Danas tiki Lietuvos futbolo atgimimu

Liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje Utenoje vyks vieno geriausiųjų Danijos vaikų futbolo specialisto Carsteno Dohmo vasaros stovykla. Joje futbolo paslapčių penkias dienas semsis talentingi 14-16 metų paaugliai.

 

47-erių metų danas 25 metus praleido treniruodamas vaikus ir jaunuolius, o pagrindinė jo specializacija yra – paaugliai. Jis dirbo tokiuose žinomuose klubuose, kaip „Liverpool“, „Nordsjaelland“, „Brondby“.

 

Keli Lietuvos futbolo klubai ir akademijos dirba pagal lietuvio trenerio Aurelijaus Skarbaliaus ir C. Dohmo sukurtą  „Auri-Dohm“ jaunųjų futbolininkų rengimo programą. Pirmeivis čia buvo Utenos „Utenio“ futbolo klubas, kuris pirmas užmezgė ryšius su A.Skarbaliumi, o vėliau ir su specialistu iš Danijos.

 

C. Dohmas ne kartą lankėsi Lietuvoje, rengė seminarus, konsultavo bei apmokė su šia programa dirbti vaikų trenerius. Į jo seminarus susirinkdavo ir treneriai iš kaimyninės Latvijos.

 

„Be jokių abejonių, tai yra specialistas, kuris atneša čia daug žinių, tačiau ne tik teorinių, nes teoriją jis sujungia su praktika. C. Dohmas yra labai žingeidus ir išsilavinęs žmogus, daug metų pats kiekvieną dieną būnantis su vaikais ir jaunimu, nenutolęs nuo futbolininkų ugdymo kasdienybės ir realijų“ – apie daną kalbėjo A. Skarbalius, kuris pats su šiuo treneriu susipažino dar tada, kai buvo Kopenhagos „Brondby“ futbolininkas.

 

Vėliau A. Skarbaliui dirbant treneriu Danijoje jo ir C. Dohmo keliai susikirto ne kartą. Ir dviejų trenerių bendradarbiavimo vaisiumi tapo „Auri-Dohm“ futbolininkų rengimo programa. Anot A.Skarbaliaus, į šią programą buvo sujungta jo paties strategija ir C. Dohmo metodika.

 

„Carstenas buvo vienas iš mano mentorių bei inspiratorių“, - prisipažino A. Skarbalius. Jis C. Dohmą ir pakvietė padėti Lietuvos futbolui.

 

Ir nors šiuo metu Lietuvos futbolas yra gilioje duobėje, danas tiki, kad tai – laikina. Ir ėmus rimtai dirbti su vaikais, ateityje išaugs futbolininkų kartos, pakelsiančios Lietuvos rinktinę iš Europos futbolo dugno.

 

„Aš nesakyčiau taip savo projektui, jeigu 100 procentų netikėčiau jo sėkme. Bet matau Lietuvos futbolo potencialą, kadangi nedidelėje šalyje įmanoma matyti bendrą žaidimo aspektą ir suvesti viską į vieną visumą. Tačiau tam reikia bendradarbiavimo ir įsipareigojimų koordinavimo tarp visų pusių: futbolo vadovybės, politikų, klubų, futbolo bendruomenės ir kitų“, - sako Danijos futbolo specialistas.

 

Vis tik C. Dohmas pripažįsta, kad auginant futbolininkus Lietuvoje yra ir savų papildomų sunkumų. Kad ir tas, kad mūsų šalyje, skirtingai nei didesnėje Europos ir pasaulio dalyje futbolas nėra populiariausias sportas.

 

„Jei aplinka nėra „futbolinė“, tai gali tapti papildomu sunkumu. Kai šalies mastu kitas sportas yra numeris vienas ir tai įstumia futbolininkus į sunkesnę padėtį,“ – teigia danų treneris, - Nepaisant to, regioniniu mastu visada galima sudaryti optimalią futbolo aplinką bet kurioje šalyje. Tik tas neturėtų būti vien tik skambiais žodžiais. Reikia atlikti konkrečius, tikslingus veiksmus. Jei yra konkretūs tikslai ir atliekami konkretūs veiksmai paremti  aiškiu suvokimu, kur ir kodėl einama ir visi veikia, kaip viena komanda, tuomet tai pasiekiama.“

 

Dažnas Lietuvos treneris skundžiasi tuo, kad dėl futbolo infrastruktūros trūkumo jo galimybės išugdyti gerą futbolininką yra kur kas mažesnės, nei užsieniečių. C. Dohmas pripažįsta infrastruktūros svarbą, bet šio klausimo į pirmą vietą neiškelia. Jis sako, kad sėkmingam jaunojo futbolininko vystymuisi yra svarbesnių faktorių.

 

„Visų pirma reikia žaidėjo, bet reikia ir tinkamo trenerio. Trenerio-asmenybės, su tinkamu nusiteikimu dirbti ir ugdyti. Reikalinga ir artimiausia aplinka, kuri palaikytų, kuri suprastų, kada reikalingas palaikymas, o kada reikia atsitraukti, leisti vaikui pačiam išsiaiškinti ką reikia daryti, priimti sprendimus savarankiškai. Infrastruktūra yra kiek mažiau svarbi aplinkybė. Bet ir ji turi įtakos žaidėjo ir trenerio kasdienybei. Todėl ji turėtų būti pakankama“, - sako vaikų futbolo specialistas.

 

Anot trenerio, ruošiant jaunąjį futbolininką vienodai svarbūs visi žaidimo komponentai: taktika, technika, psichologija ar fizinis pasiruošimas.

 

„Jie negali būti atskirti ir nei vienas negali būti išskirtas ar sureikšmintas. Visa tai yra viena visuma. Tiesa, kai kurioms sferoms skiriame daugiau dėmesio tam tikru metu, tam tikrame amžiuje. Pavyzdžiui technikai ir fizinėms savybėms labai didelį dėmesį skiriame pačioje pradžioje, vaikystėje, pridedame šiek tiek taktikos ir viską įvelkame į tinkamą psichologinį rūbą. Aš visa tai matau taip“, - sako C. Dohmas.

 

Danas yra įsitikinęs, kad futbolo ateitis priklauso intelektualiems žaidėjams: „Asmeniškai aš koncentruočiausi į skirtingų žaidimo situacijų sprendimą. Į žaidėjo intelektą ir žaidėjo intelekto ugdymą. Stengčiausi „įmesti“ žaidėją į skirtingas problemines žaidimo situacijas, kuriose jis būtų priverstas priimti nestandartinius sprendimus ir mokytis. Jis turi tapti labai technišku ir puikiais tarpusavio supratimo įgūdžiais pasižyminčiu žaidėju, suvokti savo ir kitų žaidėjų vietą aikštėje, lengvai keistis pozicijomis ir nuspėti varžovo veiksmus".

 

Specialistas iš Danijos prognozuoja, kad kuo toliau, tuo labiau intelektualūs futbolininkai bus vertinami klubų.

 

Anot trenerio, svarbiausios vaiko savybės, siekiant tapti profesionaliu futbolininku, yra ne tiek fiziniai duomenys, kurie augant keičiasi, o charakterio savybės. Esminės – atkaklumas, užsispyrimas ir kantrybė.

 

„Atsakyti 100 procentų, ar vaikas taps profesionalu, galima tik prasidėjus asmens brandai. Tik tuo metu mes turime daugiau patikimų duomenų, matome asmenybės subrendimą, mąstymą aikštėje, žaidimo supratimą, tikrąjį techninį ir taktinį lygį“, - sako C Dohmas.

 

Tokio amžiaus futbolininkų stovyklą Lietuvoje rengsiantis danas žeria ir patarimų paauglių treneriams: „Iš esmės mes kalbame apie žaidėjus, kurie yra brendimo pusiaukelėje. Šio amžiaus žaidėjai trenerį nuolat verčia galvoti apie paauglių nusiteikimą, jų mintis, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip, kaip jie reaguoja į mokymosi procesą. Treniruotėse turime daug dėmesio skirti kartojimui, žaidėjų vertybėms ir įpročių formavimui, kurie jau turėjo būti pradėti skiepyti jaunesniame amžiuje.

 

Daug lengviau dirbti su šio amžiaus žaidėjais, kai jie dar prieš paauglystę buvo mokomi esminių dalykų - pajausti ribas ir atsakomybę už savo veiksmus.

 

Supažindink vaiką kuo anksčiau su gairėmis ir taisyklėmis, susitark dėl jų laikymosi, kartok ir primink tai daugybę kartų, diena iš dienos ir kai ateis paauglystė bus ne taip sunku paprašyti laikytis susitarimų, kurių jis laikėsi metai iš metų, reikės tik priminti. Susikaupimas, žaidimo skaitymas, „būsena ant pirštų galų“, proaktyvumas ir t.t.  Jei apie visa tai nekalbėsime nuo mažų dienų, turėsime rimtą iššūkį.

 

Be to, pagrindiniai aspektai į kuriuos reikėtų koncentruotis šiame amžiaus tarpsnyje yra teisingi ir laiku priimti sprendimai bei jų atlikimo greitis.“

 

Intelektualių futbolininkų išugdymas yra vienas iš „Auri-Dohm“ ugdymo programos tikslų. Nors Lietuvos futbolo federacija pasirinko, įsigijo ir šalyje platina Briuselio „Anderlecht“ (Belgija) klubo jaunųjų futbolininkų ugdymo programą, dalis šalies futbolo klubų ir mokyklų mieliau renkasi A. Skarbaliaus ir C. Dohmo bendrą darbą.

 

„Mūsų metodologijos sąranga ir turinys yra unikalūs, ypatingai dėl išskirtinio dėmesio individualiam žaidėjui ir individualiam jo ugdymui. Ypatingas dėmesys individualiai technikai ir individualiai taktikai yra esmė ugdant žaidėjo intelektą, o žaidėjo intelektas, kaip minėjau anksčiau, mano nuomone bus ypatingai svarbus, - kalba vaikų treneris iš Danijos. - Mūsų metodikoje daug dėmesio skiriama proaktyviems veiksmams ir gebėjimui atpažinti bei suvokti distancijas ir veiksmus, t.y. tinkamas laikas, kada atliksime ar pritaikysime tai ką išmokome. Toks pat svarbus - judėjimo ir aplinkos suvokimas, t.y. kada, kur ir kaip juda žaidėjas. Visa tai susijungia intelektualaus žaidėjo sąvokoje. Tai dažnai pamirštama arba nustumiama į antrą planą kitose programose, bet yra esminiai akcentai „Auri-Dohm" darbe“.