Futbolininko posūkis – į tenisą

Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas sako, kad būtent prastas fizinis parengtumas dažnam sportininkui pakiša koją.

„Dar karjeros metais atostogų metu mėgdavau pažaisti tenisą. Nors nesigaudavo tiek, kiek norėdavau, tačiau to užteko, kad tenisu užkrėsčiau savo dukras. Tada viskas vyko nuosekliai – jos pradėjo lankyti Balžeko teniso akademiją, aš susipažinau tiek su Remigijumi, tiek su Arūnu, tada susitarėme, kad man baigus karjerą, yra galimybė prisijungti prie akademijos trenerių štabo ir perteikti patirtį, kurią sukaupiau per savo karjerą“, - sakė A.Klimavičius.

Interesas gal ir būtų, bet klausimas, kaip aš čia būčiau atsidūręs? Kartais taip būna, kad žmonės arba atsitiktinumai pakeičia mūsų planus. 

Visų pirma, jų buvimas akademijoje mane verčia mane į šį darbą žiūrėti labai atsakingai. Man neleistų sąžinė į tai, ką darau, dirbti aplaidžiai ar blogai. Tobulėju, mokausi, žiūriu naujausias tendencijas.. Ir dar noriu pabrėžti, kad mano darbe neverta išskirti darbo su savo vaikais, nes aš su visais akademijos auklėtiniais dirbu vienodai.

Mokytis niekada nėra per vėlu. Pavyzdžiui, šią savaitę vykstu į Minską, kur dabartinio darbo tema dalyvausiu seminare su, mano manymu, geriausia Rytų Europoje fizinio rengimo trenere. Vėliau vyksiu į Kijevą, kur atvyks žymūs fizinio rengimo specialistai, treniruojantys garsiausius tenisininkus, NBA krepšininkus ir geriausius pasaulio futbolininkus.

Grįžtant prie jūsų klausimo, tai galvoju, kad esu pasiruošęs, tačiau nesiruošiu sustoti tobulėti, o žinių bagažą pildau kiekvieną mėnesį. 

Maždaug 80 procentų darbo yra to paties, o likę 20 procentų yra pritaikyti to žaidimo specifikai. Tarkime, kojų darbas – be jo nei futbole, nei tenise didelių pergalių tikrai nepasieksi. Taip pat – teisingas judėjimas. Jis reikalingas bet kuriame sporte.
 

Be abejo, skirtumas yra didžiulis. Netgi, ne tik tarp vaikų ir suaugusiųjų. Skirtingai ruošiami ir skirtingų grupių vaikai. Vyresnėms grupėms pritaikyti vieni pratimai, jaunesnėms – kiti. Tie dalykai turi eiti žingsnis po žingsnio. Praleidus kažkuriuos fizinius dalykus, pasivyti vėliau yra labai sudėtinga. 

Turiu tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus. Realų darbo rezultatą aš jau matau dabar. Kalbant konkrečiai, vyriausiųjų grupės trys iš keturių mergaičių, atliekant tempimo pratimus, nepasiekdavo kojų pirštų. Prabėgus dviem mėnesiams, šį pratimą sėkmingai atlieka visos keturios mergaitės. Taip ir su kitais vaikais. Žiūri, kur jų silpniausia parengtumo grandis, ten ir dirbi. 
 

Kalbant apie ilgalaikius tikslus, tai jų rezultatai turėtų pasimatyti po metų ar dviejų. Jei pagerės rezultatai, jei sugebės atlaikyti ilgus mačus, vadinasi, mano darbas nebus nuėjęs veltui.