Mokyklai atstovavo ir piešimo konkursuose

Prieš kelerius metus Marijus Užupis žibėjo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir nė nesvajojo tapti tarptautinio lygio žvaigžde, kovoti dėl olimpinio kelialapio ar žengti ant „LTeam apdovanojimai 2019“ scenos. Tačiau per vienerius metus sportininko gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

 

„Dažnai jaunimas iš mažų miestelių netiki savo galimybėmis gyvenime ko nors pasiekti. Aš manau, kad jei nori – pasieksi savo.

 

Aš esu iš tokio mažo miestelio Šakių rajone, kur praktiškai tik pieno parduotuvė yra. Net lauko krepšinio aikštelės iš pradžių nebuvo. Važiuodavau autobusu į treniruotę, po kurios bėgdavau į stotį, kad spėčiau namo. Todėl ir tikiu, kad jei labai nori – rasi galimybę“, - sakė Lietuvos 3×3 rinktinės narys, Šakių „Gulbelės“ komandos krepšininkas M. Užupis.

 

Praėjusiais metais Lietuvos trijulių rinktinė spindėjo tarptautinėje arenoje: Europos čempionate iškovojo bronzą, planetos pirmenybėse užėmė devintąją vietą, pasaulio reitinge pakilo į šeštąją vietą bei rengiasi kovai dėl vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse.

LTeam metų sporto apdovanojimuose Lietuvos trijulių rinktinei atiteko metų komandos titulas.

 

Televizijos laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ 26-erių krepšininkas papasakojo apie krepšinio reikšmę savo gyvenime ir sporto svarbą jaunimui.

 

Kas svarbiausia žaidžiant trijulių krepšinį?

 

Turbūt ištvermė, gebėjimas didelio nuovargio fone priimti tinkamą sprendimą, savitarpio supratimas aikštėje. Jau daug metų su komandos nariais esame geri draugai, ilgą laiką kartu žaidžiame. Manau, tai labai prisideda prie rezultato.

 

Jūs buvote vienas tų, kurie trijulių krepšinį Lietuvoje iškėlė į neregėtas aukštumas. Ką jums reiškia atstovauti Lietuvai?

 

Pirmiausia, krepšinis yra mano gyvenimo būdas, variklis, be kurio neįsivaizduoju gyvenimo. O atstovauti savo šaliai yra garbė, bet tuo pačiu ir didelė atsakomybė. Kai žaidėme Europos čempionate apie mus dar niekas nežinojo, nesitikėjo rezultatų, todėl mūsų neslėgė spaudimas. Dabar kai esame pasaulio reitingo viršuje ir visi mus žino, atsakomybė yra didžiulė.

 

Krepšinio pasaulyje esate žinomas „Uzi“ pravarde. Ką ji reiškia?

 

Tai kaip ginklas. Po kelių taiklių metimų vienas komentatorius mane taip pavadino ir „prilipo“.

 

Sakote, kad krepšinis yra jūsų gyvenimo būdas. O mokydamasis mokykloje ar buvote sportiškas ir aktyvus?

 

Tikrai taip. Kiek galėjau, visur mokyklai atstovavau: lengvosios atletikos, kvadrato, krepšinio varžybose. Net dailės konkursuose. Pamenu, mano piešinys buvo kažkur publikuotas (juokiasi). Buvau labai aktyvus vaikas.

 

Kodėl jaunam žmogui svarbu sportuoti?

 

Manau, kad tai būtina. Kai turėsiu vaikų, būtinai juos paskatinsiu lankyti sporto būrelius. Neskatinsiu tapti profesionalais, tai galės nuspręsti patys. Sportas lavina kūną, laikyseną, asmenines savybes. Gyvenime tai tikrai padės.

 

O kas jus paskatino sportuoti?

 

Už tai, ką šiandien turiu, turėčiau padėkoti šeimai. Mes nebuvome turtingi, o mano tėvai paskutinius pinigus išleisdavo mano sportiniams bateliams ir aprangai. Jie atidavė viską, ką galėjo, visada mane palaikė. Žinoma, negaliu pamiršti ir trenerių, kurie padėjo kilti, dirbdavo su manimi ir rytais, ir vakarais.