COVID-19 neaplenkė ir Lietuvos lengvaatlečių

 

„Sportininkų charakteris yra kovoti, nepasiduoti ir laimėti“, – neprarasti motyvacijos linkėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.

Lengvaatlečių vadovas pasidalijo mintimis apie sprendimus tarptautinėse sporto organizacijose, būsimą sezoną Lietuvoje bei pirmą nustatytą koronaviruso atvejį tarp šalies lengvaatlečių.

Pasaulinė koronaviruso pandemija paveikė kone visas sritis, tarp jų ir sportą. Nukeltos olimpinės žaidynės, atšaukta krūva varžybų, sustojusios treniruočių stovyklos. Kaip pandemija ir karantinas paveikė lengvaatlečių pasaulį?, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.

Liūdna dėl to, kas vyksta pasaulyje jau trečią mėnesį... Pandemija apėmė visą pasaulį, kovojama dėl gyvybių, griūva šalių ekonomika, žmonės praranda darbus. Tai, kas vyksta, yra tarsi sniego lavina vasarą. Pasaulis netikėjo, kad taip gali būti, buvo nepasiruošęs. Sportas yra viena iš modernių žmonijos gyvenimo sričių ir jis buvo paliestas netikėtai skausmingai. Realus sporto gyvenimas sustojo: pirmą kartą nuo karo laikų nukeltos olimpinės žaidynės, daugelis kitų varžybų. Vienas iš pirmųjų neįvykusių renginių buvo pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, turėjęs vykti Kinijoje. Mūsų šalies varžybos yra atšauktos iki vasaros pradžios. Visas pasaulio sportas, tame tarpe ir Lietuvos lengvoji atletika, yra sukrėstas. O tai, kad olimpinės žaidynės buvo nukeltos, šiek tiek nuėmė stresą nuo lengvaatlečių bendruomenės.

Dauguma mūsų sportininkų, kurie vasario-balandžio mėnesiais buvo susiplanavę mokomąsias treniruočių stovyklas įvairiose pasaulio šalyse, dėl pandemijos pareiškė norą grįžti į Lietuvą. Federacija turėjo spręsti logistikos problemas, kaip saugiai pargabenti sportininkus, trenerius, aptarnaujantį personalą į Lietuvą. Tik vienas mūsų šalies lengvaatletis yra susirgęs koronavirusu, bet forma yra nesunki, jis sėkmingai sveiksta. Lengvaatlečių šeima yra didelė, o atvejis žinomas tik vienas.
 

Sportininkai, kurie norėjo sugrįžti į Lietuvą, sėkmingai sugrįžo. Tik keli nusprendė likti tose šalyse, kur buvo suplanuotos treniruočių stovyklos: Ignas Brasevičius su šeima yra Portugalijoje, Modesta Morauskaitė – Ispanijoje, Simas Bertašius jau ilgą laiką treniruojasi Slovakijoje, Agnė Šerkšnienė su šeima liko Šveicarijoje. Gausus būrys lengvaatlečių sugrįžo į Lietuvą, pilietiškai atliko 14 dienų saviizoliaciją. Kiek tai buvo įmanoma, namų-kambario sąlygomis, jie bando palaikyti sportinę formą. Būkime realistais – tai nėra tikras sportas. Kadangi varžybų kalendorius yra subyrėjęs, streso žūtbūt ruoštis svarbiausiems metų startams nėra, o ir metai nebus tokie, kokie buvo planuoti. Tik ištvermės rungčių atstovai gali sau leisti daugiau pabėgioti miškuose, parkuose ir taip palaikyti sportinę formą, o visų kitų – sprinto, šuolių, metimų – atstovai neturi sąlygų treniruotis.

– Mes taip pat reagavome į pandemiją ir sustabdėme varžybų vykdymą iki birželio mėnesio. Ta pandemija turi skirtingus vystymosi scenarijus, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Suomija, sėkmingai kovoja su ja. Tarp sėkmingai kovojančių, ačiū Dievui, yra ir Lietuva. Tikimės, kad mums greičiau pavyks įveikti tą nematomą priešą ir labai norime, kad visos pagrindinės metų varžybos įvyktų. Kai tik matysime, kad galime realiai planuoti varžybų kalendorių, informuosime savo lengvaatlečių bendruomenę. Liepos-rugpjūčio mėnesiais turėtų vykti visos pagrindinės metų varžybos, kurios buvo suplanuotos. Tačiau šiai dienai pasakyti datas būtų neatsakinga.
 

Kai buvo pasakyta, jog olimpinės žaidynės nukeltos į 2021 metus, žiūrėjome ir nesupratome, kaip keturios svarbiausios lengvaatlečių varžybos įvyks per vienerius metus: Europos uždarų patalpų čempionatas Torūnėje, pasaulio uždarų patalpų čempionatas Nandzinge, olimpinės žaidynės ir pasaulio čempionatas JAV. Tai, kad pasaulio čempionatas buvo perkeltas į 2022-uosius, yra racionalus sprendimas. Tuo tarpu dėl Europos čempionato šiais metais, jis dar nėra atšauktas. Daroma viskas, kad jis įvyktų ir jei pandemija bus įveikta, bus pakankamai saugu, o organizatoriai sugebės užtikrinti tiek sportininkų, tiek žiūrovų saugumą, tai vasaros gale Europos čempionatas Paryžiuje turėtų įvykti. Jo vykdymas būtų labai sveikintinas, nes tai būtų tarsi šviesa tunelio gale – vienas didžiausių sporto renginių šiais metais. Sportininkams tai reikštų šansą, kad ne veltui buvo kovota ir ne veltui ruoštasi, kad ir kokios sunkios tos sąlygos buvo.

Vienareikšmiškai vertinti tokį sprendimą būtų sudėtinga. Tai, kad sustabdytas normatyvų vykdymas dėl praktiškai sustojusio pasiruošimo, galima šiek tiek pateisinti. Tačiau motyvacijos sportininkams tikrai nepriduos tai, kad nebus įskaitomi nei reitingai, nei normatyvai. Manau, jog normatyvus buvo galima palikti: jei sportininkas, turėdamas sudėtingas sąlygas, sugebėtų bėgti, mesti ar šokti tiek, kad pasiektų normatyvą, kodėl jo neįskaityti? Metai labai sudėtingi ir jei tokiu laikotarpiu sportininkas sugeba tą padaryti, normatyvas galėtų būti įskaitomas. Dėl reitingo teisingiau, kadangi daugelis stiprių sportininkų gali nedalyvauti varžybose ir reitingų formatas gali būti iškreiptas. Sportininkams ir taip pakirsta motyvacija, kadangi tiek daug planavo, dirbo, bet viskas griūva, stovyklos atšauktas, jie sėdi namuose, o kova dėl normatyvų būtų tam tikras stimulas.
 

Pandemija palietė mus visus, bet tikiu, kad po šv. Velykų pradėsime gauti vis daugiau optimistiškų žinučių iš viso pasaulio. Ateina šiltas pavasaris, ateina vasara, o sportininkų charakteris yra kovoti, nepasiduoti ir laimėti. Kaip sakė vokiečių dramaturgas Bertoldas Brechtas, tas, kas kovoja, gali pralaimėti, o tas, kas nekovoja, jau pralaimėjo. Visiems linkiu gražių švenčių, sveikatos ir tikėjimo, kad galime nugalėti!