Didesnės stipendijos, didesni įsipareigojimai

Šiandien Nacionalinė Kūno kultūros ir sporto taryba posėdyje iš esmės pritarė Kūno kultūros ir sporto departamento siūlymams padidinti valstybės stipendijas didelio meistriškumo sportininkams ir sutartyse su jais įtvirtinti galimybę susigražinti valstybės investuotas lėšas, sportininkui nusprendus atstovauti kitai šaliai, sugriežtinti leidimų organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius tvarką. Taip pat pritarta valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo pakeitimui, kuriuo numatoma, jog nuo šių metų liepos 1 d. organizacijos, naudodamos valstybės biudžeto lėšas, privalės atsiskaitymus vykdyti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu.
 
„Šis pasiūlymų paketas ženklina esminius sisteminius pokyčius, kurie buvo reikalingi ir apie kurių svarbą sporto visuomenėje diskutuojama jau ne vienerius metus. Siūlydami didinti stipendijas ir reikalaudami iš federacijų visas biudžeto lėšas, skirtas sportininkui, pervesti jam tiesiogiai, o ne išmokėti grynais pinigais, pirmiausia siekiame, kad sportininkai pajustų realią valstybės paramą ir besikeičiantį požiūrį į sportą. Kartu norime, kad valstybės biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų, lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagrįstai“, – pristatydamas siūlymus Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariams sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.    
 

Siūlyme pakeisti Vyriausybės nutarimą, galiojantį nuo 2000 m., dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo numatyta padidinti stipendijas sportininkams – nuo dabartinės 1963,00 litų iki 3497,00 litų. Kartu praplečiamas neįgalių sportininkų, galinčių pretenduoti gauti valstybės stipendijas sąrašas.
 

Teikiamame nutarimo projekte sumažinamas skaičius sportininkų, kuriems valstybės stipendijos būdavo skiriamos už Olimpinių sporto šakų Europos čempionatuose pasiektas vietas – valstybės stipendijos būtų skiriamos ne už 1-6 vietas, bet už 1-4 vietas, kai valstybę gali atstovauti vienas atstovas varžybose, ir ne už 1-8, bet už 1-6 vietas, kai valstybę gali atstovauti du ar daugiau sportininkų arba komandų. Tačiau šie sportininkai išlaikytų kitą valstybės paramos dalį – treniruočių, trenerių, medicininės priežiūros, dienpinigių ir kitų paslaugų apmokėjimą.     
 

2011 m. papildomų valstybės biudžeto lėšų valstybės stipendijoms didelio meistriškumo sportininkams nereikės, nes šios lėšos bus sukauptos optimizavus olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų olimpinių žaidynių programų įgyvendinimo, departamento administravimo lėšas.  Šio nutarimo įgyvendinimui šiems metams bus panaudota 430 tūkst. litų, nedidinant departamento finansavimo.


 

Remiantis tarptautine praktika šiuo metu rengiamas sutarties tarp sportininko ir valstybės projektas, kuriame bus numatyta galimybė išieškoti valstybės į sportininką investuotus pinigus, tik tuo atveju, jei jis/ji nusprendžia atstovauti kitai valstybei.
 

Pagal pasiūlytą leidimų organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius išdavimo tvarką sporto federacija, siekianti Lietuvoje organizuoti tarptautines sporto pasaulio ar Europos čempionato (įvairaus amžiaus ir lyties grupių) atrankos arba finalines varžybas, iš dalies finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, privalo gauti Kūno kultūros ir sporto departamento leidimą. Numatyta, jog federacija reikiamus dokumentus pateikia likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki numatomų tarptautinių sporto varžybų organizavimo dienos.

Kūno kultūros ir sporto departamentas leidimą organizuoti tarptautines sporto varžybas išduoda gavęs Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pritarimą. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba, priimdama sprendimą pritarti ar nepritarti leidimo organizuoti tarptautines sporto varžybas išdavimui, įvertina, ar valstybė galės prisiimti atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Tik gavusi Kūno kultūros ir sporto departamento leidimą, federacija galės teikti tarptautinei organizacijai paraišką dėl tarptautinių sporto varžybų organizavimo Lietuvoje.Ši tvarka įsigalios artimiausiu metu, pasirašius įsakymą Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniam direktoriui.

Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba buvo patvirtinta 2002 m.  Vyriausybės nutarimu. Į jos sudėtį įeina po vieną atstovą iš: Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos, (Vyriausybės kanceliarijos) Ministro Pirmininko tarnybos, Finansų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos parolimpinio komiteto, Lietuvos neolimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos aeroklubo, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos. Personalinę tarybos sudėtį įsakymu tvirtina Vidaus reikalų ministras.

Šiandien tarybos posėdyje pirmininku buvo išrinktas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, pavaduotoju – Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.

Pagal tarybos reglamentą taryba atlieka šias funkcijas: informuoja visuomenę apie valstybės institucijų ir nevalstybinių sporto organizacijų veiklą plėtojant ir propaguojant kūno kultūrą ir sportą, didinant sporto efektyvumą bei aptaria Vyriausybei teikiamus teisės aktų, susijusių su kūno kultūra ir sportu, projektus ir teikia pasiūlymus dėl jų Vyriausybei.