| Marytė Marcinkevičiūtė | 2020 m. kovo 15 d. 11:10 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Čempionas užminė mįslę sporto mokslui
Kovo 15 d. 80 m. jubiliejų švenčiantis Miuncheno olimpinis čempionas Vladas Česiūnas džiaugiasi, kad užaugo gera kanojininkų karta.
Legendinis kanojininkas Vladas Česiūnas – viena ryškiausių Lietuvos žvaigždžių per visą mūsų šalies baidarių ir kanojų irklavimo istoriją.
Jis - Miuncheno olimpinis čempionas, keturiskart pasaulio čempionas irkluojant dvivietę kanoją (10 000 m - 1973 m. Tamperėje, 1000 ir 10 000 m – 1974 m. Meksike, 10 000 m – 1975 m. Belgrade), sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, penkiskart SSRS čempionas, 1973 ir 1974 m. populiariausias Lietuvos sportininkas.
Dar ir šiandien olimpinis čempionas – didelė mįslė sporto mokslininkams, nes irklavimo karjerą pradėjo būdamas 24-erių, jau sugrįžęs iš karinės tarnybos, ir pasiekė viską, apie ką galima tik svajoti.Tokio amžiaus sportininkai neretai jau būdavo pasiekę savo šlovės zenitą.
Iki tol bokso pratybas lankiusį, o vėliau slidinėjimo ir biatlono trasose lemktyniavusį ir pasiekusį neblogą meistriškumą (dukart Lietuvos slidinėjimo ir vieną kartą biatlono čempionas estafečių varžybose), Vladą sėsti į kanoją prikalbino treneris Grigorijus Semionovas.
„Vandens turime aštuonis mėnesius, o sniego – geriausiu atveju tik du. Kad ir kaip stengsiesi, slidinėjimo trasose nieko nepasieksi, o irklavime gali tapti ne tik Lietuvos, bet ir SSRS čempionu. Ateik pas mane irkluoti, ištvermės turi, o visa kita įgysime“, - Vladą įkalbinėjo treneris ir savo tikslą pasiekė.
Būsimasis olimpinis čempionas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. Pasak jo, į irklavimą atėjo, norėdamas sustiprėti fiziškai.
Irklas pakluso netrukus: su Zbignevu Survutu, su kuriuo irklavo dvivietę kanoją, susietos jo pirmosios pergalės, įvykdyta sporto meistro norma, tapta SSRS čempionu.
Talentingą irkluotoją tada jau treniravo jaunas, ieškantis naujovių treneris Ivanas Sadovodovas, kuris jam ir pasiūlė irkluoti kartu su techniškuoju Z. Survutu.
Pergalės per SSRS čempionatus Vladui atvėrė duris į SSRS rinktinę. Joje buvo surastas ir porininkas – dabar jau šviesaus atminimo dušanbietis Jurijus Lobanovas.
1972 m. per Miuncheno olimpines žaidynes visa Lietuva nekantriai laukė žinių iš Feldmochingo irklavimo kanalo, kur 1000 m distancijos dviviečių kanojų valčių finale startavo ši įgula.
Pagrindiniai varžovai - garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo nepaprasto grožio ir atkaklumo dvikova. Jos nugalėtoją išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) anksčiau kyštelėjo Vladas su Jurijumi, kurie tapo XX vasaros olimpinių žaidynių čempionais.
„Tada man ėjo 32-ieji, kanoją irklavau devintus metus. Tai buvo pati įspūdingiausia mano karjeros pergalė. Įdomiausiai tai, kad man pirmiausiai pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to - pasaulio.
Miuncheno olimpinių žaidynių metais su Jurijumi nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiais ir išlaikyti gerą sportinę formą. Būtų buvusi didelė neteisybė, jeigu per olimpines žaidynes Fortūna būtų nusisukusi nuo mūsų“, - dabar sako Vladas.
Pasaulio kanojų irklavimo specialistai prakalbo apie Lietuvos atleto fenomeną – 32 metų, kone vyriausias irklavimo varžybų dalyvis olimpiniame irklavimo kanale pralenkė visus varžovus.
„Į irklavimą atėjau vėlai, vėliau ir baigiau. Kaip bebūtų keista, patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau, būdamas 30-35 metų. Todėl treneriams noriu pasakyti, kad jie neforsuotų jaunų žmonių, pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo. Manęs daug kas klausia, kodėl išsiskyriau su Jurijumi Lobanovu. Priežastis viena: pajutau, kad 12 metų už mane jaunesnis sportininkas turi žymiai daugiau jėgų, negu aš. Su juo išsiskyrėme 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų į Monrealio olimpines žaidynes. Per jas mums nesisekė gerai irkluoti, neužėmėme pirmosios vietos“, - prisimena olimpinis čempionas.
Vladui kanojų irklavimas buvo visas jo gyvenimas, patys gražiausi metai. Ir jeigu jis gyvenimą pradėtų iš naujo, rinktųsi tą patį. Tik gal baigtų ne Lietuvos sporto universitetą, o ekonomiką Vilniaus universitete. „Ne, jokiu būdu nenusivyliau, kad dirbau treneriu, tai buvo įdomus mano gyvenimo tarpsnis. Dabar Lietuvoje stokojama baidarių ir kanojų irklavimo trenerių, kuriuos atbaido maži atlyginimai. Liko tikrai gražūs prisiminimai, kad kažkada Trakuose veikė internatinė sporto mokykla, kurioje buvo suburti gabūs jaunieji irkluotojai iš visos Lietuvos. Deja, dabar to jau nebėra, viskas išdraskyta“, - sako V.Česiūnas.
Olimpinis čempionas vis dar prisimena pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje pasienio punkte, patirto omonininkų užpuolimo. Jis buvo stipriai sumuštas: sulaužyti keli šonkauliai, sutrenkti plaučiai, kepenys, daug laiko teko praleisti ligoninėje.
„Tokios stiprios traumos be pasekmių nepraeina, jos lieka visam gyvenimui. Tačiau visas negandas veju šalin ir džiaugiuosi gyvenimu. Turiu puikią žmoną Ireną, užaugo dvi dukros Veronika ir Birutė, kurios gyvena Vilniuje. Gyvenimą paįvairina keturi anūkai. Džiaugiuosi, kad gaunu sporto rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas“, - sako baidarių ir kanojų irklavimo legenda.
Olimpinis čempionas nesijaučia mūsų trenerių užmirštas, kas domisi jo patirtimi, žiniomis, tas kreipiasi. Geriausiam metų baidarių ir kanojų irkluotojui įteikiama V. Česiūno taurė.
„Savo žinių nelaikau užantyje – visada patariu, pamokau, netgi parodau. Labai džiaugiuosi, kad dabar užaugo nauja mūsų kanojininkų karta, kuri tęsia mano laimėjimus per pasaulio ir Europos čempionatus. Tikiu, kad per olimpines žaidynes jie irgi iškovos medalį“, - viliasi V.Česiūnas.
Kaip ir ankstesniais metais, didelis jo hobis - bitės, žmonos tėviškėje prie Žaslių turi du avilius.
Ankstesniais metais, kai jų turėjo dvylika, medumi nuolat pavaišindavo savo draugus, olimpiečius. Tačiau dabar, kai reikia rūpintis savo sveikata, medaus prisisuka savo šeimai.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
