„Niekada užantyje nelaikau akmens“

Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) generalinei sekretorei, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentei Vidai Kanišauskienei vasario 9 d. sukanka 70 metų.  Ji – vienmetė su LSŠF, čia dirba nuo 1990-ųjų, kai tik įsikūrė federacija.  
 

Jubiliatė gimė Kalvarijoje, šeimoje augo penki vaikai – trys mergaitės ir du berniukai. Vida su seserimi dvyne Terese buvo jauniausios. 

Abi seserys lankė sportinės gimnastikos pratybas. Sekėsi gerai ir buvo pakviestos toliau mokslų tęsti ir sportuoti į tuometį Kapsuką (dabar – Marijampolė). 

Mokėsi J. Jablonskio vidurinėje mokykloje (dabar - Rygiškių Jono gimnazija), o 1972 m. baigė Kūno kultūros institutą. 

Studijuodamos KKI sporto fakultete, seserys įgijo ir gydomosios kūno kultūros (dabar – kineziterapijos) diplomus, kuriuos vėliau sėkmingai pritaikė gyvenime. 

Per Lietuvos įvairių amžiaus grupių čempionatus Vida ir Teresė laimėdavo medalių, Vida atlikdavo sporto meistrių programą. 

„Mūsų grupėje treniravosi dar dvi dvynukės, garsiosios Jūratė ir Jurgita Miliušytės, su jomis iki šios dienos gražiai draugaujame, mūsų santykiai ypač šilti. Į varžybas vykdavome keturios dvynukės“, - prisiminė V. Kanišauskienė. 

Paskutiniaisiais sportavimo metais ji pateko į Lietuvos rinktinę, tačiau jau buvo sukūrusi šeimą su irkluotoju Jaručiu Kanišausku, laukėsi naujagimio ir jos gimnastės karjera nutrūko.    

Baigusi KKI, V. Kanišauskienė gavo paskyrimą dirbti Klaipėdos sporto komitete. Dirbo instruktore, pirmininko pavaduotoja, o poliklinikoje – kineziterapeute. 

Vyrui gavus paskyrimą dirbti Vilniuje, 1980-1990 m. ji – jau Respublikinio kūno kultūros ir sporto komiteto specialistė.  

Taip, laiminga. Mes turime dėkoti garsiam praeityje šokėjui Vidučiui Kamaičiui, kuris, atėjus Lietuvos nepriklausomybei, ėmėsi iniciatyvos įkurti Lietuvos sportinių šokių federaciją. Jis buvo išrinktas ir pirmuoju LSŠF prezidentu. Kadangi buvau glaudžiai susijusi su sportine gimnastika, gavau pasiūlymą dirbti federacijoje. 

Viena nieko nepadaryčiau be geros komandos: mano dešinioji ranka -  Diana Gornatkevičienė, visada jaučiu nuolatinio varžybų direktoriaus Virginijaus Visocko rūpestį. 

Prieš porą metų prie LSŠF įsikūrė Sportinių šokių akademija, kuriai vadovauja Martynas Kūra. Pagrindinis jos tikslas – šokėjų, trenerių, teisėjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas, licencijos. 

Įkurta Profesionalų lyga, kuriai vadovauja kaunietis Vytautas Bankauskas. Tarptautinių sportinių šokių federacija, nenorėdama išleisti gerų šokėjų į profesionalus, prie savo federacijos įkūrė Profesionalų lygą ir organizuoja pasaulio bei Europos čempionatus. 

Praėjusiais metais įsikūrė ir LSŠF Breiko lyga, kuria vadovauja Mindaugas Bružas. Breikas tapo olimpine sporto šaka, jai dabar skiriamas didelis dėmesys.

Stipri ir prie federacijos veikianti lyga Šokiai visiems (direktorė – alytiškė Lilija Bernatavičienė). 

Siekiant objektyvumo, per Lietuvos čempionatus kviečiamės aukštos kategorijos kitų šalių teisėjus.  

Darbas man gerai žinomas, neišradinėju nieko naujo. Eidama į darbą, gerai apgalvoju, ką pirmiausiai turėsiu padaryti. 

Niekada užantyje nelaikau akmens. Džiaugiuosi, kad mane supa geri žmonės, ypač daug padeda veiklusis LSŠF prezidentas kaunietis Gintaras Skorupskas, kuris mūsų sportiniams šokiams vadovauja jau beveik 20 metų ir labai objektyviai sprendžia visus klausimus.         

Džiaugiuosi visomis pergalėmis. Ypatingai džiugino Klaipėdos „Žuvėdros“ ansamblis, su kuriuo teko nemažai keliauti. Per pasaulio ir Europos čempionatus klaipėdiečiai atlikdavo tikrus spektaklius, žiūrovai jų pasirodymus palydėdavo audringais plojimais.
 

Garsi mūsų standarto šokių mokykla, kuri diktuoja madas visame pasaulyje. Mokyklą garsino Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė, Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė, o dabar -  Ieva ir Evaldas Sodeikos,  Veronika ir Vaidotas Lacičiai. Daug svarių pergalių pasiekė ir Lotynų Amerikos šokių atlikėjai.  

Turint tokio didelio meistriškumo šokėjus, Tarptautinė sportinių šokių federacija Lietuvai patiki rengti pasaulio ir Europos čempionatus. 

Fantastiškas buvo pernykštis pasaulio standarto šokių čempionatas Vilniuje, kur finale šoko dvi mūsų poros, o Ieva ir Evaldas Sodeikos tapo čempionais.   

Norisi pasidžiaugti aukštos kvalifikacijos mūsų teisėjais, kurių apie 30 – tarptautinės kategorijos arbitrai. Iki šios dienos vis dar teisėjauja mūsų legendos Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai, aktyvūs yra Virgilijus Visockas ir Eglė Visockaitė, Daiva Dackevičienė, Paulius Sangavičius.

Gerais varžybų teisėjais nori tapti ir jaunimas. Tai ypač džiugina.       

Labai gaila, kad taip atsitiko. Sutikti žmonės pirmiausiai klausia, kodėl nebėra „Žuvėdros“, kas atsitiko daugkartiniams pasaulio ir Europos čempionams, kad jie išsiskirstė. 
 

Toks gyvenimas, viskam yra pradžia ir pabaiga. Pačiame Klaipėdos universitete, kuriame studijavo šokėjai, įvyko permainos, nebeliko Sportinių šokių katedros. 

Daugiau iniciatyvos reikėjo rodyti pačiam Klaipėdos miestui. Kai įsikūrė LSŠF, pagrindinis tikslas buvo rengti aukšto lygio trenerius.

LSŠF prezidento, o dabar garbės prezidento Vidučio Kamaičio dėka sportinių šokių specialistai buvo pradėti rengti Kūno kultūros institute ir Klaipėdos universitete. Todėl ir rezultatai buvo geri.

Tačiau Klaipėdos „Žuvėdra“ mūsų žemėlapyje išliko. Buvę ansamblio vadovai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai savo klube gana sėkmingai rengia individualias poras. Savo klubus visoje Lietuvoje įsikūrė ir nemažai buvusių šio ansamblio šokėjų.     

Dirbti dėl kitų, o ne dėl savęs. Savo darbą atlieku sąžiningai ir dorai, niekada jų neatidėlioju.   
 

Sutikau daug įdomių žmonių. Niekada gyvenime nemėgau šiurkštumo. Bendrauti tenka ne tik su treneriais, bet ir su šokėjų tėvais.    

Federacija vienija 92 klubus, jais visais džiaugiuosi. Klubai veikia visuose mietuose, daugelyje rajonų, kai kurie jų rengia stambias tarptautines varžybas.
 

Ypač stiprūs Kauno „Sūkurys“ ir „Kaspinas“, Vilniaus „Ratuto“, kuris praėjusiais metais įsikėlė į naująsias savo patalpas, dirba visa Aušrelės ir Virginijaus Visockų šeima, ten dabar vyksta teisėjų seminarus.  

Legendiniam Kauno „Sūkuriui“, kuriems vadovauja Jūratė ir Česlovas  Norvaišos, daug padeda baigę aktyvųjį sportą Donatas ir Lina Vėželiai. 

Susikūrė neblogi sportinių šokių klubai Kauno rajone, Kretingoje, Anykščiuose, Gargžduose, Ignalinoje, Jonavoje, Mažeikiuose, Molėtuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Visagine, kitur. 

LSŠF vadovaujant Gintarui Skorupskui, klubams skiriame ypač didelį dėmesį – sutvarkėme visą dokumentaciją, šokėjų perėjimus iš vieno klubo į kitą ir t. t.    

Specialiai šokti nesimokiau, tačiau šokti mėgstu. Tačiau po vyro Jaručio mirties jau nebešoku.  
 

Kaip sporto šaka esame pripažinti, tačiau į olimpinių žaidynių programą mūsų neskuba įtraukti. Tai, matyt, susieta su teisėjavimu, nes buvo iškilusių problemų su šokių ant ledo, gimnastikos varžybų teisėjavimu. 

Anksčiau buvo mezgimas, o dabar – teatras, kelionės. Aplankiau gana daug įdomių šalių, kai kasmet tenka dalyvaujant Tarptautinės sportinių šokių federacijos kongresuose. 
 

Užaugo mano vaikai: dukra Kristina baigė Muzikos akademiją ir dabar M. K. Čiurlionio meno mokykloje dirba baleto dėstytoja, o sūnus Marius baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir dirba savarankiškai. 

Džiaugiuosi, jog jie gyvena Vilniuje. Sūnus porą metų buvo išvykęs į Ameriką, bet sugrįžo. Vaikai man yra ypač dėmesingi. 

Turiu keturis anūkus: vyriausiajam Mindaugui – 19-a, o mažiausiajai ir pačiai judriausiai Gaudai - septyneri.

Laisvalaikiu daug bendrauju su seserimi Terese – susitinkame, vaikštome, kalbamės, kartu atostogaujame. Esu viena, bet ne vieniša, mane supa daug artimų žmonių ir draugų. 

Džiaugiuosi, kad per 30 darbo metų federacijoje neįvyko jokių kataklizmų. Žinoma, sulaukėme tėvelių, klubų įvairių pareiškimų, LSŠF netgi teko dalyvauti teismuose.

Svajonė išlieka ta pati: dirbti kitiems, o ne sau ir kiek galima ilgiau tokiame puikiame kolektyve.