnius. Jie turi matytis LFF biudžeto sandaroje: stiprios A ir Pirma lygos ir jų klubai, jaunimo ugdymo programos ir jaunimo integracija, talentų identifikacija, trenerių kvalifikacija ir t.t.

Kai bus aiškūs konkretūs tikslai- taps aiškūs ir prioritetai, sprendimų motyvai, bus aiškiai matomas kelias, kuriuo einame link pagrindinio tikslo – Lietuvos futbolo gerovės. Nes #FutbolasEsameMes.