| 2020 m. vasario 19 d. 10:27 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Darbų sūkuryje – ir Lietuvoje, ir svetur
Darbui Tokijo olimpinėse žaidynėse besirengianti Ringa Baltrušaitė pasinėrusi į veiklą LSFS, teisėjavimą, šaudymą iš japoniško lanko.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) administracijos vadovė Ringa Jankūnaitė-Baltrušaitė nesiskundžia veiklos stoka. Jos pilna visur – ir tiesioginiuose darbuose, ir visuomeninėje veikloje.
Dabar jai svarbus galvosūkis - stengtis, kad nenutrūktų tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, kurios iki šiol sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos šalies.
Po darbo LSFS Ringa panyra į visuomeninę veiklą, kuri jai teikia didelį džiaugsmą. Ji - didelė šaudymo iš lanko entuziastė, tarptautinės kategorijos teisėja. 2016-aisiais teisėjavo per Rio de Žaneiro paralimpines žaidynes, o dabar yra pakviesta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse.
2009–aisiais R. Baltrušaitė atrado kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, praėjusiais metais per pasaulio čempionatą Japonijoje su Lietuvos komanda ji užėmė ketvirtą vietą.
Dabar R. Baltrušaitė vadovauja Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų yra Europos kyudo federacijos generalinė sekretorė.
Vasario 11-ąją šventėte 50 metį. Ko gero, iš savo karjeros metų norėtumėte išskirti teisėjavimą per Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių šaudymo iš lanko varžybas?
Be abejo, ta paralimpiada mano karjeroje buvo pati svarbiausia. Teisėjavau ir 2014–ųjų olimpinėse jaunimo žaidynėse Nandzinge.
Tiek jaunimo, tiek paralimpinėse žaidynėse buvo nepaprastai gera atmosfera – daugumai lankininkų vien tik patekimas į olimpines žaidynes jau yra pasiekimas, tas džiugesys jaučiamas ir aikštėje.
Ypatingai smagios buvo jaunimo olimpinėse žaidynėse vykusios mišrių porų varžybos, kur porą sudarė pirmą vietą užėmęs vaikinas ir paskutinė buvusi mergina.
Tada - antra vieta su priešpaskutine ir taip toliau. Poros buvo sudarytos iš įvairiausių šalių lankininkų, kartais net nešnekančių jokia bendra kalba, tačiau jie turėjo susiderinti savo veiksmus dvikovai prieš kitą porą.
Buvo labai įdomu stebėti jaunuosius lankininkus ir jų gebėjimus komunikuoti ženklais.
Dabar esu paskirta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, taip pat vadovauti šių metų Europos jaunimo čempionato Teisėjų komisijai, būsiu vyr. teisėja.
Per savo karjeros metus teisėjavau nemažai Europos ir pasaulio čempionatų. Kontinentinė kategorija man buvo suteikta 2009–aisiais, o 2014-aisiais tapau tarptautinės kategorijos teisėja.
Per Europos jaunimo čempionatą vadovausite Teisėjų komisijai, kiek svarbos yra tos pareigos?
Teisėjų komisiją, priklausomai nuo varžybų svarbos, sudaro nuo 1 iki 14 arbitrų. Atskiras pareigas turi tik vyr. teisėjas ir šaudymo vadovas, o visi kiti teisėjai aikštėje atlieka vienodas funkcijas.
Teisėjų komisijas formuoja Tarptautinės (jeigu Europos varžybos – kontinentinės) šaudymo iš lanko federacijos teisėjų komitetai.
Jie sprendžia, kurie teisėjai bus paskirti teisėjauti, todėl patekti į olimpinį 14-uką iš maždaug šimto teisėjų sąrašo yra ne tik tavo darbo įvertinimas, bet ir didžiulė atsakomybė.
Teisėjai atlygio už darbą negauna, mums yra kompensuojamos kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidos, todėl tai daugiau yra hobis, tačiau reikalaujantis nepaprastai daug žinių, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo.
Mes juokaujame, kad esame kaip ir kamuolio sporto šakų teisėjai – lyg turėtume žinoti krepšinio, rankinio, tinklinio, vandensvydžio ir dar futbolo taisykles.
Šaudyme iš lanko yra daug rungčių ir visos jos turi savo taisykles, visos skiriasi: yra rungtys patalpose, aikštėje, miške į taikinius, miške į 3D taikinius, šaudymas iš lanko slidinėjant, bėgant, neįgaliųjų rungtys.
Be to, dar yra penki skirtingi lankų tipai: olimpinis, skriemulinis, paprastasis, tradicinis ir instinktyvus.
Kiekvienas lanko tipas irgi turi savo taisykles. Todėl prieš kiekvienas varžybas vyksta įtemptas darbas su taisyklų knyga, kad nepamirštume jokios smulkmenos.
Kokiose varžybose smagiausiai teisėjauti?
Neįgaliųjų varžybose – čia atmosfera labiau draugiška, vieni kitiems labiau padeda.
Šaudymas iš lanko miške irgi turi savo žavesio – ypač jeigu vietovės gražios, pavyzdžiui, 2018 –aisiais pasaulio čempionatas vyko šiaurės Italijos kalnuose.
Šaudymas iš lanko aikštėje yra olimpinė rungtis – čia didžiausia konkurencija, tačiau patalpose vykstančiose varžybose, kadangi atstumas iki taikinio daug mažesnis, vyksta daug įnirtingesnė kova dėl kiekvieno taško.
Ar jūs irgi buvote šaulė iš lanko?
Šaudymu iš lanko susidomėjau būdama šešiolikos, mano pirmaisiais treneriais buvo Edmundas Kučinskas (jo sūnus Tomas irgi yra šaudymo iš lanko treneris, dabar dirba Vilniaus Lankininkų sporto klube) ir Gediminas Maksimavičius, kuris šiuo metu yra Lietuvos lankininkų federacijos prezidentas.
Jie ne tik man uždegė meilę šiai sporto šakai, bet ir užaugino kelias kartas puikių lankininkų.
2005-aisiais tapau Baltijos šalių, keliskart – Lietuvos čempione, pagerinau nemažai Lietuvos rekordų.
Tačiau trauma mane privertė baigti aktyviąją karjerą, lanką padėjau į šalį ir pradėjau teisėjauti.
2009–aisiais atradau kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, vieną seniausių kovos menų.
Nuostabus užsiėmimas. Jeigu sportiniame šaudyme iš lanko esmė yra kuo tiksliau pataikyti, tai kyudo svarbiausia - taisyklingai atlikti veiksmą. Jeigu viską švariai atliksi nuo pradžios iki pabaigos, strėlė atsiras taikinyje.
Būtent atlikimas ir yra vienas pagrindinių faktorių, vertinant tavo lygį egzaminų metu.
Šiandien Lietuvoje jau turime keturis trečią daną (meistriškumo kategorija) turinčius lankininkus.
Žinoma, vyksta ir varžybos, per kurias svarbus yra pataikymas, bet tam tikrą šūvio atlikimo standartą vis tiek turi išlaikyti.
2018–aisiais per pasaulio čempionatą Japonijoje mūsų komanda (aš, Aurelija Vosylė ir Vitalijus Bertašius) užėmėme ketvirtą vietą tarp 20-ies šalių rinktinių, o individualiai aš buvau 22-a tarp 642 sportininkų.
Beje, tik kyudo ir, berods, žirginiame sporte vyrai ir moterys varžosi kartu.
Kyudo man yra ne tik aktyvi fizinė veikla, vadovauju Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų dirbu Europos kyudo federacijos generaline sekretore.
Manau, kad mano sportinį charakterį, tvirtą pareigos ir atsakomybės jausmą suformavo mano treneris Ramojus Kalytis – būdama moksleive, kelerius metus lankiau plaukimo treniruotes pas šį nuostabų trenerį ir pedagogą.
Dar noriu pasakyti, kad mūsų namuose nuo mažų dienų vyravo vyriška tvarka - tėtis vienas augino mane ir brolį.
Įdomus momentas iš vaikystės: mano pirmas perskaitytas žodis buvo „sportas“. Tai buvo antraštė „Kauno tiesoje“, kurią „skaitydavau“ kartu su tėčiu nuo mažų dienų.
Kadangi esate glaudžiai susijusi su šaudymu iš lanko, ką galėtumėte pasakyti apie šiandienos Lietuvos šią sporto šaką?
Lietuvoje šaudymas iš lanko populiarėja, atsiranda neįgaliųjų, užsiimančių šia tikrai visiems tinkama sporto šaka.
Dažnai neįgalieji varžybose dalyvauja kartu su visais. Tarkime, Irano neįgalioji lankininkė Zahra Nemati buvo iškovojusi teisę dalyvauti ir Rio de Žaneiro olimpinėse, ir paralimpinėse žaidynėse, kuriose laimėjo aukso medalį.
Šiuo metu stipriausi lankininkų klubai yra Vilniuje, Alytuje, sparčiai tobulėja uteniškiai ir Klaipėdos lankininkai.
Turime stiprią olimpinę pamainą – Kristiną Abramaitytę, Dominyką Jančiuką, Medą Viktoriją Večkytę, Justą Antanaitį.
Auga ne tik lankininkų lygis, bet ir trenerių, teisėjų kvalifikacija, stengiasi neatsilikti ir federacijos darbuotojai – jie taip pat kelia savo kompetencijas.
Nors į olimpines ir paralimpines žaidynes dar nebuvo patekęs nė vienas Lietuvos lankininkas, tačiau šiemet gražių vilčių teikia neįgaliųjų atstovas Rolandas Baranauskas.
Dirbate Lietuvos sporto federacijų sąjungoje administracijos vadove. Ppraėjusiais metais negavote finansavimo rengti svarbiausią savo renginį - Lietuvos jaunių sporto žaidynes. Kas užpildė tą nišą?
Šiandien Lietuvos sporto federacijų sąjungoje dirbam dviese – aš ir projektų vadovas Tomas Petronis.
Negavus finansavimo Lietuvos jaunių sporto žaidynėms, daugiau dėmesio sutelkėm į teisės dokumentų tobulinimą – teikėme pasiūlymus dėl Sporto rėmimo fondo, dėl aukšto meistriškumo programų finansavimo, kitais svarbiais sporto bendruomenei klausimais. Taip pat nemažą dėmesį skyrėm tarptautiniams projektams įgyvendinti.
Labai gaila, kad, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą ir visą Lietuvos sporto valdymą perdavus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, sportas šioje ministerijoje tapo lyg podukra – sprendimai priimami pavėluotai, nepamatuotai, nepasitarus su sporto bendruomene.
Labai tikimės, kad tai tik pirmųjų darbo metų klaidos, kurios netrukus bus ištaisytos, tačiau pasirengimas šių metų olimpinėms žaidynėms bei tęstinis sportininkų rengimas daugelyje sporto federacijų jau nukentėjo.
Bendradarbiaudami su LTOK, su ŠMSM, stengsimės sudaryti kuo palankesnes ir stabilesnes sąlygas sporto šakų federacijoms ne tik rengti didelio meistriškumo sportininkus, bet ir ugdyti jaunąją pamainą.
Žinoma, viliamės, kad šiemet galėsime rengti ir tradicinėmis tapusias Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, kurios sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos.
Šiuo metu įgyvendiname naują projektą – Metų šimto sporto žvaigždžių rinkimus, kuriais sieksime pagerbti geriausius praėjusių metų sportininkus, pažymint kuo daugiau ir kuo įvairesnių sporto šakų sportininkų pasiekimus, suteikiant galimybę kiekvienai sporto šakai pagarsinti savo geriausią sportininkę ir sportininką.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
