Boksininkas po finišo sapnavo ultratriatloną

Populiarėjant aktyviam gyvenimo būdui atsiranda vis daugiau sporto entuziastų, kurie pradeda dalyvauti įvairiose ištvermės, jėgos ir greitumo reikalaujančiose masinėse varžybose. Toks sportas tampa tarsi mada, įtraukianti vis daugiau fiziškai aktyvių žmonių. Vienas iš tokių - buvęs boksininkas, olimpietis Daugirdas Šemiotas, kuris savo fizines galimybes nusprendė išbandyti triatlone.

„Daugiau nei savaitę po ultratriatlono vis sapnuodavau, kad minu dviratį. Minu, skaičiuoju kilometrus“, – sako D. Šemiotas, rugpjūčio pabaigoje įveikęs pasaulio ultratriatlono čempionato etapą Panevėžyje.

Pats save nugalėjęs vyras tvirtina, kad ultratriatlonas yra sudėtinga sporto šaka, reikalaujanti daug atsakomybės, nes besiruošiant tokioms varžyboms didžiules apkrovas patiria ne tik kaulai ar raumenys, bet ir kūno organai bei nervų sistema.

Kaip sportuoti efektyviai, norint, kad po sunkių treniruočių pasiekti rezultatai varžybose būtų maksimalūs? Šis klausimas svarbus ne tik sportininkams profesionalams, bet ir sporto entuziastams.

27 valandos ir 55 minutės. Per tiek laiko D. Šemiotas nuplaukė 7,6 kilometro, 360 kilometrų nuvažiavo dviračiu ir nubėgo 84,4 kilometro.

Padedamas „Sporto klinikos“ komandos, D. Šemiotas tokiam krūviui sugebėjo pasiruošti vos per pustrečio mėnesio, kai įprastai tokio lygio varžyboms sportininkai ruošiasi kelis metus.

„Buvau operuotas, turėjau rimtų kojų problemų ir likus pustrečio mėnesio iki varžybų apsisprendžiau, kad reikia ruoštis, dalyvauti“, – sakė D. Šemiotas. Tai - labai trumpas laikotarpis tinkamai pasiruošti tokiam dideliam fiziniam krūviui.

„Apsilankiau „Sporto klinikoje“, kurioje buvo atliekami įvairūs testai. Jų buvo ne vienas, o tikslas – kad sportuodamas neperžengčiau ribos ir sau nepakenkčiau. Kitaip tariant, buvo įvertintos mano organizmo galimybės“, – teigė D. Šemiotas.

Sporto medikų, kardiologų, kineziterapeutų ir kitų medicinos specialistų komanda sportininkui atliko įvairius testus bei tyrimus, pagal kuriuos buvo pasiūlytos rekomendacijos, kaip turi būti paskirstytas fizinis krūvis, kokie turėtų būti atliekami specifiniai pratimai po patirtos kojų traumos ir kokia turėtų būti taikoma treniruočių metodika, norint greičiau sustiprėti fiziškai.

Pasak D. Šemioto, neturint teisingos treniruočių krypties, jos gali prarasti efektyvumą ir naudingumą. Todėl norėdamas išvengti treniravimosi klaidų sportininkas rinkosi komandą, kuri padėtų jam ne tik pasiruošti, bet ir sėkmingai sudalyvauti pasaulio ultratriatlono čempionato etape.

Daugkartinė Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionė Vytenė Vitkauskaitė teigia, kad norint saugiai sportuoti reikia ne tik atletiško kūno. Taip pat reikia žinių bei medikų priežiūros, kad visas pasiruošimo procesas vyktų sklandžiai ir sveikai, norint išvengti nepageidaujamo skausmo ar traumų.

„Šių dienų mados tendencijas sportas liečia gana stipriai. Pavyzdžiui, šiandien žmonės bėga įvairias ilgas distancijas, bėga per įvairias bėgimo kliūtis, vis populiaresnis tampa vandenlenčių sportas, triatlonas. Žmonės į sportą pradeda žiūrėti kaip į pramogą. Dažniausiai pradeda intensyviai sportuoti net neįvertinę savo pajėgumo. Sporto medicina yra būtent tai, kas turėtų būti be išimties taikoma šalia šios sporto mados“, – kalbėjo V. Vitkauskaitė.

V. Vitkauskaitė, kuri savo sveikata rūpinasi reguliariai kreipdamasi į sporto medicinos specialistus, teigia, kad daug kas sporto mediciną supranta kaip kineziterapiją, tačiau tai yra daug daugiau.

„Sporto klinika“ - tai pirmoji tokia privati sporto medicinos klinika Kaune, kurioje fiziškai aktyvus žmogus gali rasti visą jam būtiniausią sveikatos priežiūrą vienoje vietoje. Klinikoje dirba olimpinę rinktinę ir Lietuvos čempionus konsultuojanti specialistų komanda, kuri nuo šiol yra pasiruošusi suteikti pagalbą ne tik profesionaliai sportuojančiam atletui, bet ir kiekvienam sporto entuziastui.

Klinikoje yra taikomos modernios, šiuolaikiškos medicinos technologijos bei pažangūs tyrimo metodai, kurie padeda greičiau ir tiksliau įvertinti aktyvų gyvenimo būdą propaguojančio asmens sveikatą. Tokia sveikatos priežiūra yra reikalinga ne tik profesionalams, siekiantiems sportinių rezultatų, tačiau ir tiems, kurių tikslas yra optimali sveikata kasdieniniame gyvenime.

Klinikoje dirbanti sporto gydytoja dr. Alma Kajėnienė sako, kad sveikatą reikėtų tikrintis tuomet, kai yra jaučiami jos sutrikimai. Ir nors apie fizinio aktyvumo naudą kalbama vis garsiau, tačiau neretai pamirštama, jog neatsakingai sportuojant, galima sau ir pakenkti. Todėl kalbant apie fiziškai aktyvų žmogų, jis neretai pamiršta, kad norint efektyviai sportuoti, pirmiausia reikia įvertinti savo sveikatą ir fizinį pajėgumą, siekiant išvengti nepageidaujamų skausmų, ilgainiui galinčių atsirasti sportuojant.

„Fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto riziką, pusvalandžio treniruotė penkis kartus per savaitę net 24 proc. sumažina insulto riziką. Ir tai dar ne viskas. Net 13 rūšių onkologinių susirgimų yra rečiau diagnozuojami tiems, kurie yra fiziškai aktyvūs. Reguliarūs fiziniai pratimai padeda kontroliuoti svorį, mažina nerimą, veikia kaip antidepresantai, didina savivertę. Jei fizinius pratimus būtų galima supilstyti į buteliukus – tikriausiai tai būtų vienas geriausiai parduodamų vaistų.

Bet, kaip ir kiekvienas vaistas, fizinis krūvis gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Todėl šiam „vaistui“ labai svarbu tinkamas receptas, su aiškia vartojimo instrukcija – suderintu fizinio krūvio tipu, intensyvumu, trukme, dažnumu“, – teigė A. Kajėnienė.

Rūpintis savo sveikata yra būtina kiekvienam. Anot A. Kajėnienės, sporto gydytojas yra tas specialistas, kuris gali padėti įvertinti fizine veikla užsiimančio asmens sveikatą bei silpnąsias kūno vietas. Taip pat gali rekomenduoti fizinį krūvį, kuris ne tik teiktų naudą sportuojant, tačiau ir padėtų kūnui greičiau adaptuotis prie intensyvėjančio krūvio ir būtų saugus sveikatai.

LOSC, olimpinės rinktinės kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas sako, kad klinikoje stengiamasi įvertinti organizmo ribas, kiek galima sportuoti nedarant sau žalos. Tačiau norint tai įvertinti objektyviai, specialistas pats turi būti fiziškai aktyvus.

„Kuo sporto gydytojas ir sporto kineziterapeutas skiriasi nuo bendrai su žmonėmis dirbančio specialisto? Mano nuomone, sporto gydytojas, sporto kineziterapeutas ar kitas su sportu susijęs specialistas pirmiausia pats turėtų sportuoti. Gebėjimas patirti ir suprasti, ką išgyvena sportuojantis asmuo, leidžia ne tik įsijausti į fiziškai aktyvaus žmogaus patirtį, bet ir efektyviau numanyti jo gydymo ir atsigavimo strategijas, teikti tikslesnes sveikatinimo rekomendacijas“, – sakė K. Laurinskas.

Su sporto profesionalais dirbantis K. Laurinskas teigia, jog „Sporto klinikos“ išskirtinumas, lyginant su paprasta medicinos įstaiga, yra tas, kad čia yra vertinama žmogaus būklė, funkcinis pajėgumas tiek esant ramybės būsenoje, tiek intensyviai judant: įvertinama tolerancija krūviui, organizmo gebėjimas prisitaikyti ir atlaikyti labai dideles apkrovas.