Vandensvydininkas – kovos su virusu fronte

Šiaurės Europos šalių jaunimo, Baltijos šalių suaugusiųjų bei aštuoniskart Lietuvos vandensvydžio čempionui, 32-ejų vilniečiui Michailui Lapidai dabar tenka gerokai didesnis krūvis, nei intensyviai lankant vandensvydžio pratybas ir dalyvaujant varžybose. 

Jis – gydytojas rezidentas, su savo kolegoms saugo žmonių sveikatą ir gyvybę kovojant su visą pasaulį užvaldžiusiu  grėsminguoju koronavirusu. 

„Kiekvieną dieną mano darbo diena prasideda 8 valandą ryto ir baigiasi dešimtą vakare. Dirbu ir šeštadieniais bei sekmadieniais. Pacientų skaičius nenuspėjamas: vieną dieną jų gali būti dešimt, o kitą – iki šimto. Priklausomai nuo ligonių srauto, kartais net nėra laiko nubėgti į valgyklą ir ką nors užkąsti. Dažniausiai, ką atsinešu iš namų, tą ir įsimetu į burną“, -  sako Michailas. 

M. Lapida yra pirmųjų metų gydytojas rezidentas, tačiau dirba visu krūviu, dažnai netgi ir viršvalandžius Vilniaus universiteto Santaros klinikose ir Infekcinės ligoninės priėmimo skyriuose. 

„Tie viršvalandžiai dažniausiai niekur nėra įrašyti, tačiau reikia padėti savo kolegoms sutvarkyti eiles, tai nėra kada žiūrėti į laikrodį. Prie tokių didelių krūvių esu pripratęs, dar studijų laikais dirbau po pusantro etato. Miegoti tekdavo po 3-4 valandas per parą ir nieko, pripratau, nebuvo blogai“, - sako Michailas. 

Tai, kad dabar vis daugiau medikų užsikrečia koronavirusu, M. Lapidos nebaugina. „Kai dirbu daug, tai ir nebijau, nėra laiko sirgti. Dirbu su apsauga, žinau – reikia padėti žmonėms. Kartais atrodo, kad lengva forma tuo virusu esu persirgęs“, - šypteli Michailas.   

Jis – aukšto lygio vandensvydininkas, šiemet dar žaidė Lietuvos čempionate ir atstovavo Elektrėnų sporto centro komandai. Čempionato rungtynėms M.Lapida iki nepaskelbto karantino rengėsi namie, pagal galimybes lankė baseiną, kuriame treniravosi ir 2019 m. Lietuvos čempionai Elektrėnų „Žaibo“ vandensvydininkai, vadovaujami trenerio Anatolijaus Asajavičiaus. 

„Šiuo sunku ir įtemptu laikotarpiu ypač norisi įšokti į baseiną ir paplaukioti. Tačiau nėra kur, reikia iškentėti. Namie vandensvydį iškeičiu į įvairius pratimus – atsispaudimus, pritūpimus. Sugrįžus į namus, galva būna perpildyta visokių minčių, todėl norisi ją pravėdinti. O nuo fizinio krūvio išsiskiria visi tie hormonai ir normaliai galiu miegoti“, - teigia M.Lapida.

Dabar jam vandensvydis – antrame plane. Pirmame – medicina,

Vandensvydis ir medicina – pagrindiniai Michailo gyvenimo iššūkiai. Kai kalba pakrypsta apie pasirinktą sunkią gydytojo profesiją, Michailas sako, kad dar nesigailėjo nė vienos dienos. Medicina jam labai patinka ir kiekvieną dieną su dideliu noru eina į darbą. 

M.Lapida - didelių vilčių teikęs žaidėjas. 2004-aisiais gabus 16-metis jaunuolis pateko į elitinę Vilniaus komandą „Baltic Amadeus“, brendo su trenerio Nerijaus Papaurėlio auklėtiniais. Dar po trejų metų pirmą sykį tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Jis ypač džiaugėsi, kad vienoje komandoje žaidė su Anatolijumi Asajavičiumi – sportininku, kurį jis vadino savo etalonu, norėjo į jį lygiuotis. „Man buvo didelė garbė su juo žaisti vienoje komandoje , Visada norėjau pasiekti tokį lygį“, - prisipažįsta Michailas. 

Tačiau jo pagrindinis tikslas buvo ne vien pergalės, didelis meistriškumas, čempiono titulai. Michailas siekė ir mokslo žinių. 2006-aisiais, baigęs mokyklą, jis įstojo studijuoti į Vilniaus universitetą ir pasirinko Chemijos fakultetą. Netrukus Michailas jau – Kalifornijos universiteto Los Andžele studentas. 

Į Ameriką išvažiavo kartu su treniruočių draugu Edgaru Asajavičiumi, kuris irgi studijavo tame universitete.

„Amerikoje norint studijuoti mediciną, reikia baigti bakalauro studijas. Pasirinkau gamtos mokslų bakalauro studijas, kurios studentams paprastai atveria daugybę karjeros, o taip pat ir tolimesnių magistro studijų galimybių. Studijas sėkmingai baigiau“, - pasidžiaugė Michailas.     

Su Edgaru abu laisvalaikiu žaidė vandensvydį, atstovavo savajam universitetui ir JAV studentų čempionate laimėjo bronzos medalius. 

2012–ųjų vasarą po studijų M. Lapida grįžo į Lietuvą ir įstojo į M. Romerio universitetą – pasirinko išlyginamąjį teisės krypties kursą. Studijavo porą metų.

„Per porą metų mano gamtos mokslų bakalauro laipsnis buvo prilygintas teisiniam ir įgijau teisės magistro laipsnį. Sužinojau, jog galiu įgyvendinti savo svajonę ir Vilniaus universitete antrame kurse studijuoti mediciną. Savo svajonę įgyvendinau“, - prisimena Michailas. 
 

Studijuojant antrame-trečiame kursuose jam buvo sunku derinti mokslą su sportu, nes tuo pačiu metu dar dirbo. Kaip šypsodamasis dabar sako, jam per parą neužtekdavo 24 valandų. 

Kažkiek kentėjo treniruotės. Kažkurį laiką jis buvo Hemodializės centro administratorius, dirbo Izraelio ambasadoje. 

Tuometis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas netgi dalyvavo Michailo universiteto baigimo renginyje, nors tada sportininkas pusantrų metų jau nedirbo ambasadoje, ir tuo jį labai nustebino. Po ambasados Michailas  dar dirbo Lietuvos žydų bendruomenėje.

2019-aisiais baigus studijas, M. Lapida dabar yra skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, dar pusketvirtų metų gilins žinias ir įgis praktinių įgūdžių. 

Michailas dirbs ligoninių priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytoju. Ta  specialybė Lietuvoje yra visiškai nauja, kol kas išleistos tik dvi tokio  profilio gydytojų laidos.

„Lietuvoje iki šiol priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose paslaugas teikė įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai, o dabar, pritaikius naująjį modelį, skubiosios pagalbos skyriuose jau dirba specialiai šiam darbui ruošiami skubiosios medicinos gydytojai. Šių gydytojų žinios gerokai platesnės, nei kitų gydytojų specialistų kompetencijos. Priėmimo skyriaus gydytojas pakeis visų sričių konsultantus“, - paaiškina M.Lapida. 
 

Toks atsakingas darbas jo nebaugina, nes kuo sunkiau, tuo įdomiau. Kaip ir vandensvydyje: kuo pajėgesni varžovai, tuo Michailui įdomiau su jais žaisti. Iš jų galima kažko išmokti ir save parodyti. 
 

Koronavirusas smarkiai pakeitė daugkartinio Lietuvos čempiono kasdienybę. Pirmiausiai dar labiau sumažėjo laisvo laiko ir visiškai nemato savo draugų. 

„Kartais nėra laiko nė į parduotuvę nuvažiuoti, nes jos dabar dirba iki aštuntos vakaro. Gyvenu su mama, buvusia kino režisiere, ji dabar dirbančia farmacijos sandėlyje, tai po darbo ji irgi nesuspėja nueiti į parduotuves. Belieka maisto prisipirkti savaitgaliais“, - sako Michailas.
 

Jaunojo gydytojo rezidento darbą atidžiai seka jo kovų bendražygis, geriausiu visų laikų Lietuvos vandensvydininku vadinamas, o dabar  šalies  vandensvydžio rinktinės vyr. treneris A.Asajavičius, kuriam rūpi,  kaip Michailui sekasi, kokia savijauta, ar nejaučia jokių viruso simptomų. 

Michailas negali prognozuoti, kada baigsis konoraviruso protrūkis. Sako, kad dar nepakanka kompetencijos reikšti savo prognozes.  

Jis akcentuoja, kad dabar svarbiausia Lietuvos žmonėms – nepanikuoti ir laikytis karantino taisyklių, būti kantriems. „Jeigu tų taisyklių bus griežtai  laikomasi, tai ir kitos infekcijos sumažės“, - įsitikinęs Michailas.