Studentų lyga vėl žada daug intrigos

Spalio 28 dieną (pirmadienį) ketveriomis rungtynėmis prasideda XXII Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionatas. 2019-2020 metų sezoną LSKL čempionate kausis 10 ekipų, suskirstytų po 5 komandas į Rytų ir Vakarų divizionus.

 

 

Kaune, KTU sporto salėje (Radvilėnų pl. 19, Kaunas), nuo 18.30 val. į Vakarų diviziono dvikovą kils Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sporto universiteto antroji (LSU-2) komanda;

 

Nuo 19 val. Kauno klegijos sporto salėje (Pramonės pr. 22, Kaunas) Vakarų diviziono rungtynėse susitiks Kauno kolegijos (KK) ir Klaipėdos universiteto (KU) komandos.

 

Rytų divizione 18.40 val. VGTU sporto salėje (Saulėtekio g. 28, Vilnius) Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ekipa priims Vilniaus kolegijos (VK) studentus ir 19.15 val. VU sporto salėje (Saulėtekio g. 2, Vilnius) kausis Vilniaus universitetas (VU) ir svečiai iš Klaipėdos - LCC tarptautinis universitetas (LCC).

 

Visos 2019-2020 metų sezono rungtynės, kaip jau įprasta LSKL čempionate, vyks pirmadieniais.

 

Naujojo LSKL sezono išvakarėse apie pirenybių sisetmą, naujoves ir artimiausius planus kalbamės su LSKL prezidentu klaipėdiečiu Rimantu Cibausku.

 

Iš viso varžysis 10 vaikinų ekipų. Jos, kaip ir pernai, bus suskirstytos į du divizionus - Rytų ir Vakarų.

 

Vakarų divizione rungtyniaus keturios Kauno komandos - Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, antroji Lietuvos sporto universiteto komanda ir Kauno kolegija bei viena pajūrio ekipa - Klaipėdos universitetas.

 

Rytų divizione varžysis trys Vilniaus komandos - Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija ir po vieną Kauno ir Klaipėdos komandą - Lietuvos sporto universitetas ir LCC tarptautinis universitetas.

 

Šįkart padarėme išimtį - leidome Lietuvos sporto universitetui užregistruoti dvi komandas su sąlyga, kad šios komandos kovos skirtinguose divizionuose. Nebus jokių galimų spekuliacijų ar susitarimų, kurie lemtų kitų komandų rezultatus.

 

Mes skatiname LSU ekipos pavyzdžiu pasekti ir kitus universitetus. Norime, kad studentų krepšinis būtų masiškesnis.

 

Praėjo ta didžioji Lietuvos švietimo ir mokslo reformos banga, kai kurie universitetai susijungė.

 

Studentų sumažėjo, tad kai kurie universitetai taupė sporto - krepšinio - sąskaita. Dabar jau lyg viskas normalizavosi.

 

Kai kurie universitetai abejojo, ar dalyvaus, man pačiam teko važiuoti po universitetus, pakalbėti su rektoriais. Pokalbiai buvo produktyvūs. Mato, kad yra daromas didžiulis darbas, ir sutiko dalyvauti LSKL čempionate.

 

Mykolo Romerio universitetas (MRU) anksčiau buvo lygos pasididžiavimas, tapęs ir Lietuvos, ir Europos studentų čempionu. Tikimės, kad jie kitais metais vėl grįš į mūsų lygą. Buvo norima juos sujungti su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, tačiau dabar lyg ir tą jungtį nori atidėti keleriems metams. Taigi, šiemet MRU nebespėjo įsilieti į LSKL, tačiau kitąmet gali būti, kad jų krepšinio komandą vėl išvysime mūsų lygoje. Tikimės, kad suburs išties konkurencingą komandą. Norėtųsi, kad kitąmet grįžtų ir Šiaulių universiteto ekipa.

 

Komandos savo divizionuose varžysis dviem ratais (namuose ir išvykose). Antrajame etape kovas tęs po keturias geriausias kiekvieno diviziono komandas ir jau čia susikirs skirtingų divizionų komandų keliai: pirmąją vietą užėmusi komanda kausis su kito diviziono komandos ketvirtoje vietoje likusia komanda, antrosios vietos laimėtojai - su trečia komanda.

 

Bus žaidžiamos dvejos rungtynės: pirmosios vyks aukštesnę vietą pogrupyje užėmusios komandos aikštėje, antrosios - išvykoje. Bus sumuojamas bendras dviejų rungtynių rezultatas.

 

Komandos, iškovojusios pergales, pateks į keturių komandų finalinį turnyrą ir kovos dėl LSKL didžiosios taurės.

 

Komandos, I etape užėmusios 9-10 vietas ir II etape, užėmusios 5-8 vietas, rungtyniaus dėl LSKL mažosios taurės.

 

Praėjusių metų patirtis parodė, kad tokia sistema tik dar labiau padidina konkurencingumą ir intrigą. Praėjusį sezoną iki pat paskutinio turo nebuvo aišku, kurios ekipos pateks į atkrintamąsias varžybas. Abejose divizionuose net teko skaičiuoti bendrų susitikimų santykį.

 

Jei prieš kelerius metus buvo galima iš anksto nuspėti, kuri ekipa nugalės, tai paskutiniais metais dvikovos būna nenuspėjamos ir permainingos. Nuo to žiūrovams tik įdomiau. Juk sporto misija - sužadinti žiūrovų emocijas.
 

Organizuosime ir LSKL merginų čempionatą. Buvau susitikęs su Lietuvos moterų krepšinio lygos direktoriumi Giedriumi Gustu. Aptarėme planus ir apsikeitėme mintimis, kaip paskatinti universitetus išsaugoti merginų studenčių komandas. Su merginomis yra tokia situacija: iki 18 metų jos stengiasi, žaidžia, tobulėja, tačiau vėliau jos tarsi ir dingsta, neranda savo karjeros galimybių... Taigi, dėsime pastangas, kad perspektyviausios krepšininkės stotų į universitetus ir tęstų krepšinio karjeras. Stengsimės, kad nesubirtų jų bendruomenė.

 

LSKL planuose yra aktyviau vystyti ne tik klasikinį - 5 prieš 5, bet ir 3 prieš 3 krepšinį. Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionatas turėtų susidėti iš dviejų dalių - klasikinį krepšinį mąstome baigti kovo mėnesį, o vėliau padaryti maždaug mėnesio pertrauką ir pradėti organizuoti tris krepšinio 3 prieš 3 turus. Šie turai galėtų vykti Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Galėtų dalyvauti ir daugiau komandų. Mano vizijose yra tai, kad vienas universitetas galėtų deleguoti net po 3-4 komandas. Per tuos tris turus išsirinktume pajėgiausią komandą, kuri galėtų atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos 3 prieš 3 studentų krepšinio čempionatuose.

 

LSKL jau antri metai organizuojame 3 prieš 3 turnyrus, tačiau dar nesame taip plačiai išvystę. Planuose yra ties šiuo klausimu padirbėti šiek tiek daugiau. Tam impulsą duoda ir tai, kad 3 prieš 3 krepšinis tampa olimpine sporto šaka.

 

LSKL misija yra plati, svarbu ne tik pergalės, bet ir jauno žmogaus tobulėjimas visomis prasmėmis.

 

LSKL tikslai - sudaryti kuo geresnes sąlygas jauniems žmonėms mokytis ir sportuoti bei per krepšinį į universitetus pritraukti užsienyje gyvenančius jaunus žmones. Krepšinis universitetams - savotiška rinkodaros priemonė. Juk šioje srityje esame pavyzdys daugeliui pasaulio šalių.

 

Mes glaudžiai bendradarbiaujame su kitomis lygomis - įtraukėme ir moksleivius, ir į Lietuvą studijuoti atvykusius užsienio šalių atstovus. Juk LSKL rungtyniauja tiek Lietuvos krepšinio lygos (LKL), tiek Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), tiek Regionų krepšinio lygos (RKL), tiek Moksleivių krepšinio lygos (MKL) žaidėjai. Reikia pripažinti, kad LSKL sudarytomis sąlygomis skatina jaunus žmones rinktis mokslus ir žaisti krepšinį Lietuvoje. Juk Lietuvoje - aukštas krepšinio lygis, be to, LSKL kreipia didžiulį dėmesį ir į mokslus - gabiausi studentai kasmet apdovanojami tūkstantinėmis stipendijomis, tokiu būdu stabdydami talentingų žaidėjų emigraciją.

 

Stipendijas gabiausiems studentams skiriame nuo 2008-2009 metų LSKL sezono.

 

Per semestrą LSKL stipendijas gauna du studentai - geriausiai besimokantis LSKL vaikinas ir mergina. Per tą laikotarpį stipendijas gavo dešimtys studentų.

 

Mes nuolat kartojame, kad mokslai yra vertybė, kurią reikia išnaudoti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų. Būtent per krepšinį mes pristabdėme ir jaunų sportininkų emigraciją. Lietuvoje krepšininkai studijuoja universitetuose, tai leidžia jiems likti mūsų šalyje, čia tęsti karjerą ir, žinoma, sėkmingai ginti universitetų garbę.

Tai klaidingos kalbos, tiesiog iš piršto laužti mitai. Pažvelkite į pasaulio universitetų reitingus ir patys įsitikinsite, kad mūsų aukštasis mokslas yra aukšto lygio ir vertinamas užsienio šalių specialistų.

 

Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas reitinguose patenka tarp 500 geriausiųjų universitetų visame pasaulyje. Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai patenka tarp 700-800 geriausiųjų. Kai kurios studijų programos patenka tarp 200 geriausių pasaulyje (vertinta daugiau kaip 4200 universitetų).

 

Prieš porą metų analizavau pasaulio ekonomikos forumo įvertinimą, tai itin gerai buvo įvertintas aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas. Tai daug ką pasako. Turėtume tuo didžiuotis ir vertinti, o ne tik kritikuoti, kaip tapo įprasta Lietuvoje. Tai liudija ir užsienio kompanijos, kuriančios darbo vietas Lietuvoje. Juk čia kasmet dygsta vis nauji ofisai, keliasi įvairios užsienio kompanijos. Manyčiau, tai yra ir dėl to, kad mūsų šalyje - daug gerų specialistų, jaunų, motyvuotų ir išsilavinusių žmonių. Ir aš džiaugiuosi, kad didžioji dalis yra mūsų lygoje - jie sportuoja, mokosi, tobulėja. Kaip jau minėjau, mes prieš daugiau nei dešimt metų juos paskatinome studijuoti, įsteigėme stipendijas.

 

Skatiname ir toliau baigti būtent lietuviškus universitetus, o ne emigruoti į kitas šalis. Būtent per mokslo prizmę sustabdėme krepšininkų emigraciją. Džiugu, kad jie nesustoja ties bakalauru, vis dažniau baigia ir magistro studijas.

 

Yra konkrečių pavyzdžių, kai jie, baigę krepšinio karjeras, sukauptas žinias realizuoja ir gyvenime - įkuria verslus, pasiekia aukštumų tarptautinėse kompanijose. Džiaugiamės, kad ir gyvenime suranda savo sėkmės kelią.

 

Apskritai daugelis krepšininkų studijuoja ir vertina aukštąjį mokslą, ko galbūt negalima pasakyti apie kitas sporto šakas. Tai taip pat yra didelis mūsų įdirbis. Jei pažiūrėtume į praeitį, kai 2003 metais mes iš Klaipėdos išlydėjome Lietuvos rinktinę, kuri Švedijoje tapo Europos čempione, tuomet rinktinėje tebuvo tik vienas Lietuvos universitete bestudijuojantis krepšininkas ir tik keli, kurie mokėsi Amerikoje, o didžioji dalis niekur nesimokė.

 

Šių metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, kuri varžėsi pasaulio krepšinio čempionate, net ir tarp buvusių 18 kandidatų, beveik visi, išskyrus, atrodo, vos du, buvo ne Lietuvos universiteto studentai. Tai taip pat daug ką pasako.

 

Pavyko įrodyti, kad Lietuvoje studijuoti ir siekti sportinių rezultatų yra sudaromos itin geros sąlygos. Įteigdami LSKL stipendijas, ir turėjome tikslą į aukštąjį mokslą pritraukti jauną 18-19 metų sportuojantį žmogų. Juk dažnai tokio amžiaus jaunimas mąsto taip: ai, dabar sportuosiu, atsiduosiu sportinei karjerai, o mokslai universitete palauks. Mums pavyko įtikinti ir sudaryti sąlygas, kad galima paraleliai siekti aukštumų tiek moksle, tiek sporte.

 

2007 metais Lietuvos studentų rinktinė Tailande tapo universiados čempione, tą patį pavyko pakartoti ir 2017 metais Taivane. 2011 metais Kinijoje iškovoti bronzos medaliai.

 

VDU komanda daugybę kartu triumfavo Europos universitetų krepšinio čempionatuose, taip pat džiaugėsi ir Europos universitetų sporto žaidynių nugalėtojos titulais. 2014 metais šį titulą iškovojo ir MRU ekipa. LSKL ekipos nuolat skina pergales tarptautiniuose turnyruose Italijoje, Izraelyje, Kinijoje ir kitose šalyse.

 

Lietuvos sporto universiteto merginos sugebėjo tapti Europos universitetų žaidynių 3x3 krepšinio turnyro nugalėtojomis, taip pat ir FISU pasaulio universitetų trijulių (3×3) merginų krepšinio čempionėmis. VDU studentai - Europos universitetų trijulių krepšinio čempionai.

 

LSKL ekipos lygiu nenusileidžia geriausioms NCAA komandoms. LSKL apskritai yra viena pajėgiausių pasaulyje, nors kartais to nevertiname, kadangi jau esame pripratę prie pergalių. Kai kuriems atrodo, kad tos pergalės ateina savaime, tačiau dėl to reikia nuolat dirbti ir vis judėti į priekį. Net priešingai - apginti čempionų titulus yra sudėtingiau, nei iškovoti pirmą kartą.