A.Poviliūnas: "Būkime už Lietuvą!"

Šiandien, 2011 metų sausio 28 dieną, praėjus metams po sesijos, kurioje patvirtinome veiklos programą ir biudžetą, susirinkome ne tik aptarti,  tai ką nuveikėme per metus, įvertinti mūsų pasiekimus ir trūkumus, bet ir numatyti gaires ateičiai bei pagrindinius darbus šiems – 2011-tiems metams.

Galiu iš karto pasakyti, jog beveik visi 2010 metų programoje numatyti darbai ir uždaviniai yra įgyvendinti, o daugeliu atvejų ir viršyti! Turiu galvoje organizacinę veiklą.
 

Vankuverį prisimenant

2010-ieji  – olimpiniai metai.  Tai buvo XXI žiemos olimpinių žaidynių Vankuveryje ir I vasaros jaunimo olimpinių žaidynių Singapūre metai. Be to, geriausieji šalies atletai dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose,  aukščiausio tarptautinio lygio savo sporto šakų varžybose ir rengėsi Londono olimpinėms žaidynėms  2012-aisiais.

Bet apie viską iš eilės:
 Vankuverio mieste Kanadoje vykusios XXI žiemos olimpinės žaidynės (2010 m. vasario 12-28) po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkams buvo jau šeštosios. Kaip ir 1992 metais, kai po 64 metų priverstinės pertraukos mūsų šalies sportininkai su savo šalies vėliava dalyvavo Albervilio (Prancūzija) žiemos olimpinėse žaidynėse, taip ir pernai Lietuvos sportinėje delegacijoje buvo 6 sportininkai. Tai slidininkai Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė bei kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas.

I.Terentjevai ir D.Rasimovičiūtei tai buvo jau trečiosios olimpinės žaidynės, A.Novoselskiui ir V.Rumiancevui – antrosios, o M.Stroliai ir M.Vaičiuliui – pirmosios. Kelialapius į žiemos olimpines žaidynes buvo iškovojusi ir dailiojo čiuožimo šokių pora – Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė Katherine Copely ir Lietuvos pilietis Deivydas Stagniūnas. Tačiau dėl Olimpinės chartijos reikalavimų neatitikimo (abu sportininkai privalo turėti atstovaujamos šalies pilietybę), tai, beje, taikoma tik Olimpinėse žaidynėse – pora atstovauti Lietuvai negalėjo...

Olimpinėse žaidynėse Vankuveryje dalyvavo 82 šalių sportininkai. Tai rekordinis šalių skaičius, nes prieš ketverius metus Turine buvo 80. Medalius iškovojo 26 šalių atstovai. Tarp jų ir mūsų kaimynai latviai (2), baltarusiai (3), lenkai (6), estai (1).

LTOK vykdomasis komitetas šalies sportininkų rezultatus įvertino patenkinamai. Iš esmės tai buvo ko gero vienintelės žiemos olimpinės žaidynės, kuriose mūsų sportininkai pasiekė rezultatus, atitinkančius jų galimybes. Nors Lietuvos sportininkai medalių neiškovojo, lyginant su mūsų kaimynais tose rungtyse ar sporto disciplinose, kuriose mes betarpiškai konkuravome, jiems nenusileidome, o kai kur ir pralenkėme, pavyzdžiui moterų biatlone.

Vertinant Vankuverio žiemos olimpines žaidynes, būtina pagirti jų organizaciją ir organizatorius. Šauniai dirbo savanoriai, puikios sporto bazes, geri keliai, patogūs olimpiniai kaimeliai Vankuveryje ir Visleryje. Praktiškai be trikdžių dirbo transportas. Užtikrinti saugumo klausimai. Nuoširdūs sportą mylintys kanadiečiai. Tiesa, neapsieita be liūdnų įvykių, o žaidynių pradžioje būta maišaties. 

Treniruotėje prieš olimpines žaidynes rogučių trasoje žuvo Gruzijos sportininkas. Tai ypač tragiškas atvejis... Permainingos oro sąlygos, lietus darė pataisas varžybų tvarkaraščiuose.

Tai tiek apie žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje. Šiandien jau turime galvoti, ką galėsime deleguoti į Sočyje (Rusija) vykstančias XXII žiemos žaidynes 2014 metais.

Ką deleguosime į Sočį?

Mano nuomone, turime sudaryti ne blogesnes sąlygas, nei ruošiantis Vankuveriui, mūsų žiemos sporto lyderei biatloninei Dianai Rasimovičiūtei, kuri ir toliau lieka didžiausia viltis laimėti pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos žiemos sporto olimpinį medalį.

Turime perspektyvią jaunųjų biatlonininkų vaikinų rinktinę su savo lyderiu Tomu Kaukėnu. Manau, teisingame kelyje yra biatlono federacija ir jos vadovas Arūnas Daugirdas, žiūrintis į priekį, galvojantis apie ateitį.

Geras perspektyvas tapti olimpiete turi Agnė Sereikaitė greitajame čiuožime trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo atstovai - čia turiu omenyje ne tik Deivydą Stagniūną su naująja partnere, kurią vėl gali sustabdyti pilietybės klausimai, bet ir jaunas perspektyvias čiuožėjas Aleksandrą Goloviną ir Godą Butkutę. Tikiuosi, jog Sočio žaidynėse geriausius rezultatus pasieks slidininkas Modestas Vaičiulis ir kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas.

Rengiantis Sočio žaidynėms daug lems sporto šakų federacijų, kitų suinteresuotų sporto organizacijų, miestų savivaldybių dėmesys, darbas ir susiklausymas, rengiant sportininkus. O žiūrint plačiau, reikėtų neapsiriboti  „tradicinėmis“ sporto šakomis, o pagalvoti apie galimybes vystyti daug investicijų nereikalaujančias slidinėjimo disciplinas – akrobatinį slidinėjimą, įvairias snieglenčių rungtis.

Vis dėlto pagrindine užduotimi vystant žiemos sportą Lietuvoje išlieka ta pati – sąlygų sudarymas. O tai,  valstybės ir savivaldybių rūpestis.

Jau kitą mėnesį pamatysime kokią artimiausią pamainą turime žiemos sporte. Prieš savaitę simboliškai palydėjome mūsų jaunuosius sportininkus į X Europos jaunimo  žiemos olimpinį festivalį Liberece (Čekija). Vasario mėn. 12-19 dienomis vyksiančiame festivalyje dalyvaus 14 sportininkų - biatlonininkai, slidininkai, kalnų slidininkai ir dailiojo čiuožimo mėgėjai. Štai tose varžybos ir pamatysime, ko vertas mūsų jaunimas.
 

Singapūre lydėjo sėkmė

Gerbiami LTOK nariai, sesijos dalyviai ir svečiai, praėjusių metų rugpjūčio 14 – 26 dienomis Singapūre vyko I jaunimo olimpinės žaidynės. Lietuvos garbę gynė 24 sportininkai: 7 lengvaatlečiai, 4 krepšininkai, 3 plaukikai,  po 2 boksininkus, dziudo ir šiuolaikinės penkiakovės, po vieną irklavimo, gimnastikos, baidarių ir kanojų irklavimo atstovą.

Mūsų šalies jaunieji olimpiečiai pasirodė puikiai. Trys Lietuvos sportininkai - irkluotojas Rolandas Maščinskas, boksininkai Evaldas Petrauskas ir Ričardas Kuncaitis - tapo žaidynių čempionais, dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė ir šiuolaikinės  penkiakovės atsovas Lukas Kontrimavičius iškovojo bronzos medalius. Į įskaitinį taškų skaičiavimo aštuntuką pateko net 17 sportininkų, o dar keturi užėmė 9 vietą.

Tarp 204 olimpinių komitetų Lietuva užėmė 19-ąją vietą!.  Mūsų kaimynai lenkai liko 45-ti (1+0+5), baltarusiai (0+4+1) 59-ti, latviai – 84–ti (0+0+1), o Estai nepelnė nei vieno medalio.

· Pasirengimą I jaunimo olimpinėms žaidynėms Singapūre koordinavo Lietuvos olimpinis sporto centas kartu su sporto šakų federacijomis;
· Pasirengimui papildomų lėšų skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas;
· Delegacijos dalyvavimo I JOŽ išlaidas (350 000,- LT) apmokėjo LTOK;
· Analizuodami pasirengimo eigą ir pasiektus rezultatus Singapūre, galime konstatuoti, kad visos  grandys dirbo profesionaliai, kad treneriai, medikai ir mokslininkai realiai planavo  krūvius ir mūsų geriausi jaunieji sportininkai pademonstravo aukščiausią sportinę formą žaidynių metu;
· Norėčiau padėkoti sporto federacijoms, miestų ir rajonų sporto skyriams, sporto mokyklų, sporto klubų vadovams, treneriams, medikams, masažuotojams, vadybininkams, žurnalistams ir olimpinei Misijai, kuri vadovavo ir koordinavo  veiksmus Singapūre.
 

Buvo laimėjimų ir pralaimėjimų
Ir apskritai, kalbant apie 2010-uosius, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams jie buvo nepaprastai sėkmingi.

Mūsų šalies sportininkai Europos ir pasaulio čempionatuose olimpinėse rungtyse iškovojo net 14 medalių, o pasaulio ir senojo žemyno jaunimo čempionatuose – 12 medalių. Tai geriausi rezultatai per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Kadangi dažnai lyginu rezultatus su kaimynais pasakysiu tik tiek: latviai suaugusiųjų čempionatuose laimėjo 2 medalius, estai – vieną. 

Lietuvos sportininkų iškovoti medaliai džiugino šalies gyventojus. Jie visi labai svarbūs mūsų sporto istorijai. Visdėlto iš visų išskirčiau geriausios 2010 metų Lietuvos sportininkės Simonos Krupeckaitės, ir vyrų krepšinio rinktinės pasiekimus, sulaukusius išskirtinio visuomenės dėmesio.

Iškovotų medalių skaičius dar kartą įrodo, kad mūsų sukurta olimpiečių rengimo sistema yra pažangi, efektyvi ir, nepaisant  mažo finansavimo, duoda gerą rezultatą.

Analizuodami šio olimpinio ciklo antrųjų metų sportininkų pasirengimą ir pasiektus rezultatus galime teigti, kad 2010 metais  viskas vyko daugmaž planingai, vadovaujantis programa „Londonas 2012“. 

LTOK vykdomojo komiteto posėdžiuose buvo detaliai kalbama apie pasirengimo eigą, apie kooperuotų lėšų panaudojimą, o metų pabaigoje buvo pateikta išsami analizė apie 2010-ųjų metų priemonių plano įvykdymą. 

Norėčiau padėkoti olimpinių programų komisijos, darbo grupės nariams, sporto federacijoms, miestų ir rajonų sporto skyrių vadovams, Lietuvos olimpinio sporto centro kolektyvui, treneriams, sporto medikams, mokslininkams ir vadybininkams už puikiai atliktus darbus, už profesionalumą už susiklausymą ir pasiektus aukštus rezultatus. 

Praeitoje sesijoje aš kalbėjau, kad mums reikia ne tik išgyventi, bet privalome geranoriškai susitarti ir pasiekti, kad geriausiems mūsų sportininkams būtų sudarytos optimalios sąlygos ir skirta pakankamai lėšų pasirengimui. Šiandien galima teigti, kad mes išgyvenome, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas gavo papildomą finansavimą (1700 tūkst. Lt) sportininkų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms. 

Programos „Londonas 2012“ įgyvendinimui papildomų lėšų buvo gauta iš TOK ir EOK.

Nuo praeitų metų rugpjūčio 1 dienos gautos ir mokamos TOK olimpinio solidarumo stipendijos mūsų jauniems perspektyviems sportininkams, kurie rengiasi olimpinėms žaidynėms Londone: Eglei Balčiūnaitei  ir Airinei Palšytei – lengvoji atletika, Aurimui Didžbaliui – sunkioji atletika, Gintarei Gaivenytei, Vaidai Pilkauskaitei – dviračių sportas, Vaidotui Blažiui – plaukimas, Evaldui Petrauskui – boksas, Rolandui Maščinskui – irklavimas, Kęstučiui Navickui – badmintonas, Donatai Rimšaitei - šiuolaikinė penkiakovė. 

Deja, 2010-aisiais buvo ir nemalonių akimirkų. Praėjus mėnesiui po maratonininkės Živilės Balčiūnaitė triumfo Europos čempionate Barselonoje į Lietuvą atskriejo nemaloni žinia: po dopingo kontrolės čempionės organizme aptikta draudžiamo preparato. LLAF sportininkės veiklą suspendavo ir iki šiol aiškinasi - kalta sportininkė ar ne? Norėtųsi tikėti, kad kaltinimai nepagrįsti. 

Metų pabaigą apkartino dar vienas nemalonus mūsų olimpinei šeimai įvykis – Donata Rimšaitė, neinformavusi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos, Lietuvos olimpinio sporto centro, pabėgo į Rusiją.

LTOK vykdomasis komitetas, gavęs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos teikimą,  išbraukė D.Rimšaitę iš olimpinės rinktinės kandidatų sąrašų. Živilės Balčiūnaitės likimas paaiškės po Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos verdikto.
 

Prie išgyventų nemalonių dalykų galima būtų priskirti ir parengtą Loterijų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį buvo numatyta, jog loterijų nuo apyvartos 8 %  skiriamų lėšų labdarai, eitų į valstybės biudžetą ir tik ta dalis, kaip ir akcizas nuo alkoholio bei tabako būtų skiriama kūno kultūros ir sporto fondui.

Grubiai tariant, jei šiandien iš LTOK įsteigtos Loterijų bendrovės „Olifėja“ dalis skiriama olimpiniam sąjūdžiui ir sportui sudaro 6 milijonus litų, tai pagal naujo įstatymo pataisas sportas būtų gavęs apie 800 000,- litų. Teko eiti pas Premjerą ir prašyti nepriimti tokių pataisų. 

Reikia pripažinti ir padėkoti Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui bei pokalbyje dalyvavusiam jo patarėjui, dabartiniam Vilniaus miesto merui Raimundui Aleknai, jog jie suprato nelengvą sporto situaciją. Aš sakiau, jog bent iki 2012 metų Londono žaidynių LTOK išgyvens, bet ar Lietuvos sportas išgyvens – nežinau.

Šiuo kart pavyko. Kaip bus ateityje – nežinau.

Apskritai kalbant apie LTOK biudžetą, turiu pasidžiaugti, jog jį įvykdėme. Aišku, reikėjo labai padirbėti su rėmėjais, TOK ir EOK vadovais, kad gautume papildomų lėšų. Apie tai kalbės mūsų iždininkas Donatas Kazlauskas.
 

 

Šių metų akcentai

Šie metai yra tretieji olimpinio ciklo metai. Jie bus labai svarbūs mūsų geriausiems  sportininkams, nes prasidės olimpinių kelialapių dalybos, kurios  asmeninių sporto šakų atstovams baigsis 2012 metų  gegužės mėnesį, o, pavyzdžiui, krepšininkams - tik liepą.

Žinant praėjusių metų problemas, trūkumus ir kitus faktorius, kurie neleido įvykdyti visų sumanymų, šiais metais reikia planuoti kandidatų pasirengimą ir jų  finansavimą taip, kad atrankai į Olimpines žaidynes Londone užtektų lėšų mokomajam sportiniam procesui, parengiamosioms  varžyboms, moksliniam – medicininiam aptarnavimui, sportiniam inventoriui, aprangai ir dalyvavimui Europos, pasaulio čempionatuose bei „testų“ varžybose.

Olimpinės rinktinės treneriams, gydytojams, mokslininkams ir masažuotojams norėčiau priminti, kad reikia gerai išanalizuoti sportininkų treniruočių krūvius, treniruočių ir varžybų vietas, sąlygas, pramankštos, masažo ir atsigavimo priemonių efektyvų panaudojimą, kad iki minimumo būtų sumažinta tikimybė gauti traumas;

Olimpinių programų darbo grupė (vadovas Algirdas Raslanas) turi atsižvelgti į optimalų lėšų poreikį tiems sportininkams, kurie realiai gali užimti prizines vietas Olimpinėse žaidynėse Londone (finansavimas KKSD ir LTOK lėšomis);

Kitų sportininkų pasirengimas turi vykti kooperacijos būdu (sporto klubai, miestų sporto skyriai, sporto šakų federacijos, rėmėjai);

Noriu pakviesti visų pasirengimo tarnybų atstovus, trenerius, medikus, mokslininkus,  masažuotojus ir sportininkus sutelktam darbui, nes susiklausymas, nusiteikimas lems, ar pavyks pasiekti planuojamus rezultatus;

Šiais metais be pagrindinės programos „Londonas 2012“ mes privalėsime įgyvendinti ir kitas svarbias programas:
-  Programą, „Rio  2016“
- Olimpinės pamainos (2014 – 2018) programą
- Pasirengimą ir dalyvavimą Jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone (Turkija).

Šiais metais reikšmingas ir atsakingas renginys Lietuvoje - Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame bus kovojama dėl dviejų kelialapių į olimpines žaidynes Londone.Tai ne tik egzaminas Lietuvos krepšinio federacijai. Tai egzaminas visai Lietuvos sporto ir ne tik sporto bendruomenei. Kaip pasiseks surengti čempionatą, nuo to priklausys ir tolimesnis mūsų šalies vertinimas bei galimybės organizuoti panašaus masto ir svarbos sporto renginius.  Tikiu, kad padarysime viską, kad Lietuva bent sporte liktų tarp pirmaujančių.
 

LTOK globojami renginiai

Praėjusiais metais Lietuvos tautinis olimpinis komitetas daug dėmesio skyrė jau tradiciškai LTOK globojamoms varžyboms. Tai pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako bokso turnyrui Vilniuje, legendinio boksininko Algirdo Šociko turnyrui Kaune, Antano Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžyboms Birštone, plaukimo sprinto festivaliui Anykščiuose. Ypatingą dėmesį, kaip ir kasmet, skyrėme Olimpinei dienai,  kurios metu buvo pagerbti ir Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojai.

Birželio 19 d. Vilniaus Vingio stadione vykusiuose Olimpinės dienos bėgimuose dalyvavo rekordinis bėgimo mėgėjų būrys – 1236 žmonės. Penktojo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojus apdovanojo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dalyvaudami varžybose, negailėdami jėgų ir laimėdami, Jūs įkūnijate olimpinius idealus, atrandate sporto grožį patys, įkvepiate sportui kitus“, - sakė festivalio globėja Prezidentė D.Grybauskaitė. Kreipdamasi į V Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojus ir dalyvius šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva visuomet buvo, yra ir bus aktyviai sportuojančių, pergalių siekiančių žmonių kraštas.  Penktajame festivalyje dalyvavo per 200 tūkstančių vaikų iš 1100 mokyklų. D.Grybauskaitė įteikė Prezidentės taurę ir konkurso „Sportas aplinka“ nugalėtojai – Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos komandai. Antri – Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės  mokyklos atstovai, trečia – Širvintų Atžalyno pagrindinės mokyklos komanda. Noriu padėkoti šauniai padirbėjusiems „Sportas ir aplinka“  komisijos pirmininkui Jonui Jankauskui ir visai komisijai.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dar penkeriems metams pasirašė sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos olimpine akademija ir toliau tęsti šalies mokyklose „Lietuvos vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programą“.

Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje lapkričio 11 d. buvo iškilmingai atidarytas šeštasis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Festivalis, kurio pagrindinis organizatorius Mokinių ir studentų sporto centras – yra vienas iš pačių reikšmingiausių „Sportas visiems“ renginių, apimantis 50 % visų Lietuvos moksleivių. Beje, kolegos iš Rusijos, sužinoję apie tokį festivalį, pasirašant bendradarbiavimo sutartį 2009-ais metais, nuo šių metų rengs analogišką festivalį Rusijoje, tik kitu pavadinimu. „Prezidentinės sporto žaidynės“, Apie panašaus festivalio rengimą galvoja ir kaimynai estai.

Per ataskaitinį laikotarpį gauta nemažai apdovanojimų iš Tarptautinio olimpinio komiteto. Pagrindinis iš jų – TOK prizas „Sportas – jaunų žmonių įkvėpimo šaltinis“, skirtas iškiliam sunkiaatlečių treneriui Bronislavui Vyšniauskui. 

Puikiai pasirodė Lietuvos atstovai „Sportas ir literatūra“ tarptautiniame  moksleivių rašinių konkurse, kurį organizuoja TOK. Pirmąsias vietas konkurse laimėjo du Lietuvos moksleiviai: Paulius Vijeikis (iki 12 metų amžiaus grupėje), Utenos Aukštakalnio pagrindinės mokyklos penktokas, ir Eglė Laužonytė (iki 18 metų), Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos dvyliktokė. Dar keli vaikai laimėjo ir TOK diplomus bei paskatinamąsias premijas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizavo piešinių konkursą „Piešiame sportą“, dalyvavo pagerbiant geriausius šalies kūno kultūros mokytojus, sportiškiausias Lietuvos mokyklas.

Įsimintini buvo Lietuvos olimpinės akademijos ir Parolimpinio komiteto 20-mečio renginiai, Olimpiečių ir sporto veteranų suvažiavimas  Kauno sporto halėje, Olimpinių žaidynių Romoje 50-mečio ir Maskvos olimpinių žaidynių 30-mečio  renginiai Olimpiniame komitete, dalyvaujant Prezidentui Valdui Adamkui. Įsimintinos buvo  jaunųjų sportininkų palydėtuvės į Singapūrą  bei jų sutiktuvės, sporto veteranų sueiga kiti renginiai.

Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į Lietuvos olimpinio komiteto nario, Kilnaus elgesio sporte prezidento Arvydo Juozaičio ir iškilaus Lietuvos skulptoriaus Vytauto Karčiausko projektą – „Olimpiada – ekologijoje“.

Tai būtų skulptūra – simbolis, turintis įkūnyti dvi globalines XXI amžiaus idėjas – Olimpines žaidynes ir gamtosaugą. Jam rasti Medžio ir olimpinių žaidynių simboliai.

Šis projektas buvo pristatytas TOK kultūros ir švietimo direktoriui Tomui Amosui Ganda Sithole. Jam pritarė TOK Solidarumo ir ryšiams su NOK direktorius Pere Miro, Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey. Projektas buvo pristatytas TOK kultūros ir švietimo kongrese Pietų Afrikos Respublikoje. Tikėsimės, jog jį palaikys  aukščiausioji TOK valdžia ir bus įgyvendintas vienoje iš būsimųjų žaidynių sostinių.
 

Keli sakiniai žiniasklaidos atstovams
Tradiciškai iš šios tribūnos noriu tarti keletą sakinių žiniasklaidos atstovams. Džiugu, kad praėjusiais metais žurnalistai labai domėjosi Vankuverio žiemos olimpinėmis žaidynėmis, plačiai jas nušvietė. Dar džiugiau, kad beveik sutapo mūsų nuomonės, vertinant Lietuvos olimpiečių pasirodymus Vankuveryje. Nors nei vienas iš šešių mūsų šalies atstovų nepateko į pirmuosius dešimtukus, o aukščiausioji biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės užimta vieta buvo 25-ta (tiesa slidininkų sprinto duetas užėmė 18-tą vietą, bet ten lenktyniavo 22 komandos), niekas per smarkiai nekritikavo, neklausė, ko ten važiavome? Vykome dalyvauti žaidynėse, nes valstybė esame, o rezultatai – pagal galimybes, kaip liaudiškai sakoma, aukščiau bambos neiššoksi... Nors, atvirai šnekant, iš jau trečiose žiemos žaidynėse dalyvavusios Rasimovičiūtės, aš tikėjausi aukštesnės vietos. Deja, Dianai vėl nesisekė šaudyti... Gal ketvirtosios, Sočio žaidynės, kurioms sportininkė atkakliai rengiasi, bus sėkmingiausios? Aš vis dar tikiu LTOK žiemos „sporto ministrės“ Vidos Vencienės pažadais, kad Diana iškovos olimpinį medalį...

Kitas svarbiausias praėjusių metų sporto renginys – Pirmosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės Singapūre, kur Lietuvos sportininkai rungtyniavo ypač sėkmingai, – šalies spaudoje, mano nuomone, nesulaukė deramo dėmesio, nors dvi televizijos – Lietuvos ir Sport1 bei interneto svetainės jas nušvietė puikiai. Ko gero, čia  ir mes patys kalti: nesugebėjome laikraščių korespondentams, o greičiausiai ir patiems redaktoriams, išaiškinti šių Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jacques'o Rogge'o inicijuotų Pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių svarbos. Nors po žaidynių mūsų jauniesiems čempionams ir medalių laimėtojams laikraščiuose bei žurnaluose jau buvo skirta pakankami dėmesio. Dabar jau aišku, kad prieš kiekvieną didelį ir svarbų sporto renginį, ypač debiutuojantį, mes privalome daugiau dirbti su žiniasklaida!

Neabejoju, kad šiemet visas visų žiniasklaidos priemonių dėmesys bus sutelktas į Lietuvoje vyksiantį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Su lengva ironija pasakysiu, kad tai logiška ir labai lietuviška: Nemuno krašte visi visais įmanomais būdais stengiasi užsidirbti populiarumo balų ir pinigų iš krepšinio... Bet prašyčiau atkreipti dėmesį ir į pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms, į asmeninių sporto šakų atstovų kovas dėl olimpinių kelialapių. Dar šiemet vyks tradiciniai, kas antri metai vis kitose Senojo žemyno šalyse rengiami, Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai, kuriuose dalyvaus Lietuvos delegacijos. Neužmirškite ir mažųjų žvaigždučių bei jų trenerių, mokytojų, tėvų!

Baigdamas kalbą su žiniasklaida, dar noriu pagirti veiklią sporto žurnalistų federaciją, pasidžiaugti jos iniciatyva rengiamais geriausiųjų sportininkų rinkimais. Tiesa, žvelgiant į tų rinkimų rezultatus, mano nuomonė kartais skiriasi nuo žurnalistų, ypač kai aptariame 2-3 vietų laimėtojų pasiekimus. Bet aš tikrai niekam neperšu savo nuomonės, o Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentės Laimos Janušonytės pakviestas į apdovanojimų ceremoniją, su didžiausia pagarba spaudžiu rankas tiems atletams, kuriuos geriausiais įvardijo žurnalistai.

Dėkoju už bendradarbiavimą visiems žurnalistams, kurie yra šioje salėje, ir tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti. Be jūsų tauta nežinotų visko apie savo sporto didvyrius!

Beje, paskaičiavau, jog per ataskaitinį laikotarpį vien pats daviau 92 interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai. Net 25 informacijos apie LTOK veiklą paskelbtos TOK ir EOK leidiniuose bei internetinėse svetainėse. LTOK išleido biuletenius Vankuverio olimpinėms žaidynėms bei Europos jaunimo žiemos olimpiniam festivaliui Liuberece. Galime pasidžiaugti ir spalvingu albumu „Vankuverio akvarelės“, kurį parengė Remigijus Kazilionis ir Rita Stankevičiūtė.

Pasirodė ilgai rašyta monografija „Olimpinė Lietuva – 1918 – 2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai.“
 

Svarbūs pasiekimai ne sporto arenose

Per ataskaitinį laikotarpį LTOK nariai lankėsi daugelyje tarptautinių renginių, turėjo įdomių ir turiningų dvišalių susitikimų. Išskirčiau LTOK nario Dariaus Kepenio dalyvavimą 13-ąjame  pasaulio sporto visiems kongrese Suomijoje, birželio 14 – 17 dienomis, Arvydo Juozaičio, Janinos Brundzienės ir Povilo Karoblio posėdžiavimą FAIR PLAY kongrese Prahoje spalio 27 – 30 d., svarbūs buvo Vytauto Zubernio ir mano paties susitikimai su TOK, ANOK ir EOC prezidentais bei naujuoju Rusijos olimpinio komiteto prezidentu Aleksandru Žukovu, ANOK generalinės asamblėjos Akapulkoje metu.

Taip pat norėčiau išskirti ir  pasveikinti LTOK olimpinių programų direkcijos vyr. referentę Liną Vaisetaitę, Lozanoje sėkmingai baigusią MEMOS programos sporto administravimo studijas.

Svarbiausias eksperimentas, kurį per pastaruosius metus atliko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas,  tai TOK olimpinio solidarumo eksperimentinis projektas.

Europos kontinentui atstovaujantis LTOK pagal šį projektą sklandžiai atliko visas  užduotis, pateikdamas galutinę nepriklausomų auditorių ataskaitą apie bendrą susistemintą finansinių olimpinio solidarumo lėšų paskirstymą bei panaudojimą. Naują finansinio atsiskaitymo sistemą TOK, remdamasis minėtu eksperimentų, žada įvesti visiems NOK nuo 2013 metų. Tai išskirtinis LTOK finansų direkcijos įvertinimas. Ta proga dėkoju Stefanijai Briedienei, Stasei Kaziukonienei ir generaliniam direktoriui Vytautui Zuberniui.
 

Apie atsakomybę ir patriotiškumą

Ir pabaigai – dar keli pamastymai apie bendrus sporto reikalus.

„Mūsų darbas neatsiejamas nuo daugelio sporto organizacijų tarpusavio sąveikos. Mūsų stiprybė, jog per 14 metų susiformavo gera sporto valdymo sistema, kad turime puikius trenerius, mokslo, medicinos žmones, ir aišku daug gabaus jaunimo. Jau kuris laikas kalbame apie būsimą Lietuvos sporto strategiją, kurią tikiuosi ir viliuosi patvirtins Lietuvos Seimas. Patys svarbiausi ir aktualiausi nūdienos kausimai – sporto biudžetas, sporto įstatymo bei strategijos svarstymo Seime klausimai. Ar jie bus priimti ir, kada priklauso ne nuo sporto bendruomenės. Beje, strategija labai gerai, tačiau tai tik dar vienas dokumentas. Jų  nemažiau gerų esame svarstę ir priėmę keturiuose sporto Kongresuose. Ir jei ji nebus paremta finansine išraiška, tai bus taip pat, kaip komentuoja  Valstybės kontrolė. Cituoju: „ Daugelyje mokyklų vis dar neįrengti sporto aikštynai, nėra sporto salių, todėl daugiau kaip pusė šalies mokyklų nesilaiko įstatymo ir higienos reikalavimų turėti ne mažiau kaip tris kūno kultūros pamokas per savaitę“.

Dar norėčiau pasakyti, kad bet kokias kardinalias permainas turi lydėti ATSAKOMYBĖS jausmas. Kai atkūrėme Olimpinį komitetą, mus visus vienijo bendras tikslas ir noras pakeisti tai, kas kliudė eiti į priekį.

Šiandien tokio bendro permainų, kurias numato mūsų valdžia, tikslo aš nejaučiu. Todėl visi, kurie imsis kardinalių sporto pertvarkymo veiksmų, TURĖTŲ JAUSTI IR ATSAKOMYBĘ, prieš Lietuvos sporto ateitį!“

Taip kalbėjau prieš metus. Tą patį, deja, galiu pakartoti ir šiandien.

Paskutinę mums aktualią optimistiškiau nuteikiančią citatą, paskaitysiu iš „Lietuvos ryto“  „Laiko ženklų“:

„Tie vaizdai, kai mūsų krepšininkai kartu su savo ištikimais sirgaliais gieda himną pridėję ranką prie širdies, turėtų būti rodomi visiems Lietuvos moksleiviams. Juk prieš keletą metų skambant himnui kai kurie žaidėjai leisdavo sau žiaumoti gumą, o nepatogių klausimų sunervinti negalėdavo susitvardyti netrenkę per kamerą.

Vertinant Turkijoje pasiektą aukštumą, nelieka abejonių, kad nuoširdus patriotiškumas buvo svarbi pergalių detalė. Kalbant apie tai reikia nulenkti galvą ir prieš tuos porą tūkstančių sirgalių, kurie išleido ne vieną tūkstantį litų, kad būtų su Lietuvos komanda.

Stebit šią žalią minią į akis krito lietuviškų marškinėlių įvairovė, puikiai atspindinti lietuvio meilę krepšiniui. Bet visų širdys plakė vienu ritmu. Tuo pačiu, kurį kiekvienąkart žengdami  į aikštelę, išrėždavo krepšininkai sušukdami: „Mes už Lietuvą“.
 

Ačiū visiems už dėmesį. Būkime už Lietuvą!