Sporto reformos skaudžiai smogia boksui

Dešimtmečius gyvuojantys, ryškiausias Lietuvos bokso žvaigždes išugdę ir į mūsų šalį daugybę olimpinių, pasaulio bei Europos čempionų pritraukiantys tarptautiniai bokso turnyrai atsidūrė ant išnykimo ribos. Tokia situacija susiklostė dėl šalies sporto reformos ir Sporto rėmimo fondo sprendimų, kurie susilaukia vis daugiau ne tik sporto bendruomenės kritikos, bet ir teisėsaugos dėmesio. 

Į Europos bokso konfederacijos (EUBC) oficialius varžybų tvarkaraščius įtraukti legendinių Lietuvos boksininkų Algirdo Šociko, Dano Pozniako, Ričardo Tamulio ir Vitalijaus Karpačiausko vardo tarptautiniai turnyrai šiais metais iš fondo negavo nei cento. 

„Jau 23 metus iš eilės Kaune organizuojamas daugkartinio Europos čempiono A. Šociko turnyras yra vienas didžiausių Europoje ir čia nuolat kovoja olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai. Pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono D. Pozniako turnyras Vilniuje surengtas jau 14 kartą ir yra kone didžiausias jaunimo turnyras visame žemyne. Būtent šiame turnyre pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje žengė garsiausi mūsų šalies boksininkai – dėl pasaulio profesionalų čempiono diržo kovosiantis Egidijus Kavaliauskas, olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas, Europos čempionas Eimantas Stanionis ir kiti. Tačiau sporto funkcionieriams ir fondo ekspertams tai nepadarė jokio įspūdžio. Finansavimas neskirtas ir Panevėžyje jau 21 kartą vykusiam Europos čempiono V. Karpačiausko turnyrui bei Kaune jubiliejinį 10 kartą surengtam olimpinio vicečempiono R. Tamulio turnyrui“, – stebisi Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Turnyrų organizatoriams skaudžiausia, kad beveik visus metus jie buvo maitinami pažadais, kad padidėjus Sporto rėmimo fondui iki 13,7 mln. eurų, lėšų prestižiniams turnyrams organizuoti bus skiriama pakankamai. Turnyrai fondo lėšomis būdavo finansuojami ankstesniais metais, nors fonde būdavo perpus mažiau pinigų.

Kovo mėnesį vykęs D. Pozniako turnyras ir gegužę surengtas A. Šociko turnyras į Lietuvą sutraukė daugiau negu po šimtą boksininkų, juose dalyvavo daugiau negu dvidešimties valstybių atstovai. Ir tik rugsėjo mėnesį organizatoriai sužinojo fondo verdiktą.

„Fondo sprendimų teko laukti net iki rugsėjo ir tik tada paaiškėjo, kad turnyrams lėšų neskirta. Kadangi turnyrai yra įtraukti į oficialų EUBC kalendorių, mes negalėjome keisti turnyrų datų ir rengėme įprastomis datomis, tomis, kuriomis jie vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Sunku suvokti, kad paraiška surenka pakankamai balų, kad būtų finansuojama, bet vis tiek finansavimas neskiriamas. Sprendimus priima kažkokie mistiniai ekspertai, kurie neaišku, ką turi bendro su sportu ir kiek jie yra kompetentingi, priimant tokius svarbius sprendimus“, – piktinasi D. Šaluga.

Sporto federacijų atstovams nesuvokiama, kad Sporto rėmimo fondo lėšas padidinus kone dvigubai, daugelis sporto organizacijų liko prie suskilusios geldos. Tuo tarpu fondas skyrė beveik 2,5 mln. eurų su sportu visiškai nesusijusioms organizacijoms.

Sporto federacijų vadovai tikisi, kad susiklosčiusią tragišką situaciją sporte pavyks pakeisti Seime. Čia jau užregistruotas grupės Seimo narių pateiktas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti, kad ne mažiau kaip 30 procentų šiuo metu į Sporto rėmimo fondą nukreipiamų lėšų būtų skiriama aukšto meistriškumo sportui finansuoti. 

Fondas 2018 metais gavo 6,6 mln. eurų, o 2020 metais, planuojama, į jį įplauks net 17,5 mln. eurų. Tuo tarpu aukšto meistriškumo sporto programos finansavimas beveik nedidėja. 2018 metais skirta 6,3 mln. eurų, o 2020 metais numatyta 6,9 mln. eurų.

Šiais metais priimti fondo ekspertų bei tarybos sprendimai, lėšų dalijimo principai ir fondo ekspertų nešališkumas buvo svarstomi ir Seimo Antikorupcijos komisijoje bei susilaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio. Klausimų dėl prestižinių bokso turnyrų nefinansavimo iš Seimo narių sulaukė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Sulaukėme trijuose puslapiuose išdėstyto formalaus ministro atsakymo. Deja, aiškumo dėl lėšų skirstymo tikrai nepadidėjo. Jeigu tarptautiniai bokso turnyrai iš Sporto rėmimo fondo nesulauks finansavimo ir kitais metais, jie paprasčiausiai išnyks ir nutruks ilgametės tradicijos bei bus užmirštos mūsų bokso legendos. Jau šiais metais visas išlaidas – varžybų vykdymo, sportininkų ir trenerių apgyvendinimo, maitinimo, transporto bei kitas, teko apmokėti iš kitoms veikloms numatytų bei privačių rėmėjų lėšų. Organizatoriai buvo priversti įklimpti į skolas. Sulaukus neigiamo atsakymo iš fondo, tiesiog svyra rankos“, – tvirtina D. Šaluga.

Negana to, boksui ruošiamas dar vienas nepalankus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimas dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo. 

Sporto bendruomenę papiktino faktas, kad siūlymams teikti ministerija skyrė vos penkias darbo dienas. Nepaisant tokio trumpo termino, per kurį reikėjo įsigilinti į didelės apimties dokumentus, Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) ir jos nariai pateikė ministerijai pasiūlymus. Deja, į juos nebuvo atsižvelgta. LSFS pakartotinai kreipėsi į ministeriją, Vyriausybės kanceliariją ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją, su prašymu paaiškinti, kodėl buvo atmesti pasiūlymai ir sprendimai priimami skubos tvarka be derinimų ir diskusijų su sporto organizacijomis. Blogiausia, kad viskas keičiama likus vos metams iki Tokijo olimpinių žaidynių.

„Ministerija siūlo suvienodinti balų skaičiavimo kriterijus visoms dvikovinėms sporto šakoms, nors jų varžybų sistemos kardinaliai skiriasi. Olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose pergalių neiškovojęs sportininkas negaus balų, nuo kurių priklauso tolesnis finansavimas. Bokso varžybos vyksta vieno minuso sistema ir jau pirmoje kovoje gali susitikti su būsimu čempionu. Tai reiškia, kad praėjęs atranką į pasaulio ar Europos čempionatą, bet ten dėl nepalankių aplinkybių pirmą kovą pralaimėjęs boksininkas negaus taškų, – teigia LBF generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Tuo tarpu kitose dvikovinėse sporto šakose varžybos vyksta ratų sistema, yra paguodos finalai ir daugiau galimybių iškovoti pergales. Stengėmės tai paaiškinti už sportą atsakingiems ministerijos klerkams, bet viskas veltui. Buvo sutarta dėl susitikimų su atsakingais ministerijos atstovais. Deja, ministerijos atstovų iniciatyva jie buvo atšaukti. Jokio atsakymo negauta, valdininkai į elektroninius laiškus neatsako, į skambučius neatsiliepia. Konstruktyvus dialogas su ministerija nevyksta. Laikas nenumaldomai bėga, o sportininkams aktualūs klausimai nesprendžiami.“  
 

Federacijos vadovai skaičiuoja, kad jeigu buldozerio principu bus prastumti ministerijos siūlomi pakeitimai, bokso federacijai finansavimas gali mažėti net 30-40 procentų.

„Lietuvos boksininkai yra dalyvavę visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Iškovojo olimpinius, pasaulio bei Europos čempionatų medalius. Deja, nevykusios sporto reformos stumia Lietuvos boksą į prarają. Trūkstant finansavimo kitus kelius renkasi vis daugiau perspektyvių boksininkų, o geriausieji pereina į profesionalus. Kelia didžiulį nerimą, kaip mažėjant finansavimui, sporte reiks išlaikyti mūsų kylančias žvaigždes, tokias kaip šiais metais Europos jaunimo čempione tapusią Gabrielę Diekontaitę“, – klausia D. Mačianskas.

Dėl per menko finansavimo, šiais metais į pasaulio vyrų ir moterų čempionatus LBF delegavo tik 4 boksininkus ir 2 boksininkes. Bokso varžybų atranka į Tokijo olimpines žaidynes vyks kitų metų pradžioje.