Šaulė į Tokiją nusitaikė dviem ginklais

Šiaulietės repertuarą papildė antra rungtis – šaudymas iš 25 metrų atstumo mažo kalibro pistoletu. Papildomą ginklą įsigijusi R. Bučinskytė tiki, kad taip pagerins rezultatus pagrindinėje savo rungtyje – šaudyme iš 10 metrų pneumatiniu pistoletu, o tuo pačiu padidins savo galimybes prasibrauti į pirmą karjeroje paralimpiadą. Viskas spręsis šią gegužę Peru vyksiančiose paralimpinės atrankos varžybose, kur dalyvaus ir Lietuvos atstovė.

 

R. Bučinskytė kol kas tik bando prisijaukinti naują ginklą. Ir per treniruotes šaudykloje, ir laisvalaikiu.

 

„Kol kas man net neleidžia šaudyti. Dabar aš sausai šlifuoju namie technikos elementus: keli, sulygini, spaudi gaiduką. Tu jokio realaus šūvio negali daryti, viską atlieki tik sausai“, – pasakoja R. Bučinskytė.

 

Viskas dėl to, kad nauja papildoma rungtis – šaudymas iš 25 metrų mažo kalibro pistoletu – skiriasi nuo sportininkei įprastos tradicinės rungties – šaudymo iš 10 metrų pneumatiniu ginklu.

 

„Tai – mišri rungtis, moterys ir vyrai varžosi kartu. Šaudymas daug sudėtingesnis. Varžybos – iš dviejų dalių. Pirmus 30 šūvių atlieki savo ritmu, o per likusius 30 tau taikinys atsidaro tik trims sekundėms. Čia kaip laukiant šviesoforo signalo. Užsidegus žaliai šviesai, tu turi iškelti ranką, nusitaikyti ir iššauti.

 

Šūviui turint tris sekundes, nėra galvoti apie techniką. Viskas turi vykti pasąmoningai. Turi taip įtempti raumenį, ranką ir pirštą, kad viskas vyktų harmoningai ir liktų tik atlikti šūvį“, – dėsto R. Bučinskytė.

 

Lavinti įgūdžius naujoje rungtyje sportininkei padeda karjerą baigęs tituluotas šaulys Jurijus Noninas.

 

„Naujos rungties ėmiausi tik dėl to, kad Jurijus man padeda ruoštis. Išmokti viską vienai, be pagalbos yra tiesiog neįmanoma. Kaip susikirto mūsų keliai? Per šaulių bendruomenę. Jurijus sakė, kad mato, kaip aš šaudau ir bandau rezultatą išspausti ir nusprendė man padėti.

 

Jurijus prisipažino, kad jam įspūdį padarė mano pasiryžimas. Jis man sako: tu eini, treniruojiesi, varai kiekvieną dieną ir nežiūri, kad gal ne visada viskas pavyksta“, – pasakoja šaulė.

Pasak sportininkės, dalyvavimas šioje rungtyje turi teigiamai paveikti rezultatus pagrindinėje rungtyje. Be to, papildoma rungtis – papildomas šansas patekti į Tokijo paralimpines žaidynes.

 

„Taip tikslai yra du. Labai nedaug moterų dalyvauja 25 metrų mažo kalibro šaudyme, nes jis yra labai sudėtingas. Tuo labiau, kad varžomasi su vyrais. Varžomasi su vyrais, bet paralimpinė kvota moterims yra atskira. Dėl aukštų vietų varžytis sunkiau, bet dėl vietos žaidynėse įmanoma“, – sako šaulė.

 

Šiaulietė neslepia, kad veikia ir dar vienas faktorius – įkrėsti varžybose vyrams kartais yra smagiau.

 

„Kai tu esi ugnies linijoje, tavo priešininkai yra ne aplinkiniai. Pats sau esi pirmas varžovas. Viskas priklauso nuo to, kiek tu susikoncentruosi ir gerai atliksi savo darbą. Neskirstai varžovų – ar vyras, ar moteris. Aišku, kai baigi šaudyti ir matai rezultatus, malonu yra“, – šypsosi sportininkė.

 

Abu ginklus, kiekvienas kurių kainuoja apie 1800 eurų, sportininkei padėjo įsigyti Lietuvos „Rotary“ bendruomenė, tarpininkaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui.

 

„Šis sportas nėra pigus. Vien šoviniams išleidžiu 50 eurų per mėnesį. Čia nemažai padeda paralimpinio komiteto stipendija. Esu labai patenkinta, kad manimi tikima ir pasitikima“, – sako sportininkė.

 

R. Bučinskytės šį pavasarį laukia du itin svarbūs pasaulio taurės etapai Al Aino mieste Jungtiniuose Arabų Emyratuose (kovo 14-21 d.) ir Peru sostinėje Limoje (gegužės 22-31 d.).

 

Al Aine sportininkės tikslas – pasiekti minimalų kvalifikacinį rezultatą, kuris atveria duris į antrą etapą, vyksiantį Limoje. Čia laukia paskutinis šansas prasibrauti į Tokijo paralimpines žaidynes.

 

Limoje sportininkių laukia tik po vieną kelialapį kiekvienoje rungtyje, bet lietuvės tai negąsdina.

 

„Tikrai turiu šansų. Žinau, kad dalis sportininkių, anksčiau iškovojusių vietas paralimpiadoje, neatvyks. Kitos dalyvaus irgi jau turėdamos kelialapius. Šios sportininkės varžysis dėl pozicijų, bet nekonkuruos dėl vietų žaidynėse, todėl galimybių tikrai yra. Šansų turiu.

 

Ruošiuosi, dirbu su psichologija. Kartais iš didelio noro kažką pagerinti persistengi. Dirbu, kad nebūtų to perdegimo. Padeda speciali literatūra ir Jurijus. Jis man skambina kiekvieną dieną ir įkalinėja į galvą, kad turiu šlifuoti techniką. O tada bus ir rezultatas.

 

Esu labai susikoncentravusi ir rimtai nusiteikusi, alsuoju tik varžybomis. Režimas ypatingai griežtas. Jau pilnai gyvenu varžybų ritmu“, – pasakoja R. Bučinskytė.

 

R. Bučinskytei dalyvavimas Tokijo paralimpinėse žaidynėse būtų svajonės išsipildymas. Šaulė, kartą jau lankiusis Japonijoje per Lietuvos paralimpinio komiteto surengtą stovyklą, neabejoja, kad japonai surengs ypatingai aukšto lygio žaidynes, kurios smarkiai iškels kartelę.

 

„Japonai mane labai sužavėjo. Įspūdį padarė jų tvarka, jų paslaugumas ir rūpestingumas. Manau, kad žaidynės bus ypatingai punktualios. Neabejoju, kad su komandomis dirbsiantys savanoriai atsižvelgs į visus, net menkiausius pageidavimus“, – įsitikinusi R. Bučinskytė.

 

Sezonui besirengianti R. Bučinskytė vasarį dalyvaus kontrolinėse varžybose Latvijoje ir Lietuvoje.