Varžybų puošmena - septyniolikmetės šuoliai

 
 Žiūrėkite Airinos Palšytės šuolį
 
Sausio 30 d.  Vilniaus lengvosios atletikos manieže vyko LAF taurės varžybos. Įspūdingą rezultatą šuolio į aukštį sektoriuje parodė puikią formą šiemet demonstruojanti 17-metė Airinė Palšytė, antruoju bandymu su milžiniška atsarga įveikdama 1,92 metro aukštį.
 
Žiūrovai išvydo, kaip Airinė du kartus gerino savo asmeninį rekordą (buvo 1,86 metro), įvykdė pasaulio suaugusių uždarų patalpų čempionato Katare (1,92) ir Europos čemionato Barselonoje (1,89) normatyvus taip pat šturmavo nuo 1994 metų Nelei Žilinskienei priaklausantį šalies rekordą. Jis A. Palšytei kol kas nepakluso, tačiau visi bandymai 1,97 metrų aukštyje buvo tikrai verti dėmesio. 

Įveiktas 1,92 metro aukštis – antras rezultatas šalies istorijoje, bei 8–13 rezultatas pasaulyje šį sezoną (sausio 30 d. duomenimis). Be abejo, dar ir pirmas rezultatas pasaulyje jaunimo amžiaus grupėje. A. Palšytė pagerino Lietuvos 17, 18 ir 19 metų uždarų patalpų rekordus, viršijo Lietuvos 17, 18 ir 19 metų rekordus stadionuose, įvykdė tarptautinio sporto meistro normatyvą bei tapo jauniausia visų laikų lengvaatlete, pasiekusi jį. Priešolimpiniais metais šis rezultatas būtų ir bilietas į olimpiadą.
 
Airinė Palšytė po tokio pasirodymo neslėpė džiaugsmo: „Iš tikrųjų, tai net nežinau ką pasakyt – vis dar vaikščioju pakilus 5 centimetrus virš žemės. Per praėjusią savaitę vykusį Vilniaus čempionatą, kuomet bandžiau jėgas ties 1,90 metro, suvokiau, kad galiu tai padaryt ir buvau psichologiškai tam nusiteikus. Tai padėjo įveikti 1,92 metro. Dabar pabandžiau 1,97 metro, žinau, jog man tai „imamas” aukštis ir būrsiu tam nusiteikus. Džiaugsmas neišpasakytas – tiek visokių rekordų vienu metu dar nebuvau pasiekusi” – sakė po varžybų buvusi Vilniaus „Statybos” krepšininko Aurimo Palšio dukra.
 
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva teigė, kad Airine gerokai nustebino: "Tikėjome Airine, tačiau esame gerokai nustebę, jog šis rezultatas pasiektas jau dabar. Bet labai džiaugiamės tarptautinio sporto meistro lygio rezultatu bei iškovotu kelialapiu į Europos čempionatą Barselonoje bei puikia aukščiausių apdovanojimų perspektyva pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje. O dėl dalyvavimo arba nedalyvavimo pasaulio uždarų patalpų čempionate paliekame spręsti pačiai sportininkei bei jos trenerei. Žiemos sezonas dar tik prasidėjo, o pagrindinis startas bus tik kovo viduryje. Kiek man žinoma, prieš sezoną sportininkės ir trenerės planuose starto Katare nebuvo – jei šiuo metu kažkas pasikeitė, tai priimsime bet kokius sprendimus. Mano asmenine nuomone, Airinė dar jauna ir neverta bandyt visur suspėti bet kokia kaina.”
 
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas, teigė, kad šalies lengvoji atletika visada garsėjo talentų gausa: "Tačiau šį kartą mes turime perlą, arba net deimantą. Šiuo metu pagrindinis tikslas – tą deimantą nušlifuoti, tai yra kryptingai nuvesti iki suaugusiųjų sporto. Aš jau dabar matau Airinę 2012 metų olimpiadoje Londone. Svarbiausia yra neskubėti ir „neperspausti”. Manau, pagrindinis jos ir tenerės tikslas šiais metais turėtų būti pasaulio jaunimo čempionatas Kanadoje ir traumų išvengimas. Labai džiaugiuosi Airine.”
 
Iš arčiausiai Airinės rekordinius šuolius galėjo stebėti varžyboms teisėjavęs vienas geriausių visų laikų šalies šuolininkų į aukštį, du kartus Europos čempionas Kęstutis Šapka. Jis sveikino Airinę pasiekus labai aukšto lygio rezultatą. "Mergina, kaip šuolininkė dar labai jauna, tačiau talentinga ir demonstruoja aukštą meistriškumą. Airinė turi puikius antropometrinius duomenis, labai gražiai tolygiai „išbėgo”, išlaikė tiesią nugarytę, pataikė „į atsispyrimą“, po to „atsidarė” dubenuku, ko pasekoje 1.92 metro aukštis buvo įveiktas užtikrintai ir su gera atsarga, - komentavo Airinės šuolį k. Šapka. - Nėra ką daugiau ir pridurti, geram žmogui – geras ir rezultatas. Tokiame amžiuje šokti 1,92 metro yra tikrai labai aukštas lygis visame pasaulyje ir tik duok Dieve merginai sveikatos. Dabar Airinei reikia daugiau tarptautinių startų, su kuriais ateis visas tarptautinis patyrimas. Tuomet mergina galės varžytis ir su pajėgiausiomis pasaulio šuolininkėmis. O ateitis priklausys nuo pačios Airinės, ką ji pasirinks,  kaip toliau ir ko kryptingai sieks.“
 
Dabartinei Lietuvos rekordininkei Nelei Žilinskienei žinia apie šį A .Palšytės rezultatą nebuvo netikėta: „Atvirai pasakius, niekada nesu susimąsčius apie savo požiūrį į Lietuvos rekordo šturmą – sportas yra sportas ir tai natūralus procesas bei siekimas. Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti  ir aš to tikėjausi. Svarbiausia, kad Airinę aplenktų traumos, o tuomet rekordų tikrai bus. Tokiame amžiuje man 190 aukštis dar buvo neįveikiamas.”

Džiūgavo pasiektu rezultatu ir A. Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė: „Po įveikto 1,92 metro aukščio sakiau Airinei ir 1,97 bandyti įveikti tokiu pačiu šuoliu – juo galima buvo tikėtis gerokai didesnio rezultato. Tikėjau, kad ji gali. Kol kas nepasisekė, tačiau esu tikra, kad anksčiau ar vėliau tai atsitiks. Labai ja džiaugiuosi, seniai nebuvau tokioje euforijoje.”

A. Palšytės rezultatą galima palyginti su geriausiomis visų laikų pasaulio atletėmis. Kroatė Blanka Vlasič, būdama beveik 17 metų amžiaus, įveikė 1,93 metro aukštį. Vokietė Ariane Friedrich 1,92 metro peršoko būdama 20, o būdama 17 metų ji šoko mažiau nei 1,82 metro. Pasaulio rekordininkė Stefka Kostadinova 2,00 aukštį įveikė būdama 19-os. Rusė Ana Čičerova būdama 17 metų įveikė 1,89 metro aukštį. Olimpinė čempionė Tia Hellbaut iš Belgijos prie 1,90 metro žymos priartėjo tik būdama 25. A.Palšytės bendraamžė vokietė Kimberley Jess būdama 16 metų įveikė 1,90, o sulaukusi 17 – 1,91 metro aukštį.
 
Šuolyje į aukštį, kaip techninėje rungtyje, svarbus ir atletės ūgis. Jei paskaičiuotumė keturių stipriausių sportininkių ūgių santykį su įveiktais aukščiais, 1,85 metro ūgio Airinės Palšytės perpektyvos irgi puikios. B.Vlasič geriausias rezultatas yra 2,08 metro, o jos ūgis – 1,93. Ariane Friedrich analogiški duomenys – 2,06 ir 1,78, Stefkos Kostadinovos – 2,09 ir 1,80, Anos Čičerovos – 2,04 ir 1,78 metro. Tad šis ketvertukas sau virš galvos šoka nuo 17 iki 29 centimetrų (vidurkis – 25 centimetrai). Neoficialus moterų pasaulio rekordas šioje srityje yra 37 centimetrai.


 

Tarp vyrų su gan kukliu 2,10 metro rezultatu nugalėjo Raivydas Stanys. Sprinto rungtyse greičiausi buvo šio sezono lyderiai. Vyrų 60 metrų distanciją Rytis Sakalauskas įveikė per 6,77 sekundės. Antras liko Ruslanas Fakejevas (6,89), trečias – Martas Skrabulis (6,90). Užtikrintai savo bėgimą tarp moterų laimėjo Lina Grinčikaitė (7,37), nors oficialus finalinio Linos bėgimo reakcijos laikas siekia net 0,539 sekundės. Antra liko po metų prtraukos į bėgimo takelį grįžusi Edita Kavaliauskienė (7,58), trečia – Silva Pesackaitė (7,59). Abi bėgikės pasiekė savo asmeninius šio sezono rekordus.
 

Tik fotofinišas išaiškino nugalėtoją 60 metrų barjeriniame bėgime, kuriame buvo galima stebėti ir nedažną atvejį, kuomet sportininko kliudytas barjeras skilo į šipulius. Valdas Valintėlis ir Artūras Janauskas užfiksavo vienodą laiką – 8,31 sekundės. Pergalė atiteko pirmajam. Moterų grupėje lygių sau neturėjo šalies rekordininkė Sonata Tamošaitytė – 8,32.
 

Rutulį toliausiai stūmė Austra Skujytė (16,76 metro) ir Paulius Luožys (17,90), šuolį į tolį laimėjo Darius Aučyna (7,44) bei Asta Daukšaitė (6,30), trišuolį – Jolanta Verseckaitė (13,11) bei Mantas Dilys (16,23).
 

400 metrų bėgimus laimėjo olimpiečiai Eglė Balčiūnaitė (55,04) ir Vitalijus Kozlovas (48,68). 800 metrų greičiausiai įveikė Aina Valatkevičiūtė (2:09,94) ir Silvestras Guogis (1:58,30) – pastarasis du varžovus apleknė paskutiniuose distancijos metruose. 1500 metrų bėgimuose stipriausi buvo Justinas Beržanskis (4:02,32) bei Monika Juodeškaitė (4:45,57), 3000 metrų – Tomas Matijošius (8:21,27) bei Eglė Krištaponytė (9:49,52). Komandinėje įskaitoje nugalėtojais pripažinti sporto klubas „Cosma” (1 sporto klubų grupė, 12239 taškai) bei sporto klubas „Titanas” (2 sporto klubų grupė, 5254 taškai).
 
LLAF taurės varžybų nugalėtojai. 60 m: Lina Grinčikaitė (Klaipėda, 7,37) ir Rytis Sakalauskas (Kaunas/Alytus, 6,77); 400 m: Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai, 55,04) ir Vitalijus Kozlovas (Vilnius, 48,69); 800 m: Aina Valatkevičiūtė (Vilnius, 2.09,91) ir Silvestras Guogis (Vilnius, 1.58,29); 1500 m: Monika Juodeškaitė (Kaunas, 4.45,57) ir Justinas Beržanskis (Šiauliai, 4.02,30); 3000 m: Eglė Krištaponytė (Klaipėda, 9.49,52) ir Tomas Matijošius (Vilnius, 8.21,25); 60 m b/b: Sonata Tamošaitytė (Kaunas, 8,32) ir Valdas Valintėlis (Vilnius, 8,31); Aukštis: Airinė Palšytė (Vilnius, 1.92) ir Raivydas Stanys (Kaunas, 2.10); Tolis: Asta Daukšaitė (Šiauliai, 6.30) ir Darius Aučyna (Vilnius, 7.44); Trišuolis: Jolanta Verseckaitė (Vilnius, 13.11) ir Mantas Dilys (Kaunas, 16.23); Rutulys: Austra Skujytė (Kaunas, 16.76) ir Paulius Luožys (Vilnius, 17.90).