Raitelis gali pasekti Donatos Rimšaitės pėdomis

Kai penkiakovininkė Donata Rimšaitė paskelbė atstovausianti Rusijai, imta baimintis, kad taip buvo atverti vartai, pro kuriuos žengti užsigeis vis daugiau šalies sportininkų. Perspektyviausias Lietuvos raitelis Benas Gutkauskas ant svarstyklių taip pat jau dėlioja net trijų valstybių pasiūlymus, kurių rimčiausias – Ukrainos.

23 metų Lietuvos sportininką savo rinktinės gretose taip pat norėtų matyti Rusijos ir Azerbaidžano sporto funkcionieriai.

Ukraina Benui Gutkauksui, kuris planetos reitinge pakilo į rekordines aukštumas – 139-ąją poziciją,  siūlo apie 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų) per metus. Lėšos būtų skirtos sportininko gerbūviui  ir dalyvavimo varžybose išlaidoms padengti.

Raitelio tėvas, treneris ir pagrindinis rėmėjas, verslininkas Gediminas Gutkauskas neslepia, kad ukrainiečių pasiūlymą svarsto, nors – labai nenoromis. G.Gutkauskas sako, kad nesugebėtų pasiteisinti artimiesiems, jei sūnus būtų priverstas ginti kitos šalies garbę.

„Mūsų giminėje – gilios patriotizmo šaknys. Abu mano tėvai už partizaninę veiklą pokario metais kalėjo. Mūsų giminė tokio sprendimo nesuprastų. Stengsimės nevažiuoti iš visų jėgų“, – 15min.lt  kalbėjo G.Gutkauskas.

Vis dėlto, pasak G.Gutkausko, siekiant aukščiausių tikslų, alternatyvių galimybių ieškojimas – neišvengiamas. „Turime čia sąlygas, turime bazę, bet siekdami aukščiausių tikslų negalime vežimo tempti vieni. Jei siekiame didelių tikslų, turi būti ir valstybės parama“.

Siekdami aukščiausių tikslų negalime vežimo tempti vieni. Jei siekiame didelių tikslų, turi būti ir valstybės parama, – sakė Gediminas Gutkauskas.Pasak G.Gutkausko, rimti pasiūlymai ėmė plaukti dar praėjusių metų pradžioje, tačiau tuomet Gutkauskai vengė į juos įsiklausyti. „Tuo metu Benas dar studijavo Šiaulių universitete. Sakėme, kol nebus baigti mokslai, nebus ir jokių kalbų apie išvykimą.

Bet mokslus Benas jau baigė. Rudenį buvome susitikę su ukrainiečiais, kalbėjome, bet, žinote, ruduo – sezono pabaiga. Sakėme, palaukite iki kito sezono. Jis artėja ir turime duoti atsakymą. Pasiūlymų yra daugiau. Benas Centrinėje Europoje pagal reitingą yra antras. Tarp tūkstančio sportuojančių, manau, tai yra geras rezultatas. Visi jį žino, ir visi nori turėti gerą sportininką“, – sakė G.Gutkauskas.

G.Gutkauskas pripažino, kad sūnaus išvykimas į Ukrainą paliestų ir pilietybės klausimą.

„Rytų šalys labai nori pakliūti ir sėkmingai pasirodyti olimpinėse žaidynėse, taigi tai paliestų ir pilietybės klausimą. Pavyzdžiui, rusai raitelių pasiruošimui olimpinėms žaidynėms skiria šimtus milijonų. Aišku, įskaitant žirgų pirkimui, transportavimo išlaidoms ir panašiai. Rytuose žirginį sportą stumia stipri mašina, bet sportininkų jie neturi. Ši sporto šaka labiau pažengusi Vakarų Europoje“.

1–3 vietas Centrinės Europos reitinge užimantys sportininkai automatiškai užsitikrina kelialapius į olimpines žaidynes. B.Gutkauskas šiame reitinge šiuo metu – antras. Tam, kad iškovotų teisę varžytis Londono olimpiadoje, lietuviui pirmajame trejete reikia išsilaikyti iki kitų metų birželio.

O tam, kad išsilaikytų viršūnėje, 2011–2012 metais, B.Gutkauskui teks dalyvauti 30–35 reitinginiuose  turnyruose. Dalyvavimo viename turnyre išlaidos siekia maždaug 10,5 tūkst. litų.

„Mes nenorime niekur vykti, norime likti čia. Bet artėja atranka į olimpines žaidynes, ir jaučiu, kad vienas nebepatempsiu. Didėja uždaviniai, ir jiems įvykdyti reikia didesnių resursų“.

Verslininkas teigia, kad kone visas uždirbtas lėšas yra priverstas skirti sūnaus sportui. „Kiek skiria valstybė? Nė lito. Negauname nei iš valstybės, nei iš savivaldybės“, – sakė G.Gutkauskas.



Prieš keletą metų Šiaulių miestas remdavo raitelį, tačiau argumentas, kurį Saulės miesto valdininkai Gutkauskams pateikia dabar, skamba taip: Benas yra rajono, o ne miesto sportininkas.

Iki Pekino olimpinių žaidynių B.Gutkauskas, kaip jaunas ir perspektyvus sportininkas, gaudavo valstybinę 400 litų stipendiją. Dabar negauna ir jos.

Iki Pekino olimpinių žaidynių Benas Gutkauskas, kaip jaunas ir perspektyvus sportininkas, gaudavo valstybinę 400 litų stipendiją. Dabar negauna ir jos.G.Gutkauskas neprašo milijonų. Pasak jo, svarbiausia požiūris ir bent šioks toks palaikymas: „Bent atrastų  lėšų startiniams mokesčiams sumokėti. Ar bent viešbučių, kelionių išlaidoms padengti.  Tai jau būtų šis tas. 2010 metais Benas startavo pasaulio taurės finalinėse varžybose. To nebuvo padaręs nė vienas lietuvis. Šis pasiekimas rodo, kad mes galime, bet mūsų resursai nėra amžini. Parodėme, kad mes galime, dabar valstybė turi parodyti, ką gali ji“.

G.Gutkauskas apie tai, jog Benas svarsto galimybę persikelti į Ukrainą, pirmiausiai informavo Lietuvos sporto federacijų sąjungą (LSFS). Ši šią savaitę suorganizavo G.Gutkausko ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovų susitikimą.

„Po Donatos Rimšaitės pabėgimo ir įvairių nutylėtų dalykų nesinori, kad panašūs atvejai kartotųsi. Benas Gutkauskas galbūt nėra olimpinė žvaigždė, tačiau tai, kad būdamas tokio jauno amžiaus jau rodo tokius aukštus rezultatus, liudija, kad jo laukia labai šviesi ateitis, – sakė LSFS viceprezidentas Leonardas Čaikauskas.

„Savą sportininką išauginti žirginiame sporte reikia labai ilgų metų. Tai ilgaamžių sportas, kuriame penkiasdešimtmečiai gali lygiaverčiai konkuruoti su dvidešimtmečiais, ir dažnai, dėl patirties, netgi būti pranašesni. Benui – tik 23-eji, o pasaulio reitinge jis jau 139-as. Jis žirginiame sporte – tarsi Ričardas Berankis tenise. Prarasti tokį sportininką būtų didelė klaida“, – kalbėjo L.Čaikauskas.

Pasak L.Čaikausko, Rytų Europos valstybėse dabar tapo mada vilioti geriausius ir perspektyviausius kitų šalių raitelius, mat taip per komandines varžybas jie pakelia ir savo šalies raitelių reitingus. Po to tie kviestiniai sportininkai gali būti ir nereikalingi.

„Mes, Sporto federacijų sąjunga, prašėme neskubėti priimti sprendimo. Labai džiugu, kad ir LTOK sureagavo labai geranoriškai. Aišku, LTOK prezidentas nesuprato Šiaulių miesto pozicijos. Kai yra tokia materialinė bazė, žirgynas, kai tiek daug jau įdėta privačių lėšų, negalima paleisti sportininko.

Pripažinkime, kad Lietuvoje neturime daug verslininkų, tiek daug privačių lėšų skiriančių sportui, tad kiekvieną tokią iniciatyvą turime labai saugoti. Negalima nusispjauti. Kai vienas žmogus tiek įdeda, nusisukti valstybei ir Lietuvos sporto organizacijoms būtų nesąžininga. Manau, pokalbis su LTOK vadovais įvyko labai laiku“, – sakė LSFS viceprezidentas L.Čaikauskas.