„Čia tarsi „Volgą“ iškeisti į „Mercedesą“

Artėjantį savaitgalį Abu Dabyje (JAE) vyks paskutinis šių metų vandens F-2 formulių čempionato etapas. Vienintelis Lietuvos atstovas Edgaras Riabko šiuo metu čempionate žengia 9-as (10 tšk.), o finaliniame etape turi realias galimybes pakilti aukščiau.

 

Kaip vyko pasiruošimas paskutiniam pasaulio čempionato etapui?, – prieš sezono finišą paklausėme “F2 Hegelmann Team” atstovo E. Riabko.

Prieš paskutinį etapą pakeitėme visą vairavimo sistemą, vairo stiprintuvą. Šie patobulinimai turėtų pagerinti mano vairavimą, posūkius, nes dabar vairas labai lengvas. Čia tarsi „Volgą“ iškeisti į „Mercedesą“. Gaila, kad neturėjome galimybės išbandyti visų šių pasikeitimų, nes laivą jau prieš pusantro mėnesio reikėjo išsiųsti į Abu Dabį. Tad naują sistemą išbandysiu jau tik prieš varžybas. Bet dėl to nesijaudiname, nes turėsime net kelias treniruotes. Ketvirtadienį vyko pirma treniruotė, penktadienį antra treniruotė ir kvalifikacija, o šeštadienį treniruotė ir varžybos. Laiko tikrai nemažai. Kartais juokauju, jog tiek laiko gali užtekti ir technikai sulaužyti, todėl ir treniruotis reikia atsargiai.

 

Sezono pradžia buvo nesėkminga, todėl bendroje įskaitoje esame 9-oje vietoje ir nelabai turime šansų kovoti dėl prizinių vietų. Žinoma, važiuojame rimtai nusiteikę ir norime užimti kuo aukštesnę poziciją.

Praėjusiais metais pasiekėme karjeros rekordą – Europoje tapome čempionais, o pasaulio čempionate užėmėme trečią vietą. Šiemet pavyko pakartoti tik Europos čempionato pergalę, bet jau pasaulio čempionate pasiekti praėjusių metų rezultato nepavyks, todėl sezonu esu kiek nusivylęs. Dabar žvelgiame jau ir į kitą sezoną, todėl dalyvavimas paskutiniame etape mums labai svarbus. Jeigu kitais metais paskutinis etapas vyks Abu Dabyje, mes turime priprasti prie naujos trasos.

 

Žinoma, pagrindinis tikslas tikrai nesikeičia. Aš visada važiuoju nugalėti, šis etapas nėra išimtis. Tuo labiau, jog šį kartą turėsime didžiulę motyvaciją ir palaikymą. Pirmą kartą su mumis skrenda net 50 žmonių, labai džiugu, kad yra tiek palaikančių – visa komanda, sirgaliai, rėmėjai, draugai ir pažįstami.

Jeigu atvirai, dar neskaičiavau, kokią aukščiausią vietą bendroje įskaitoje galiu užimti. Dažniausiai tokias analizes pasidarau skrisdamas lėktuvu. Manau, kad galima pakilti iki 5-6 vietos, bet tikrai ne iki 3 vietos kaip praėjusiais metais. Mano minimalus tikslas kiekvienais metais – užimti bent tą pačią vietą kaip ir praėjusiais. Europoje jau geriau niekada nebus, o pasaulio čempionate šiais metais tikrai nepasieksiu savo tikslo, todėl labai rimtai galvoju jau apie kitą sezoną.

 

Žinoma, finansai labai svarbūs. Jeigu turėtume tiek pinigų, kad užtektų naujai formulei kiekvienam etapui, galbūt nesusidurtume su tokiomis problemomis. Bet technika nėra nauja ir kiekvieną kartą turime kažką tobulinti. Tačiau labai svarbi strategija ir psichologija. Kartais pakiša koją nežinojimas, patirties stoka. Manau, pasaulio čempionu tampama ne be reikalo ir kiekvienas pasaulio čempionas patiria ir šilto, ir šalto. Reikia užsigrūdinti, išmokti nekartoti klaidų. Per šiuos metus mes išmokome tobulinti strategiją, prižiūrėti techniką.

 

Kitam sezonui žinome, jog reikia dar labiau lengvinti pačią formulę. Tai labai didelis iššūkis, bet technologijos tobulėja, todėl ir mes norime eiti į priekį. Dabar naudoju du akumuliatorius, kurie sveria 8kg., o investavus 4,5tūkst. eurų galima nupirkti akumuliatorius, sveriančius 4kg. Paprastam žmogui tokia investicija dėl 4 kg pasirodytų keista, bet pasaulio čempionate tai gali būti didžiulis pranašumas. Galima laimėti 0,1 sekundės ir aukštesnę vietą. Po šių keturių pasaulio čempionato etapo jau žinome, ką turime padaryti, kur tobulėti. Užaugom iki tokio lygio, kuomet viską lemia tiesiog smulkmenos. Kartais gali rezultatas priklausyti net ir nuo nuotaikos.