Gąsdinimas baseinų vandeniu – nepagrįstas

Viešų baseinų kontrolė ir reglamentavimas Lietuvoje – vienas griežčiausių Europoje, o daugelis naujai pastatytų ar renovuotų baseinų išsiskiria ir pažangiomis technologijomis, leidžiančiomis užtikrinti vandens kokybę bei klientų saugumą, teigia Kauno ir Klaipėdos didžiausių baseinų vadovai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva pagal atsitiktinių paskendimų skaičių vis dar yra tarp lyderių Europos Sąjungoje, tad viešų baseinų misija mokyti saugaus elgesio vandenyje ir plaukimo yra nepaprastai svarbi.

 

Tokiai nuomonei pritaria ir gydytojai, pastebintys, kad gerą fizinę ir emocinę sveikatą padeda palaikyti tik taisyklingas plaukimas, kurio dauguma vaikų ir suaugusiųjų turi galimybę išmokti tik treniruotėse viešuose baseinuose.

 

 

„Pats daugiau nei du dešimtmečius užsiimu plaukimu ir mačiau, kokį ilgą modernizacijos kelią per šį laiką nuėjo vieši Lietuvos baseinai. Šiandien dauguma didžiųjų baseinų naudoja automatines dozavimo stoteles ir pažangias inžinerines sistemas visos baseino infrastruktūros priežiūrai. Galima drąsiai sakyti, kad renovuoti arba naujai pastatyti Lietuvos baseinai tikrai nėra prastesni nei Vakarų šalyse“, – pasakoja Kauno sporto komplekso „Girstutis“ direktorius Paulius Jonavičius.

 

Tokiai nuomonei pritaria ir žinomas plaukikas, olimpinės rinktinės narys Giedrius Titenis, kuris grįžęs iš Austrijos trumpų atostogų į Lietuvą treniruojasi ir „Girstučio“ baseine. „Palyginti su kitais baseinais, Lietuvoje vanduo tikrai nėra prastesnės kokybės“, – sako G. Titenis ir priduria, kad ir savo karjerą pradėjo viešame baseine Anykščiuose.

 

„Deja, nepaisant to, kad baseinai modernūs, Lietuva pirmauja pagal nuskendusių asmenų skaičių Europos Sąjungoje“, – apgailestauja P. Jonavičius ir primena, kad dar prieš penkerius metus, 2014 m., mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinių paskendimų atviruose vandens šaltiniuose dėl nemokėjimo plaukti ir saugiai elgtis prie vandens, Lietuvoje buvo 7 kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o apmaudžiausia tai, kad dažniau už kitus europiečius Lietuvoje skęsta visos amžiaus grupės – ir vaikai, ir suaugusieji, ir senjorai.

 

„Vienintelis realus kelias pakeisti šią liūdną statistiką yra edukacija, baseino lankymas nuo mažumės. Galbūt net plaukimo kaip disciplinos įtraukimas į kūno kultūros pamokas, nes tik treniruotėse baseine vaikai išmokta ne tik gerai plaukti, bet ir saugioje aplinkoje išbando šuolius į vandenį, nardymą. Tad turint omeny Lietuvos skendimų atviruose vandens telkiniuose statistiką ir gana žemą elgesio prie vandens kultūrą, būčiau linkęs vadinti gąsdinimą viešais baseinais, teiginius, kad baseinų vanduo pavojingas sveikatai, tiesiog neatsakingais“, – neslepia pašnekovas ir pastebi, kad vien „Girstutyje“ plaukti mokosi per 2200 vaikų, dalį jų – pagal programą, skirtą vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. 

 

Baseine įgyjamų plaukimo įgūdžių, galinčių ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir pagerinti sveikatą, trūkumą pastebi ir buvęs plaukikas, kineziterapeutas Andrius Švedas: „Kaip vairuojame, taip ir plaukiojame – dažnai galvojame tik apie greitį, bet ne apie taisykles, neretai pervertiname savo galimybes. Pasitaiko, kad žmogus įsitikinęs tuo, kad moka gerai plaukti, o iš tikrųjų jis praktiškai ne tik nemoka taisyklingų plaukimo ir kvėpavimo technikų, bet ir dėl aktyviai atliekamų netaisyklingų judesių gali pakenkti savo sveikatai. Žinoma, savo plaukimo techniką efektyviausia tobulinti dirbant individualiai su treneriu arba bendrose treniruotėse baseine.“

 

A. Švedas taip pat atkreipia dėmesį, kad net tie, kas lanko baseiną, dažnai tai daro per retai. „Plaukimas iš tikrųjų yra viena naudingiausių sporto šakų, nes „nukrauna“ svorį nuo stuburo, padeda stiprinti fizinį ir anaerobinį pajėgumus, lavina ir stiprina visą kūną. Tačiau tam reikia dviejų dalykų – taisyklingai atlikti judesius vandenyje ir pakankamai dažnai lankyti treniruotes“, – sako pašnekovas ir įvardija, kad suaugusiam, darbingo amžiaus žmogui plaukimas gali padėti pasiekti teigiamų sveikatos pokyčių, jeigu plaukiojama ne rečiau nei dukart, o geriausia – triskart – per savaitę. Be to, treniruotės metu reikia apšilti ir bent 20 min. sportuoti dideliu pajėgumu. „Plaukiojama ryte ar vakare, skirtumo nėra – plaukimas turi atpalaiduojantį poveikį, padeda nuimti įtampą, tačiau tuo pat metu tai gali būti puiki raumeninė treniruotė“, – pastebi kineziterapeutas ir pabrėžia, kad naudą sveikatai turi ne tik plaukimas, bet ir mankšta baseine.

 

„Pavyzdžiui, besilaukiančioms moterims mankšta vandenyje suaktyvina viso kūno kraujotaką, padaro raumenis elastingesnius ir sumažina tam tikrų traumų atsiradimo tikimybę gimdymo metu. Senjorams pritaikytos mankštos vandenyje puikus ir saugus būdas stiprinti visą kūną, pakelti tonusą. Apskritai, ar sergant sąnarių ligomis, ar stuburo, būsimoms mamoms pratimai vandenyje labai padeda sustiprėti, išvengti traumų ateityje – tai yra užtikrinta ir saugi fizinio aktyvumo forma, – sako A. Švedas ir priduria, kad mankšta baseine stiprina ne tik raumenis, bet ir psichologinę būseną: – Pavyzdžiui, paaugliams rekomenduočiau lankyti baseiną ne tik dėl galimybės koreguoti laikyseną, bet ir dėl emocinės būklės gerinimo, galimybės kryptingai išnaudoti energijos perteklių.“

 

 

Nors sporto kompleksas „Girstutis“ Kaune buvo renovuotas prieš 6 metus, į baseino priežiūrą, vandens valymo įrenginius ir inžinerines sistemas, užtikrinančias vandens ir oro kokybę baseine, investuojama kasmet. Kaip pastebi „Girstučio“ direktorius P. Jonavičius, šios pastangos net tik padeda užtikrinti paslaugų kokybę klientams, kurių apsilankymų skaičius per metus siekia apie 371 tūkst., bet ir atitikti aukščiausius reikalavimus, leidžiančius priimti tarptautines varžybas. 

 

„Pavyzdžiui, šiemet „Girstutyje“ vyko Europos penkiakovės čempionatas. Prieš šį renginį sulaukėme ir varžybų organizatorių patikros. Visus reikalavimus atitikome“, – pasakoja P. Jonavičius ir priduria, kad prie galimybės priimti profesionalaus sporto renginius prisideda ne tik įstatymais nustatytų higienos normų laikymasis, bet ir papildomos priemonės, įgyvendinamos šiame baseine. 

 

„Kaip papildomą dezinfekcinę priemonę naudojame ultrovioleto lempas, pro kurias nuolat teka baseinų vanduo. Įgyvendintos ir kitos papildomas priemonės. Pavyzdžiui, vandens kokybę rankiniu būdu tikriname ne vieną kartą per dieną, kaip nustatyta higienos normose, bet dukart. Dažniau, nei nustatyta higienos normose, su specialiu robotu valome ir baseinų dugną – atliekame šią procedūrą tris kartus per savaitę“, – sako pašnekovas. 

 

 

Apie tai, kad tinkamą vandens ir baseino paslaugų kokybę padeda užtikrinti technologijos, pasakoja ir prieš mažiau nei pusantrų metų atsidariusio Klaipėdos baseino vadovė Ieva Vaičiurgė.

 

„Klaipėdos baseiną projektavo olandų ir lietuvių įmonės. Šis baseinas – vienintelis Lietuvoje, kuriame baseinų vanduo filtruojamas per būgninius filtrus, paskui pereina smėlio filtrus. Atliekamas ir papildomas dezinfekavimas bei chloraminų naikinimas ultravioleto lempomis. Taip pat svarbu paminėti, kad jeigu slėgis sistemoje nukrinta, visa sistema automatiškai išjungiama kartu su chemijos dozavimu, taip užkertant kelią chemijos dozavimui į cirkuliacinį vamzdyną nesant srautui. Kaip ir „Girstučio“ baseine, naudojame automatines dozavimo stoteles, kurių rodikliai pertikrinami du kartus per dieną rankiniu būdu ir kas 2 valandas tikrinami automatiniai duomenys“, – pasakoja pašnekovė ir pastebi, kad sąnaudas dėl papildomų įgyvendinamų priemonių baseinas prisiima norėdamas kuo labiau sumažinti bet kokią riziką klientų sveikatai.

 

„Apskritai, net nesiimant papildomų prevencinių priemonių, o vien atsakingai laikantis nustatytų higienos normų, gali būti užtikrinama tikrai aukšta baseino paslaugų kokybė“, – sako Klaipėdos baseino vadovė I. Vaičiurgė. Baseinų vandens kokybę kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Įvairūs vandens kokybės tyrimai atliekami ir kas mėnesį, ir kas ketvirtį, ir kas pusmetį bei kartą per metus. Juos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

 

Klaipėdos baseino vadovė pastebi, kad su informacija apie vandens kokybę gali susipažinti kiekvienas lankytojas registratūroje. „Pasiteirauti laboratorijos tyrimų rezultatų ir sužinoti, ar viskas gerai, gali bet kuris žmogus – šalia vandens rodiklių rašomos ir numatytos normos“, – paaiškina pašnekovė.

 

 

Klaipėdos baseino vadovė atkreipia dėmesį, kad už vandens kokybę baseine atsakomybę turėtų jausti ir patys lankytojai. „Reikėtų laikytis visų rekomendacijų – švariai nusiprausti prieš ir po baseino, užsidėti kepuraitę, plaukiojimo akinukus, apsirengti vientisą maudymosi kostiumėlį arba glaudes. Vaikai iki 3–4 metų baseine gali būti tik su specialiomis sauskelnėmis“, – svarbiausias baseino etiketo taisykles įvardija pašnekovė.

 

„Kaip reikia elgtis baseine, vaikai mokomi ir per treniruotes. Iš savo patirties matome, kad tai prisideda prie tinkamo elgesio baseine. Pavyzdžiui, vaikai mokomi pasiprašyti į tualetą treniruotės metu, nelipti į vandenį be kepuraitės ir akinukų“, – sako Klaipėdos baseino vadovė.