Virusas sujaukė planus, bet ėjikų nesustabdė

Nedidelėje, vos 5,5 tūkst. gyventojų turinčioje Pabradėje, gerai žinomi sportinio ėjimo meistrai. 

Čia išaugo trys olimpiečiai – 2016 m. Rio de Žaneire dalyvavę Arturas Mastianica ir Živilė Vaiciukevičiūtė bei jų treneris Viktoras Meškauskas, startavęs 1992 m. Barselonos žaidynėse.   

V. Meškauskas dabar dirba treneriu Švenčionių rajono sporto centre ir ugdo ėjikus, taip pat yra Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės vyriausiasis treneris.  

Jo auklėtinė Ž. Vaiciukevičiūtė, vienintelė iš mūsų šalies ėjikų, jau turi iškovojusi kelialapį į metams nukeltas Tokijo olimpines žaidynes –  jai pirmajai iš Lietuvos lengvaatlečių pakluso olimpinis normatyvas. Ji pernai Alytuje per Europos taurės varžybas 20 km nuotolį įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek. ir tapi nugalėtoja. Bet į Tokiją pagal reitingą turėtų patekti ir daugiau Lietuvos ėjikų, tarp jų ir A. Mastianica. 

Tačiau šis sezonas Ž. Vaiciukevičiūtei prasidėjo ne taip, kaip ji norėjo. Su penkių sportininkų grupe grįžusi iš treniruočių stovyklos Ispanijoje, ji susirgo koronavirusu.  Dabar pabradietė jau pasveiko ir gali galvoti apie tolesnį pasirengimą olimpinėms žaidynėms. 

„Sezonas jau čia pat, o koronaviruso protrūkis žlugdo visus mūsų planus. Esame didelėje nežinomybėje, realiai mūsų pagrindinis sezonas jau baigėsi. Mat stipriausiems ėjikams šią vasarą neapsimokės startuoti, nes nebus jokios motyvacijos – nuo balandžio 6-osios iki gruodžio 1-osios nebus įskaitomi nei olimpiniai, nei reitingavimo sistemos normatyvai. Sustabdyta patekimo į olimpines žaidynes sistema. Jeigu šiemet per Europos čempionatą Paryžiuje ar Lietuvos čempionatą sportininkai įvykdys olimpinius normatyvus, jie bus neįskaityti“, - sako V. Meškauskas.
 

Tačiau pabradiečių ėjikai atostogų nepasiėmė. Jų kiekvienas atskirai septynis kartus per savaitę treniruojasi miške, stengiasi neprarasti sportinės formos. 

„Susiskambinu su sportininkais, jiems surašau planus ir kiekvienas atskirai treniruojasi miške. Aš jų pratyboms vadovauju iš mašinos per atstumą. Dirbant tokiomis sąlygomis treniruotės nėra kokybiškos, tačiau esant tokiai situacijai, jų kitokių ir nereikia“, - sako treneris. Namie lieka tik patys mažiausieji ėjikai, kurie pagal trenerio planus treniruojasi nuotoliniu būdu. 
 

Nepažeisdamas karantino sąlygų miške atskirai treniruojasi ir V.Meškausko dukros – 15-metė Nora ir 18-metė Adrija. 
 

Šiemet Noros pagrindinis startas – Europos jaunių čempionatas, o Adrijai – pasaulio jaunimo čempionatas, jeigu, žinoma, jie nebus nukelti. 

„Pandemijos guma tempiasi ir tempiasi, neaiški rytdiena. Ėjikai jau pasiilgo varžybų, nori rungtyniauti“, - sako pabradiečių treneris. 

Kiekvieną dieną iš Pavoverės kaimo po 5 km į treniruotes dviračiu arba mašina atvažiuoja  A. Mastianica. Jis Molėtų r. Joniškio mokykloje-daugiafunkciame centre dar veda pamokas nuotoliniu būdu. Olimpietis taip pat buvo stovykoje Ispanijoje, bet jau baigė saviizoliaciją ir tęsia treniruotes.

„Važiuoju ir važiuoju į mišką, reikia ėjikus ir pamaitinti, vienoje vietoje nepastovėsi. Kiek Arturas nueina, tiek aš ir pravažiuoju.  Didesnio meistriškumo ėjikai per dieną treniruojasi po vieną-du kartus. Kai dabar sportininkai dirba atskirai, tai pasitaiko, jog man tų treniruočių per dieną kartais būna net keturios. Vienas numatytą valandą negali treniruotis dėl mokslo, kitas dėl darbo. Tenka dirbti be išeiginių dienų ir be atostogų“, - teigia V.Meškauskas. 


 

Barselonos olimpiečio grupėje treniruojasi 20-25 sportininkai, kuriuos jis vežiojasi į varžybas. 

Gabesnius ėjikus jis kviečia pasilikti ir su jais dirba kokybiškiau. Jau per pirmąsias pratybas jauniesiems ėjikams V. Meškauskas pasako, kad, jeigu jiems nepatinka sportinis ėjimas, tai tegul nelanko treniruočių ir nevargsta. 

„Mokiniams faktiškai suformuoju jų tikslą. Mano kredo – jeigu atlieki darbą, tai jį reikia daryti gerai. Dažniausiai sekasi tiems, kurie dirba“, - sako treneris, šių metų lapkričio 4 d. švęsiantis 50-metį.. 

Jis yra įsitikinęs, kad pandemijos laikotarpis sportininkams bus skausmingas – kažkas gali pasitraukti iš didžiojo sporto, kažkas palūžti  psichologiškai. 

„Tačiau laikas parodys, ko sportininkai iš tikrųjų yra verti. Jeigu iki olimpinių žaidynių kuris nors atletų negali vienerių metų palaukti, tai ką jie veiks žaidynėse, kokį pasieks rezultatą? Jeigu esi kovotojas, tai olimpinių žaidynių atidėjimas vieneriems metams yra smulkmena. Nereikia panikuoti, iš to daryti problemų“, - mano V.Meškauskas.

Jis pripažįsta: treneriams irgi nėra lengva, nes reikia peržiūrėti visus pasirengimo planus ir juos koreguoti, sudaryti naujus.  

V.Meškausko auklėtiniai dalyvavo dvejose treniruočių stovyklose, į juos investuoti pinigai. Tačiau darbas tikrai nepradingo. „Dabar viską pradedame iš naujo, prisitaikome prie situacijos, rytdiena  niekas nesibaigs, mes galvojame apie ateitį.  Jeigu turi tikslą, motyvaciją, tai galima ir palaukti. O jeigu esi nekantrus ir negali palaukti, tai gal ne ten papuolei“, - šypteli Pabradės ėjikų treneris.