Marius Grinbergas ("Olimpinė panorama") | 2019 m. lapkričio 21 d. 15:42 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
„Lietuvoje visada galima rasti žvaigždžių“
Sporto mokslo guru Genadijus Sokolovas: „Lietuviai – aukšti, ilgomis galūnėmis, jų sudėjimas tinka plaukimui, kitoms sporto šakoms.“
Jau porą dešimtmečių kitoje Atlanto pusėje gyvenantis plaukimo guru vadinamas Genadijus Sokolovas gimtinėje – retas svečias. JAV olimpinio treniruočių centro aukštų pasiekimų direktorius į Lietuvą užsuka kokį kartą per metus. Šįsyk vizito tikslas tradicinė „LTeam“ konferencija Vilniuje.
Čia sporto mokslininkas skaitė pranešimą apie persitreniravimo pavojus. O vėliau surengė vadinamąsias dirbtuves – praktinius užsiėmimus, per kuriuos kartu su Lietuvos sportininkais, treneriais bandė rasti atsakymą, kaip sukurti sistemą, skatinančią sportininkus ir trenerius tobulėti, siekti vis aukštesnių tikslų, kaip atrasti ir įžiebti sporto žvaigždes.
Tarptautinės plaukimo federacijos ekspertas, JAV besirūpinantis šios šalies plaukikais, triatlonininkais, vandensvydininkais, penkiakovininkais, neabejotinai buvo populiariausias žmogus „LTeam“ konferencijoje. Vos nulipęs nuo pranešėjų pakylos 58-erių G.Sokolovas sunkiai galėjo žengti bent kelis žingsnius. Vieni mokslininką stabdė norėdami išgirsti patarimų, kiti – išsakyti savo mintis ir sužinoti, ar jos nukreiptos teisinga linkme, treti tiesiog nusifotografuoti su sporto pasaulio garsenybe, nemažai buvo ir tokių konferencijos dalyvių, kurie norėjo paprasčiausiai pasidalyti su tėvynainiu bendrais prisiminimais – iš bendros veiklos, studijų ar tyrimų.
„Man smagu matyti čia savo buvusius studentus, bičiulius“, – džiaugėsi G.Sokolovas. Nemažai laiko jis bendravo su olimpine čempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene ir jos vyru, dvejų olimpinių žaidynių medalininku Andrejumi Zadneprovskiu. „Juos, taip pat Justiną Kinderį, kai kuriuos kitus Lietuvos penkiakovininkus pažįstu nuo tada, kai jie tik pradėjo sportuoti. Juk pats buvau penkiakovininkas, o šiuolaikinė penkiakovė yra viena mano globojamų sričių. Esu ne kartą juos testavęs“, – paaiškino G.Sokolovas.
Aštuonerius metus jis vadovavo JAV plaukimo federacijos fiziologijos ir sporto mokslo departamentui. Unikalią tyrimo metodiką sukūręs mokslininkas sportininkams padeda taisyti technikos klaidas, tobulina jų treniruočių eigą – G.Sokolovo patarimų yra gavusi ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kiti geriausi mūsų šalies plaukikai.
„Padėti Lietuvai niekada neatsisakau. Nuolat palaikome ryšį su Lietuvos plaukimo federacija. Lietuviai atvažiuoja į mūsų centrą Kolorado Springse, ten juos testuoju – fiziologiją, atsigavimą po krūvių, biomechaniką. Ir šioje konferencijoje buvo nemažai plaukimo trenerių, jie domisi mano metodais“, – teigė plaukimo guru. Geriausi pasaulio vandens sporto meistrai eilėmis rikiuojasi prie šio specialisto durų. Tarp elitinių lietuvio klientų pavardžių – net 23 olimpinius aukso medalius laimėjęs legendinis amerikietis Michaelas Phelpsas.
Genadijau, koks yra Lietuvos sporto mokslo lygis? Ar smarkiai atsilieka nuo pasaulinio? – paklausėme G.Sokolovo.
Manau, kad akademinio lygio sporto mokslas yra tikrai aukšto lygio. Tačiau trūksta pritaikomumo. Koks mokslininkų tikslas? Parašyti straipsnių apie savo tyrimus. Kuo daugiau, tuo geriau. Bet to nepakanka. Jei mokslo rezultatai nepritaikomi praktikoje, to mokslo esmė labai limituota. Aišku, straipsnis yra paskelbtas tarptautiniuose žurnaluose, visi ploja, viskas gražu. Bet juk svarbiausia, kiek to straipsnio yra pritaikyta praktikoje, kiek padeda treneriams pasiekti gerų rezultatų. Lietuvos sporto mokslas galėtų siekti daugiau praktinio pritaikymo.
Ar per „LTeam“ konferenciją išgirdote įdomių minčių iš mūsų sportininkų, trenerių?
Yra tikrai daug gerų minčių. Man labai patiko siūlymai motyvuoti atletus ir trenerius ne tik pinigais, bet ir duoti galimybę kaip motyvaciją išvažiuoti į tobulinimosi stovyklas, kursus. Jei tu dirbi geriau, turi būti įvertintas. Nori būti geriausias šioje srityje – labai gerai, gausi daugiau žinių, daugiau išmoksi dirbdamas su geriausiais pasaulio mokslininkais, treneriais. Tokia motyvacijos sistema būtų labai naudinga.
Panašius praktinius užsiėmimus rengiate ir Amerikoje. Ar Lietuvos ir JAV atletų mintys per jas būna panašios?
Amerikoje daugiau taikomos technologijos. Jos ten lengviau prieinamos, yra pigesnės. Kad ir tie patys sportiniai laikrodžiai, pulsometrai, kompiuterinės programos. Jiems nereikia tiek daug investuoti. Todėl amerikiečiai ir praktiniuose užsiėmimuose daugiau remiasi technologijomis, kompiuterinėmis programomis. Bet iš esmės Lietuvos treneriai išsilavinimo prasme yra geresni, jų žinių bagažas didesnis.
Skaitėte pranešimą apie persitreniravimo pavojus. Persitreniravimas, gal net ne fizinis, o psichologinis, regis, buvo pagrindinė R.Meilutytės pasitraukimo iš sporto priežastis. Ar dažnai įvyksta psichologinis pervargimas?
Labai dažnai. Sportininkus ištinka depresija, ypač kai būna didelės viltys, o nepavyksta pasiekti norimo rezultato.
Jaunesni ar vyresni atletai dažniau patiria psichologinį pervargimą?
Dažniausiai vyresni. Jie jau būna pasiekę rezultatų, į juos investuotos didelės lėšos, jie galvoja, kad privalo pasiekti dar geresnių rezultatų, todėl nuolat patiria stresą. Jaunesni plaukikai tokio streso nejaučia. Kaip Rūta 2012 m. Londone, kur favorite laikyta amerikietė Rebecca Soni neatlaikė įtampos.
Kas, jūsų nuomone, atsitiko R.Meilutytei? Kodėl iki 2014 m. nuolat kilę jos rezultatai vėliau tarsi sustojo?
Aš savo poziciją išsakiau dar 2014 m., kai ji pradėjo nebelaimėti. Jau tada buvo pirmas signalas, kad kažkas negerai. O pasižiūrėjus į jos rezultatus iškart matėsi, kas yra negerai – savo pranešime „LTeam“ konferencijoje irgi akcentavau šį dalyką. Tai santykis tarp 100 ir 200 m plaukimo rezultatų. Jis parodo, kiek sportininkas turi ir kiek jam reikia ištvermės.
Rūtos rezultatas 200 m distancijoje olimpiniame baseine buvo maždaug 2 min. 30 sek. ar net lėtesnis. O 100 m nuotolio – 1 min. 4 sek. Toks santykis rodo, kad nepakanka ištvermės, ją būtina didinti. Būtent tai ir pasakiau Rūtos treneriui Jonui Ruddui. Mes su juo kelias valandas diskutavome įvairiomis temomis apie treniruotes, atsigavimą po varžybų. Tada pasakiau – norint, kad Rūta ir toliau plauktų gerai, reikia pagerinti ištvermę. Ji turi pradėti plaukti 200 m.
Jis sako: o ji nenori. Bet juk nesvarbu, kad nenori. Reikia paaiškinti sportininkei, kad ji privalo daugiau laiko treniruotėse skirti ištvermei. Kodėl ji taip gerai plaukė 2012-aisiais? Nes turėjo didelę ištvermės atsargą, buvo jauna, o jaunų sportininkų ištvermė geresnė. Ir ji tuo metu atvažiavo pas J.Ruddą. O jo treniruočių metodika yra tik sprintas ir jėga. Ir tai suveikė, nes sprintas ir jėga labai tinka sportininkams, turintiems gerą ištvermę. Bet kai sportininkas toliau treniruojasi ta pačia metodika ir tęsia tą patį sprintą, ištvermė nedidėja. O Rūtos visa ištvermė buvo atsivežta dar iš Lietuvos.
Jai reikėjo pakeisti treniruotes, bet tokių pakeitimų nebuvo. J.Ruddas sakė, kad 2014-ieji – tik laikinas sustojimas, vėl viskas bus gerai. Bet viskas ėjo tik blogyn. Su Jonu vėl kalbėjome 2015 m. Sakiau: reikia pakeisti treniruočių metodiką, nes 2016-aisiais Rūta vėl neplauks taip, kaip galėtų. Bet jis toliau laikėsi savo nuomonės.
Tikriausiai Rūta po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pati pajuto, kad kažką reikia keisti, atsisakė J.Ruddo ir ėmė ieškoti kitų kelių. Ji dirbo su Pauliumi Andrijausku, bandė jėgas Australijoje, galiausiai atsidūrė JAV pas Dave‘ą Salo. Bet čia ir nutarė baigti karjerą.
Nemanau, kad D.Salo tuo metu buvo tinkamiausias treneris. Aš su Rūta asmeniškai nekalbėjau, bet patariau federacijai rasti kitą trenerį. Tačiau Rūta nusprendė, kad jai geriau bus su D.Salo. Gal įtakos turėjo ir psichologinė aplinka, pažįstami sportininkai, dirbantys su šiuo treneriu. D.Salo metodika labai panaši į J.Ruddo. Gal jis kiek daugiau dėmesio skiria ištvermei, bet tikrai nepakankamai. Jei ji dabar norėtų sugrįžti, reikėtų labai smarkiai vystyti ištvermę.
Rūta galėtų sugrįžti į plaukimą ir vėl pasiekti aukščiausią lygį?
Žinoma, galėtų. Viskas priklauso nuo psichologijos. Dabar ją tikriausiai kamuoja depresija, ji nenori plaukti. Bet jei atsirastų vidinė motyvacija, ji galėtų grįžti. Rūta dar labai jauna, vos 22-ejų. Geriausius rezultatus sprinte moterys pasiekia būdamos 25–26 metų amžiaus. Tad Rūta dar galėtų vieną ar net du olimpinius ciklus atidirbti. Viskas priklauso tik nuo motyvacijos.
Kas gali suteikti tos motyvacijos?
Daug kas. Jei sportininkė matys, kad gali sugrįžti ir laimėti medalių, tai ir bus motyvacija. Ir, aišku, rasti gerą trenerį, kuris galėtų išugdyti ištvermę, o ne greitį. Net ir Amerikoje dauguma aukšto lygio trenerių daugiau dėmesio skiria jėgai. Rūtai reikėtų kitokio trenerio, ugdančio ištvermę.
Puikus pavyzdys – Floridos universiteto treneris Greggas Troy‘us, kuris dirba su tokiais garsiais plaukikais, kaip Ryanas Lochte ir Caelebas Dresselis. Nors C.Dresselis sprinteris, jis nuplaukia apie 60 km per savaitę. Jei Rūta norėtų sugrįžti, jai reikėtų nusiteikti plaukti 60 km ir daugiau per savaitę. Tai gana daug. Ji tikriausiai nepasiruošusi tokiais krūviais dirbti. Bet jei patektų į G.Troy‘aus ar panašaus trenerio rankas, aš beveik šimtu procentų įsitikinęs, kad ji plauktų gerai.
Ar ji būtinai turėtų vykti į Ameriką?
Ne, nebūtinai. Gali važiuoti ir į Australiją, ten irgi yra labai gerų trenerių.
Bet ne Lietuvoje?
Tai būtų sudėtinga. Nors ir Lietuvoje yra gerų trenerių. Bet čia milžiniškas žiniasklaidos dėmesys, šeima greta, kiti blaškantys dalykai. Daug didelio meistriškumo sportininkų stengiasi išvažiuoti į tas šalis, kur jie mažiau žinomi. Kad galėtų ramiai vaikščioti gatvėmis, žmonės nestabdytų prašydami autografų.
Gal Rūtos komandoje trūko ne tinkamo trenerio, o sporto mokslininko, kuris būtų padėjęs treneriui rasti tinkamiausią metodiką?
Žinoma, toks žmogus tikrai reikalingas, ir protingi treneriai visada naudojasi mūsų paslaugomis. Bet dažnai trenerių ego būna labai didelis. Jie galvoja, kad viską žino, ir nenori atvirai naudotis sporto mokslininkų paslaugomis, nes bijo pasirodyti, kad kažko nežino.
Bet tie, kurie gerai dirba daug metų, visada palaiko ryšį su sporto mokslininkais. Pavyzdžiui, M.Phelpso treneris Bobas Bowmanas man visada sako – kiekvieną kartą su tavimi susitikęs išmokstu kažko naujo, nes tu geriau iš šalies matai, kas vyksta. Treneriams tikrai nereikia bijoti sporto mokslininkų patarimų. Juk vienas žmogus negali visko žinoti. Aš irgi daug ko nežinau ir visą laiką mokausi.
Kas iš Lietuvos plaukikų galėtų sužibėti Tokijo olimpinėse žaidynėse?
Be abejo, Danas Rapšys. Jis jau dabar žiba. Gali sėkmingai plaukti Andrius Šidlauskas, gal dar kas. Bet svarbiausia – būtina rasti naujų žvaigždžių. Mano praktinių užsiėmimų tema ir buvo apie tai, kaip sukurti sistemą, kad žvaigždės vis įsižiebtų. Nesusitelkti į dabartines žvaigždes, o ugdyti naujas, daug dėmesio skirti jaunimui.
Lietuviai – aukšti, ilgomis galūnėmis, jų sudėjimas tinka plaukimui ir kitoms sporto šakoms. Čia visada galima rasti žvaigždžių. Bet reikia turėti sistemą, kad jų nuolat atsirastų. Kaip Amerikoje. Aišku, ten, daug baseinų, daug galimybių. Bet ir mažos šalys gali išugdyti aukščiausio lygio sportininkų. Puikiausias pavyzdys – D.Rapšys, kuris Panevėžyje treniruojasi 25 m baseine. Jis su savo trenere daug kartų buvo atvažiavę į Ameriką, ne sykį testavau Daną. Sukūrus sistemą galima būtų išugdyti dešimt tokių kaip Danas Rapšys.
* * *
* * *
Genadijus Sokolovas gimė 1961 m. birželio 1 d. Kaune. 1983 m. baigė tuometį Kūno kultūros institutą, 1987 m. – Maskvos valstybinio centrinio kūno kultūros instituto aspirantūrą, čia apgynė pedagogikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Plaukikų treniruočių planavimas įvertinant jų specialaus darbingumo dinamiką daugiamečio rengimo etapuose“.
G.Sokolovo mokslinių tyrimų sritys – didelio meistriškumo plaukikų sportinio rengimo valdymas, rezultatų prognozavimas taikant kompiuterines programas.
1983–1984 m. G.Sokolovas buvo Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytojas, 1987–2000 m. – Lietuvos kūno kultūros akademijos Plaukimo katedros dėstytojas, docentas (1990), 1991–1992 m., 1994–1995 m. – šios katedros vedėjas, 1992–2000 m. – Trenerių fakulteto dekanas, Kompiuterizacijos sporte mokslinės laboratorijos vedėjas.
2000 m. išvyko į JAV, į Kolorado Springso plaukimo centrą.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.