„Ko galima tikėtis ringe? Eisiu medžioti“

„Kiekviena pergale būna vis saldesnė, – tikino klubo „One Blood“ kovotojas Herkus Lukošiūnas. –  Šiame sporte nuolat reikia įrodinėti savo vertę – kažkas laimi, kažkas pralaimi, tačiau didžiausią džiaugsmą teikia pergalės“.  

 

Lapkričio 16 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje tarptautinio turnyro „KOK’80 World series 2019 & MMA Bushido Hero’s“ ringe žiūrovai išvys H. Lukošiūno kovą pagal mišriųjų kovos menų taisykles svorio kategorijoje iki 77 kilogramų.

 

KOK turnyrų ringe H. Lukošiūnas nėra naujokas, tačiau daugelis buvo įpratę jį matyti kovojantį pagal K-1 taisykles.

 

„Ir aš tikrai nebuvau niekur prapuolęs – kai nusprendžiau kovoti pagal naujas taisykles supratau, kad man reikia laiko, – pasakojo trečiai kovai pagal mišriųjų kovos menų taisykles besirengiantis H. Lukošiūnas. – Kvailas skubėjimas man būtų pakenkęs. Džiaugiuosi, kad jau po truputį adaptuojuosi prie taisyklių. Reikėjo labai daug keisti savo kovos stiliuje, pasirengime kovai“.

Atletas prisipažino jaučiantis didelį norą kovoti. „Esu alkanas ir užsidegęs, noriu būti aktyvus kovose – tikiu, kad tai man padės augti ir tobulėti, – sakė H. Lukošiūnas. – Žinau, ko noriu iš savo kelio, esu labai motyvuotas ir neįsileidžiantis emocijų, kurios galėtų sutrukdyti siekti savo tikslų. Ko galima iš manęs tikėtis kovoje? Eisiu medžioti“.

 

Prabilęs apie pasirengimą artėjančiai kovai H. Lukošiūnas neslėpė, kad vyksta sunkios treniruotės.

 

„Pasirengimas yra arkliškas, – nusišypsojo kovotojas. – Būna, kad po pratybų net drebu nuo maksimalaus ištvermės treniruočių krūvio. Neretai treniruotės būna tarsi iššūkis. Tačiau nesiskundžiu. Sunkios treniruotės tik įrodo, kad pasirengimas vyksta pagal planą. Esu labais dėkingas savo fizinio rengimo treneriams Pauliui Gedikui ir Ramūnui Urbeliui“.

 

Pasak H. Lukošiūno, kovotojo kelias yra sunkus. „Ir to niekas kitas nesupras, tik kovotojas – ringe stovi tik tu ir tavo priešininkas, tačiau iki tol jūs jau būnate nuėję ilgą ir sunkų kelią. Žmonės to nemato ir net nenutuokia. Kiti yra linkę teisti kovotoją už pralaimėjimą, bet dažniausiai nė vienas iš tų „teisėjų“ net nežino, ką kovotojas ištvėrė pasirengimo laikotarpiu – gal į ringą jis žengė traumuotas, gal teko sunkiai mesti svorį. Tačiau kovotojas visų šių apkalbų privalo neįsileisti į savo vidinį pasaulį. Juk mes esame kovotojai. O kiekvienam kovotojui svarbiausia yra matyti save tarp geriausių“.

 

H. Lukošiūno pasirengimo kovai procese aktyviai dalyvauja ir brolis, taip pat kovotojas Nauris Lukošiūnas.

 

„Su broliu esame susidirbę kaip laikrodžiai, – nusijuokia H. Lukošiūnas. – Mes vienas kitą ne tik lydime į kovą – būname kartu viso pasirengimo metu. Šio pasirengimo metu brolis man „letenas“ laiko net viena, nes po paskutinės kovos rugsėjį mėnesį patyrė rankos lūžį... Randame sprendimus, kai to norime“.