Futbolininkų treniruotės - be korekcijų

Paskelbus karantiną, daugeliui gyvenimas sulėtėjo arba net sustojo. Vis tik, yra ir kitokia dalis žmonių, kuriai dabartinė situacija kaip tik sunkesnė bei reikalaujanti naujovių. Futbolo klubuose tokiai daliai priklauso fizinio rengimo treneriai. Jie neturi galimybės susitikti su žaidėjais, tačiau privalo jiems paruošti tokias programas, kad grįžus po karantino adaptacinis laikotarpis būtų kuo paprastesnis.

 

„Pagrindinis skirtumas tarp įprastinio darbo ir dabartinio yra tas, kad neturiu tiesioginio kontakto su žaidėjais ir negaliu įvesti vienokios ar kitokios korekcijos treniruočių metu. Dabar galiu tik tikėtis, kad žaidėjai maksimaliai gerai įvykdo atsiųstus treniruočių planus“, – sakė „Riterių“ fizinio rengimo treneris Arnas Juozaitis.

 

Kaip tinkamai sudėlioti programą, kad žaidėjai nepersikrautų ir tuo pačiu gautų pakankamą krūvį?

 

Kiekvienas treneris pasirenka kokį judamą gebėjimą ar energetinę sistemą norės lavinti arba ją labiau išskirti. Atitinkamai ypatybei yra tam tikras treniravimo modelis, į kurį atsižvelgiant yra kuriama treniravimo programa. Tik tiek, kad nuolat taikomos korekcijos, atsižvelgiant į žaidėjų funkcinės būklės rodiklius, gautus ankstesnių testavimų metu.

 

Ar šiuo metu įmanoma patikrinti žaidėjų fizinę būklę?

 

Tiksliai įvertinti sudėtinga, bet geriausiai futbolininkus galima patikrinti baziniais pratimais – atsispaudimais, pritūpimais, prisitraukimais ir t.t.

 

Kokie treniruočių komponentai žaidėjams svarbiausi šiuo metu?

 

Visi treniruočių komponentai svarbūs, o kokią treniravimo kryptį pasirinkti yra labiau fizinio parengimo trenerio reikalas. Mes dabar geriname aerobinį ir bendrą fizinį pajėgumą, didelį dėmesį skiriame mobilumui, stabilumui ir traumų prevencijai. Labai svarbu, kad žaidėjai išliktų profesionalūs, laikytųsi sportinio bei miego režimų.

 

Kokią įtaką daro dabartinis darbas, nežinant kokia sistema vyks čempionato tęsinys? Turiu omeny tai, kad jei bus palikti 6 ratai – turėsime labai daug dvigubų savaičių. Jei bus trumpinamas čempionatas, akivaizdu, kad krūvis žaidėjams bus mažesnis.

 

Visas darbas, kuris yra atliekamas ir yra orientuotas šiam artėjančiam varžybų ciklui, kuris bus trumpesnis, bet dėl jau minėtų dvigubų savaičių gausos, krūvis žaidėjams bus didesnis.

 

Viešoje erdvėje dažnai pasigirsta tokių svarstymų, kad šis karantinas gali stipriai pagerinti žaidėjų fizinį stovį. Kiek realu sulaukti tokio scenarijaus?

 

Tai įmanoma iš dalies, nes žaidėjai turi daugiau laiko savo fiziniam parengtumui gerinti, nors ir trūksta specifiškumo. Bet kokiu atveju, tendencingas darbas tikrai atneš didesnės ar mažesnės naudos.

 

Sugrįžus po karantino treneriai turės tris savaites komandinių treniruočių. Ar po šešių savaičių bėgiojimo tai yra pakankamas laikas?

 

Viskas priklausys nuo žaidėjų ir trenerių tarpusavio supratimo ir ar greitai mes išpildysime lūkesčius, išsigryninsime, ko vieni iš kitų norime. Viso šito rezultatas atsispindės aikštėje, tada ir galėsime spręsti, ar užteko mums tų savaičių, ar ne.

 

Daugelio sričių specialistus ši pandemija išmoko naujų dalykų. Ko iš šios situacijos gali išmokti fizinio rengimo treneriai?

 

Naujovių išties nemažai (šypsosi). Neįprastai tenka dirbti nuotoliniu būdu, pradėjome daugiau naudotis išmaniosiomis programomis, kitais bendravimo įrankiais. Čia į pagalbą ateina naujausios technologijos.  Prisiminėme, ką reiškia savidrausmės sąvoka – siekti rezultato nekontroliuojamam. Stengiamės kasdien ieškoti naujų būdų bendram rezultatui pasiekti: dalyvaujame ir giliname žinias webinaruose, turime puikią progą peržvelgti treniruočių planus. Aiškinamės, kas pavyko, ką reikėtų tobulinti ateityje, stebime mokslo tendencijas šiame sporte.