Pirmyn stumia idėjos ir entuziazmas

Sausio 30 dieną Vilniuje įvyko Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) apdovanojimai. Šiais metais ceremonija buvo išskirtinė, nes LKSK šiemet švenčia savo 30-metį.

Būtent dėl to jau pati ceremonija buvo neįprastai iškilminga - Vilniaus rotušėje sportininkus sveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat dabartinio prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Per 30 metų kurčiųjų sportas smarkiai pažengė į priekį. Dėl to per 30-mečio šventę prisiminėme visus žmones, kurie prisidėjo prie pergalių - kūno kultūros mokytojus, trenerius, nes be jų, vargu, ar būtume tiek pasiekę. Labai svarbu yra jiems padėkoti. Norėjome, kad apie mus sužinotų kuo didesnė dalis visuomenės, todėl labai malonu, kad į renginį atvyko D. Grybauskaitė, D. Nausėdienė ir D. Gudzinevičiūtė“, - teigė LKSK prezidentas Edvinas Kriūnas.

O pasigirti Lietuvos kurtieji sportininkai tikrai turi kuo. Kone kasmet lietuviai pelno medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, o pasaulio kurčiųjų sporto žaidynėse, dar vadinamose kurčiųjų olimpiada (Deaflympics) per pastarąjį 30-metį Lietuvos atstovai iškovojo net 58 medalius - 13 aukso, 18 sidabro ir 27 bronzos.

„Krepšinis, orientavimosi sportas, lengvoji atletika - šios sporto šakos pas mus yra aukštumoje. Atsimenu, kai pats žaidžiau krepšinio rinktinėje ir 2013 metais Bulgarijoje tapome kurčiųjų žaidynių čempionais. Tai buvo labai reikšmingas įvykis. 2017 metais krepšinio rinktinė apgynė titulą, o visa delegacija iškovojo net 13 medalių. Žinoma, visa istorija prasidėjo nou vieno medalio, vėliau buvo trys ir t.t. Labai norėtųsi, kad tos pergalės tęstųsi ir ateityje, - kalbėjo E. Kriūnas. - Bet sportas toks dalykas - vieni sportininkai išeina, kiti ateina. Viskas prasideda nuo vaikų, stengiamės juos auginti“.

Nuo 2018 metų gegužės LKSK vadovaujantis E. Kriūnas prisipažįsta, kad visa organizacija dirba sėkmingai ir produktyviai, tačiau yra vietų, kur galima pasitempti. 

„LKSK pagrindinė užduotis yra rūpintis aukšto meistriškumo sportininkais, kad jie galėtų dalyvauti stovyklose ir išvykti į Europos, planetos čempionatus ir kurčiųjų žaidynes. Didžiausia problema - per mažai investuojama į jaunimą. Norime vaikus sudominti sportu, tačiau tai yra didelis darbas, kuris truks ne vienerius metus. Suprantame, kad Lietuvoje klausos sutrikimų turinčių žmonių nėra daug, nes valstybė nėra didelė, bet kiek galime, tiek stengiamės ieškoti talentų“, - pabrėžė E. Kriūnas.

Finansinė situacija pas kurčiuosius sportininkus panaši, kaip ir sveikųjų sporto šakose. Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai užsitikrina neblogą finansinį pagrindą, o jaunimui rasti lėšų yra sudėtinga. Visas viltis LKSK deda į naują Sporto rėmimo fondą.

„Kol kas čia viskas yra nauja. Visi dar bando, žiūri. Turbūt nebūsiu pirmas, pasakęs, kad taisyklės yra labai griežtos. Su projektų rašymu viskas yra gerai, bet visokie reikalavimai administravimui, rėmėjų paieškai visiškai neleidžia atsipūsti. Na, bet gerai, kad bent toks būdas gauti finansavimą yra“, - sakė E. Kriūnas.

2020 metais Lietuvos kurčiųjų sportininkų vėl laukia nemažai svarbių renginių. Šiemet vyks Europos vyrų ir moterų kurčiųjų krepšinio čempionatai, pasaulio paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos ir orientavimosi sporto pirmenybės.

„Nemažai vyrų krepšinio rinktinės žaidėjų baigė karjeras, ateina jaunimas, kuriems dar reikia daug dirbti. Turime atsinaujinusį trenerių štabą, todėl lūkesčiai - eiti pirmyn. Turime dvi pajėgias paplūdimio tinklininkes, bet kiekvienais metais konkurencija pasaulyje auga. Tikimės medalių ir pasaulio lengvosios atletikos bei orientavimosi sporto čempionatuose“, - kalbėjo E. Kriūnas.

Kitose sporto šakose Lietuvoje kurčiųjų sportininkų skaičius yra kuklus. Pasak E. Kriūno, tai lemia, kad patys sportininkai pasirenka populiaresnes, didesnes tradicijas ir geresnes sąlygas turinčius sportus.

„Sportininkai išbando save įvairiose sporto šakose, tačiau dažniausiai vis tiek pasirenka minėtas pagrindines šakas. Pavyzdžiui, graikų-romėnų imtynėse turime pajėgų atletą Mantą Kazimierą Sinkevičių, bet jis šiame sporte yra vienintelis. Kiti, net ir pabandę, labiau linksta prie įprastų sportų - krepšinio ar lengvosios atletikos“, - prisipažino E. Kriūnas.

LKSK tikisi, kad aukščiausio lygio kurčiųjų sporto renginiai netolimoje ateityje galės būti organizuojami ir Lietuvoje. Šiuo metu didžiausia problema - bazių trūkumas ir finansavimas. Nedaug trūko, kad pernai pasaulio vyrų ir moterų kurčiųjų krepšinio čempionatai būtų vykę Klaipėdoje, bet geresnes sąlygas pasiūlė Liublinas (Lenkija). 

E. Kriūnas turi dar daug idėjų, entuziazmo ir noro dirbti kurčiųjų sportininkų labui, todėl sustoti neketina.

„Darbas nėra lengvas, bet plušame iš visos širdies. Darbo yra labai daug, bet man jis patinka. Pats esu šioje sistemoje buvęs, mačiau pliusus ir minusus iš sportininko pusės. Iš vadovo pusės daug kas yra kitaip, bet esu nusiteikęs dirbti toliau, ūpo turiu, svarbiausia - judėti į priekį“, - teigė LKSK prezidentas.