Rinktinė – žemyn, klubai – aukštyn

 

55-ių valstybių sąraše, į kurį yra įtraukiami visų šalių klubų pasirodymai Čempionų lygoje bei Europos lygoje, Lietuva iš 41-osios vietos pakilo į 34-ąją. Per penkis pastaruosius sezonus mūsų šalies klubai yra sukaupę 7,875 balų koeficientą.

 

2019–2020 metų sezone Lietuva surinko 1,625 balų koeficientą, prie kurio labiausiai prisidėjo Marijampolės „Sūduvos“ žygis iki Europos lygos varžybų atkrintamojo etapo. Praėjusiame sezone keturi šalies klubai sukaupė 2,625 balo, o užpraėjusiame – 2,375 balo.

 

Tikėtina, kad ateityje Lietuvos koeficientas, skaičiuojamas per pastaruosius penkis sezonus, dar labiau pakils. 2015–2016 ir 2016–2017 metų sezonais mūsų šalies klubai iš viso surinko gana nedaug – vos 1,2 balo.

 

Per trejus metus Lietuva rikiuotėje iš 48-osios pozicijos pakilo į 34-ąją. Prie tokio šuolio, anot Lietuvos futbolo A lygos prezidento Vidmanto Murausko, svariai prisidėjo pasirinktas čempionato modelis su aštuoniomis komandomis.

 

„Malonūs pokyčiai UEFA šalių reitinge rodo, kad lyga per pastaruosius kelerius metus sustiprėjo – aštuonių komandų formatas pasiteisino. Europos turnyruose dalyvaujantys klubai pasipildė kvalifikuotais legionieriais ir juose rungtyniauja ne vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas. Žinoma, lietuvių futbolininkų norėtųsi daugiau, bet situacija yra tokia, kokia yra. Pagerėjusi pozicija UEFA šalių reitinge taip pat yra geras svertas Lietuvos klubams pritraukti daugiau pajėgių futbolininkų iš užsienio, kurie gali dar labiau pakelti čempionato lygį“, – pasakojo V. Murauskas.

 

Geriausias Lietuvos rezultatas UEFA šalių reitinge – 29-oji vieta ir surinktas 9,966 balų koeficientas po 2008–2009 metų sezono pabaigos. Rekordinį koeficientą galima viršyti po dviejų arba netgi po vieno puikaus sezono.

 

Tiesa, pakilti bent pozicija aukščiau artimiausiu metu – gana sudėtinga užduotis. 33-iąją vietą užimanti Vengrija turi 11,375 balus, be to, „Sūduvą“ eliminavusi Budapešto „Ferencvaroš“ ekipa koeficientą gali dar labiau kilstelėti, kadangi dalyvaus Europos lygos grupių etape.

 

Įdomu tai, kad iš pirmų 33-ijų šalių tik penkios valstybės neturi savo klubų šio sezono Čempionų lygos ar Europos lygos grupių etapuose, tad Lietuvai, norint pakilti aukščiau, reikia peršokti nė sykio neįveiktą barjerą – prasibrauti į grupių etapus.

 

Tiesa, Lietuva gali po šio sezono nukristi viena pozicija žemiau (ją aplenkti turi galimybę Liuksemburgas – 39-oji vieta, 7,250 balo), jei antrus metus iš eilės į Europos lygos grupių etapą prasibrovęs „Dudelange“ klubas skins pergales.

 

Pagerėję Lietuvos klubų rezultatai tarptautiniame fronte ir šuolis UEFA šalių reitinge A lygos struktūros gairių artimiausiu metu keisti neturėtų. Žiniasklaidoje pasirodęs kito sezono variantas su 12 klubų, V. Murausko teigimu, yra sunkiai tikėtinas.

 

„Dar prieš šį sezoną atsiradus nežinomybei dėl Klaipėdos „Atlanto“ dalyvavimo čempionate, skambinau pirmaujančių Pirmos lygos klubų atstovams ir pasiūliau dalyvauti A lygoje. Tų klubų finansinės galimybės yra labai priklausomos nuo savivaldybių skiriamo finansavimo, kuris būna tvirtinamas sausio, vasario, o kartais net kovo mėnesį. Atsakymas dėl dalyvavimo yra reikalingas jau gruodį.

 

Tokia nežinomybė yra bene pats blogiausias dalykas. Nežinojimas tikslaus komandų skaičiaus gali turėti įtakos tvarkaraščiui ir išderinti kitų klubų pasiruošimą sezonui. Taip pat padidinus komandų skaičių, kaip ankstesniais metais, gali būti daugiau triuškinamų rezultatų, o tai mažins lygos konkurencingumą.

 

Žinoma, pasibaigus sezonui, diskutuosime apie komandų skaičių A lygos valdyboje ir LFF Vykdomajame komitete, taip pat bendrausime su Pirmos lygos klubais. Esame atviri dialogui“, – teigė A lygos prezidentas.