Trenerio apsisprendimui titulai įtakos neturės

Sekmadienį Vilniuje ištraukti 2011 metų Europos krepšinio čempionato burtai. FIBA Europos generaliniam sekretoriui Narui Zanolinui ištarus Lietuvos vardą Nacionaliniame dramos teatre aidėjo tiek džiaugsmo, tiek nepasitenkinimo šūksniai: Lietuvos rinktinės varžovės A grupėje bus čempionės titulą ginsianti Ispanija, pasaulio vicečempionė Turkija, 2012 metų Olimpinių žaidynių šeimininkė Didžioji Britanija, 2009 metų Europos čempionato rengėja Lenkija bei kvalifikacinio turnyro nugalėtoja.

Burtų traukimo ceremonijoje dalyvavę krepšinio ekspertai vieningi: Lietuvos rinktinė – stipriausioje Europos čempionato grupėje. Tačiau komandos vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros sekmadienį ne kartą kartota frazė „kad esi stipresnis, reikės įrodyti aikštėje“ neleidžia abejoti aukščiausiais, 2010-ųjų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojų, tikslais.

Varžovai. Stipri grupė, bet dėl to nesiskųsiu, gerai, kad žinome varžovus. Su visais reikia žaisti, kad esi stipresnis reikia įrodyti aikštėje. Nė vieni burtai nelems patekimo į finalą, tam reikia įdėti daug pastangų, išlieti daug prakaito, galbūt net - kraujo.

Mąstysiu ir norėsiu, kad žaidėjai taip mąstytų: mūsų pagrindiniai konkurentai tie, su kuriais žaidžiame tą dieną. Manau, toks yra teisingas požiūris.

Rinktinės sudėtis. Manau, kad komandos branduolys išliks. Norėčiau išlaikyti tą pačią klasę, komandos dvasią, pasiaukojimą – visas geras savybes ir dar pridėti žaidimo kokybės, patirties. Kad būtų toks lydinys. Nebus lengva, tačiau stengsiuosi su savo pagalbininkais tai padaryti. Reikės išrinkti geriausius, labiausiai norinčius   žaidėjus. Tačiau tai nereiškia, kad visiems, žaidusiems Turkijoje, vieta garantuota. Sporte kasdien reikia įrodinėti, kad esi geriausias. Džiugu, kad šiemet žaidėjai turės dar daugiau noro dalyvauti čempionate. Rinktinė yra ta komanda, į kurią krepšininkai suvažiuoja norėdami kuo geriau atstovauti savo šaliai, pradžiuginti sirgalius ir su jais pasidžiaugti. Jie atvažiuoja vedini aukštų tikslų, kartais pavyksta juos pasiekti, kartais – ne. 

Prieš pasaulio čempionatą vadovavausi ir dabar vadovausiuosi tokiu principu, kad rinktinę reikia sudaryti taip, kad žaidėjai būtų tinkamiausi ir labiausiai „liptų“ vienas su kitu, kad galėtume kuo įvairesnį krepšinį demonstruoti, kad turėtumę kuo daugiau ginklų, kad galėtume varijuoti komandos sudėtimi esant skirtingoms situacijoms.  Rinkdamas žaidėjus atsižvelgsiu į visą procesą, į tai, ko reikia komandai, ką žmogus atsineša, kokia jo motyvacija, kokia kokybė.

Ar žaidėjo autoriteras ir iškovoti titulai lems trenerio apsisprendimą? Reikia gerbti žmones už tai, ką jie padarė, tačiau net atsižvelgiant į titulus, jei jie negali padėti, jei ne stiprybės įneš, o tik susilpnins mus, tai tie ankščiau iškovoti titulai nieko neduos. Geriau gerbsime tą žmogų ir visada prisiminsime.

Man labai įstrigo filmas „300“, kurio ištraukas rodėme krepšininkams. Ypač ta vieta, kur fiziškai neįgalus kareivis prašosi priimamas į būrį kovoti su persais. Jis turi begalinį norą kovoti, bet negali pakelti skydo. Vadas jam pasakė: atleisk, bet tu negali būti su mumis. Gali padėti, išnešdamas sužeistuosius iš mūšio lauko, bet kautis negali, nes kai mus puola, mes dengiamės skydais ir tampame kaip vienas šarvas. Ir jei kažkas negali pakelti skydo, jis tampa silpna vieta, galinčia pražudyti visus. Čia tokia paralelė. Noriu, kad būtų kiti kriterijai. Tie žmonės, kurie turi noro, jie turi įrodyti, turi ateiti degančia širdimi. Jei žaidėjas man sako, kad čia jo paskutinis čempionatas, tai reiškia, kad jis nori jį baigti kuo geriau ir atiduos visą save.

Grupės. Visos grupės įdomios. Komandos, lygis, krepšinis – suvienodėję, todėl nieko negalima nuvertinti. B grupėje italai kol kas nedemonstruoja geriausios formos, bet aš šiek tiek žinau itališką krepšinį, žinau, ką jie turi. O turi talentingų žaidėjų, kurie gali iššauti ir būti nenuspėjami. Jei į Vokietijos rinktinę atvyks Dirkas Nowitzkis, jis duos daug pasitikėjimo jauniems žaidėjams iš kurių treneris Dirkas Bauermannas išspaus maksimumą. Su Izraelio rinktine niekada nėra lengva žaisti. Prancūzai, jei visi susiburs – bus stiprūs. Latviai gal kiek silpnesni atrodo, bet ten yra jaunų, įdomių žaidėjų. Serbija kalba pati už save – labai stipri komanda.

C grupėje – Balkanų čempionatas. Komandos viena kitą puikiai pažįsta, todėl bus labai įdomu. D grupėje belgų komanda gal mažiau žinoma, bet jie žaidžia krepšinį ir gan gerai žaidžia, turi stiprių žaidėjų. Ukraina turi talentingų žaidėjų. Rusijos rinktinėje jei Viktoras Chriapa bus sveikas ir Andrejus Kirilenka atvažiuos, tai bus labai pajėgi komanda. Gruzijos seniai nematėme, bet jie irgi gali būti siurprizas. Bulgarija gal ne tokia pajėgi, bet gali iškrėsti visokių pokštų.

Ceremonija. Labai puikiai praleidau vakarą. Džiaugiuosi, pirmiausia, todėl, kad esu Lietuvoje, nors ir labai trumpam. Aš maloniai nustebęs, kad Lietuvoje tiek daug talentigų žmonių. Džiugu, šaunus renginys, gerai organizuotas. Europos čempionatas – šansas mums visiems reprezentuoti savo šalį, parodyti lietuvišką svetingumą, visas gerąsias savybes, kad žmonės čia pabuvę, sakytų kokią tai nuostabi šalis ir norėtų sugrįžti.



Krepšinio specialistai įsitikinę - pasaulio čempionate Turkijoje triumfavusią rinktinę reikia stiprinti, o ne išardyti.

Arvydas Sabonis (Buvęs krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas, "Eurobasket 2011" ambasadorius): „Burtus vertinu kaip ir visi, nesu labai patenkintas, manau, kiek per stiproka grupė. Bet reikia žaisti. Kartais geriau pradžioje stipresni varžovai, negu vėliau, žiūrėsim kaip bus šiemet. Svarbiausia, kad visi būtų sveiki ir galėtų žaisti. Neaišku ir kokie atvažiuos varžovai, nes viską lemia traumos.

Yra jaunų žaidėjų, galinčių sustiprinti rinktinę ir vyresnių, kurie nežaidė pernai. Pernai rinktinėje buvo gera atmosfera, bet akivaizdžiai matėsi vietelės, kurias galima pastiprinti, aš jas ir pastiprinčiau. O jei gerai einasi, tai nereikia daug keisti.

Mano, kaip ambasadoriaus darbas – ženkliuką nešioti (juokiasi). Šiandien neįsisegiau, todėl gavau velnių. Praktiškai niekur dar nebuvau, vasario mėnesį važiuosime į Slovėniją, ten bus pirma kelionė.“

Antanas Sireika (buvęs Lietuvos rinktinės treneris, 2003-iaisiais tapęs Europos čempionu): „Stipriausios komandos patenka į stipriausią grupę, o mes norime būti stipriausi. Nereikia tikėti burtais, reikia pasitikėti savimi, vistiek norime laimėti prieš visus, tad ar svarbu kada? Žinoma, lazda turi du galus, jei sunku vienoje pusėje, bus lengviau kitoje. Visada sakiau,kad burtų nereikia nei bijoti, nei nusivilti, nei jais tikėti, aikštėje viską teks daryti patiems.

Iki čempionato dar toli, dar nėra rinktinės sudėties, todėl kalbėtį apie galimą vietą grupėje būtų tas pats, kas pažiūrėjus į lubas, arba nieko nesvarstant sakyti, kad būsime pirmi. Rinkdamas sudėtį treneris turi galvoti neatsižvelgdamas į kitų žmonių nuomonę, jam kuo mažiau tų patarimų reikia, galime tik pakenkti.“

Gintaras Krapikas (buvęs krepšininkas ir Lietuvos rinktinės trenerio asistentas): „Manau, trenerio Kemzūros palinkėjimas, gauti stiprius priešininkus, išsipildė. Vienoje grupėje ispanai, turkai, tie patys anglai yra pajėgūs surinkti stiprią komandą – pogrūpis stiprus ir vyrams teks paprakaituoti, bet manau, kad jie tam bus pasiruošę. Norint galvoti apie prizines vietas grupėje reikia užimti nors antrą vietą, kad ir kaip sunku tai būtų. Kautis galima tiek su ispanais, tiek su turkais, ypač žaidžiant namie.

Kalbant apie sudėtį, manau, trenerių štabas kartu su federacija padarys teisingas išvadas ir supras kas garantavo Lietuvos rinktinei gražų ir pergalingą krepšinį. Labai daug maišyti tos rinktinės negalima, visgi rezulatatus demonstravo šie vyrai. Be abejo treneriai turi savų minčių ir atrinks tinkamiausius žaidėjus, bet pagrindas turi išlikti tos rinktinės kuri buvo pasaulio pirmenybėse Turkijoje.“