R. Paulauskas: "Žalgirio" galimybės didesnės

Trečiadienį Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ Eurolygoje pradeda naują etapą – kovas „Top-16“ varžybose. Nuo reguliariojo sezono pabaigos nepraėjo nė mėnuo, tačiau per šį trumpą laiką Lietuvos komandas supurtė ne vienas žymus pokytis. Kaip tai paveiks rezultatus, žaidimą ir apie „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“ šansus „Top-16“ etape kalbėjomės su krepšinio ekspertu, Vilniaus „Sakalų“ vyriausiuoju treneriu Rūteniu Paulausku.

Abu Lietuvos klubai Eurolygos „Top-16“ etape dalyvaus trečią kartą per mūsų šalies krepšinio istoriją. „Lietuvos rytas“ E grupėje kausis su Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), Vitorijos „Caja Laboral“ ir Malagos „Unicaja“ (abi Ispanija) ekipomis.

Pirmasis išbandymas Aleksandro Trifunovičiaus auklėtinių jau šį trečiadienį lauks „Siemens“ arenoje – tituluotoji „Panathinaikos“ ekipa.

Tuo tarpu „Žalgirio“ krepšininkai „Top-16“ etape kausis H grupėje su Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija), Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ir Valensijos „Power Electronics“ (Ispanija) komandomis. Būtent su šia ekipa naujojo kauniečių stratego Elio Zouro vadovaujami žalgiriečiai trečiadienį išvykoje ir žais pirmąsias rungtynes.

R.Paulauskas neslepia, kad stipriausių mūsų šalies klubų, norinčių praverti ketvirtfinalių duris – grupėse užimti ne žemesnę kaip antrą vietą, – laukia labai sunkūs išbandymai.

„Būtų fantastiška, jeigu abi Lietuvos komandos iškovotų antras vietas, bet būtų labai gerai, jeigu neliktų paskutinės“, – teigė R.Paulauskas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad daugiau šansų antrajame Eurolygos sezono etape turi Kauno „Žalgiris“.

Po pertraukos Eurolygos „Top-16“ etape vėl matysime abu stipriausius Lietuvos krepšinio klubus. Ar realu tikėtis, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ bus pajėgūs rimtai pagadinti nervus Eurolygos grandams bei kovoti dėl vietų ketvirtfinalyje? – 15min.lt paklausė R.Paulausko.
Tikruosius atsakymus sužinosime tik po varžybų, o dabar galime tik spėlioti. Iš tikrųjų „Žalgiris“ yra komanda, kuri pajėgi ne tik įveikti „Power Electronics“ išvykoje, bet ir aplenkti šią ekipą grupėje.

„Lietuvos rytui“, be jokios abejonės, trečiadienį bus labai sunku. Tačiau žinome, kokia atmosfera tvyro „Siemens“ arenoje. Dar reguliariajame sezone vilniečių galimybes nugalėti „Barcelona“ ekipą ir patekti į „Top-16“ buvo vadinamos nerealiomis, bet jie įrodė, kad sporte pasitaiko visko. Būkime optimistai, kita vertus, turime suprasti, kad „Lietuvos rytui“ nugalėti „Panathinaikos“ bus nepaprastai sunku.

Kuriai Lietuvos komandai bus sunkiau patekti į Eurolygos ketvirtfinalį?
Manau, „Lietuvos rytui“.

O ko reikia, kad išvystume bent vieną mūsų šalies atstovą tarp stipriausių aštuonių Eurolygos klubų?
Teoriškai gali užtekti laimėti visas rungtynes namų arenoje. Arba reikia trijų pergalių. Puikiai atsimenu, kai tai pavyko „Panathinaikos“ ekipai. Pralaimėjusi pirmąsias trejas rungtynes, vėliau ji laimėjo likusius tris mačus ir žengė tolyn. Žinoma, tokiu atveju palankiai turi susiklostyti kiti grupės mačai. Vis dėlto tai panašiau į utopiją. Reikia pergalių ir svečiuose.

Gal vien patekimas į „Top-16“ etapą „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ yra didžiulis laimėjimas?
Aš manau, kad „Lietuvos rytui“ jau dabar tai yra didelis pasiekimas. Nuo sezono pradžios, kai buvo buriama komanda, ji įsibėgėjo ir padarė maksimalią pažangą. Vėliau prisidėjo Šarūnas Jasikevičius ir komandai suteikė dar daugiau kokybės.

Visgi dabar „Lietuvos rytas“ liko tik su vienu įžaidėju (Khalidu el Aminu – aut. past.). Dėl šios priežasties komandai tiek fizine, tiek žaidimo prasme bus labai nelengva. Vien „Panathinaikos“ ekipa visada pasižymi gerais įžaidėjais ir atakuojančiais gynėjais. Jie kiekvienai ekipai turi paruošę puikų žaidimo planą ir sėkmingai išnaudoja derinį du prieš du. Kh.el Aminui ir „Lietuvos ryto“ aukštaūgiams kol kas sunkiai sekdavosi apsiginti nuo tokių atakų.

Tačiau emocinė nuotaika taip pat yra labai svarbi. Jei „Lietuvos rytas“ bus nusiteikęs kovoti kiekvieną sekundę, dėl kiekvieno kamuolio, taško ir kiekvieno milimetro aikštelėje, sunku bus ir „Panathinaikos“ ekipai.



„Lietuvos rytas“ atsisveikino su Šarūnu Jasikevičiumi. Kaip ši netektis atsilieps vilniečiams?
Š.Jasikevičius į Vilnių atvyko su tam tikra sąlyga – kad galės pasitraukti iš komandos pasibaigus Eurolygos reguliariajam sezonui. Jis tuo ir pasinaudojo. Manau, nė vienas Š.Jasikevičiui dėl to negali pasakyti nė vieno blogo žodžio, nes tai yra jo pasirinkimas. Jis yra žaidėjas, kuris turi iš ko rinktis ir gali žaisti komandoje, kuri netgi pretenduoja į Eurolygos nugalėtojos vardą.

Šaunu, kad „Lietuvos rytas“ ieškojo pastiprinimo. Tačiau puikiai žinau, kokia situacija yra krepšininkų rinkoje. Laisvų įžaidėjų nėra. Liko vienintelis variantas – stiprintis antrosios, trečiosios pozicijų krepšininkais. Tačiau stebuklų nebūna ir nė vienas treneris į startinį penketą neleidžia atakuojančio gynėjo įžaidėjo pozicijoje. Tokie keitimai nėra lygiaverčiai. Aišku, jeigu žiūrėtume plačiau, „Lietuvos ryto“ komandą naujokai vis dėlto sustiprino.

Kaip „Lietuvos ryto“ žaidimą pakeis Simas Jasaitis?
Puikiai pažįstu S.Jasaitį. Jis puikiai suvokia krepšinį, mąsto aikštelėje, mato komandos draugus. Tai ne tas krepšininkas, kuriam svarbiausia asmeninė statistika. S.Jasaitis greitai išmeta kamuolį, gerai perduoda jį komandos draugams ir patikimai ginasi. Simas gali sėkmingai dengti ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujančius varžovus, todėl yra visapusiškas krepšininkas. Žinoma, jis yra ir labai šaltakraujiškas – gali pataikyti tada, kai komandai labiausiai reikia taškų. Kad daugiau tokių krepšininkų grįžtų į Lietuvą.

Paskutinę akimirką „Lietuvos rytą“ papildė amerikietis D.E.Strawberry...
Bet kuriam krepšininkui labai sunku greitai įsilieti į naujos komandos žaidimą. Nepažįstu šio žaidėjo, tačiau bus labai įdomu pamatyti rungtyniaujantį.

Jeigu lygintume su reguliariuoju sezonu, „Žalgiris“ iki „Top-16“ etapo starto neteko Mirzos Begičiaus ir Dainiaus Šalengos, tačiau atvyko Bobanas Marjanovičius. Kaip vertinate šias permainas?
Mano galva, nuostoliai – akivaizdūs. Nors komanda ir bando sakyti, kad B.Marjanovičius yra lygiavertė pamaina M.Begičiui, aš manau, kad toli gražu ne. CSKA nepaleistų tokio žaidėjo, jeigu matytų, kad jis yra Eurolygos lygio krepšininkas. „Žalgiriui“ lieka kitas uždavinys – į savo jauną ir entuziastingą kolektyvą įtraukti dar vieną žaidėją, kuris užaugtų ir pirmiausiai būtų įdomus jiems bei domintų kitus klubus.

Kokią įtaką „Žalgirio“ žaidimui gali turėti naujasis vyriausiasis treneris Elias Zouras, kuris Kaune kol kas nepraleido nė savaitės?
Sunku per kelias dienas ką nors pakeisti. Tačiau, mano galva, „Žalgirio“ problema yra ne žaidimas, kad reikėtų ką nors skubiai keisti. Kitas treneris iš žaidėjų gali išsireikalauti labai daug.

Manau, „Žalgirio“ gero žaidimo pagrindas buvo individualus meistriškumas ir disciplinuota, sunkiu darbu paremta gynyba. Mano galva, I.Zouras grįš prie šitos schemos – netrukdys žaidėjams žaisti gerai individualiai ir, be abejo, privers visus dešimt ar dvylika žaidėjų gintis taip, kad kiekvienam varžovui tai įvarys šoką.

Jūsų nuomone, kurią vietą „Top-16“ etapo grupėse užims „Žalgiris“ ir kurią – „Lietuvos rytas“?
Sunku pasakyti. Gal iš mano pusės ir nelabai gražu būti spėti (šypsosi). Būtų fantastiška, jeigu abi Lietuvos komandos iškovotų antrąsias vietas, bet labai gerai būtų,  jeigu neliktų paskutinės. Tai irgi būtų labai didelis laimėjimas.

Žiūrint į ateitį, ko reikia Lietuvos komandoms, kad jos varžytųsi ne dėl patekimo į „Top-16“ ar Eurolygos ketvirtfinalį, o finalo ketvertą?
Šiais laikais labai mažai kam rūpi auginti žaidėjus, – sakė R.Paulauskas.– Šiais laikais labai mažai kam rūpi auginti žaidėjus. Jeigu „Žalgirio“ vadovai iš tiesų stengiasi auginti jaunimą, tai yra labai sveikintina. Tačiau visiems iš tikrųjų reikia rezultato. Pinigai yra investuojami dideli. Reikia ir pergalių, ir žaidėjų.

Niekas nesikviečia žaidėjų iš prastų komandų, kurie tam tikrą laiką sublizga, tačiau nuolat pralaimi. Kam tokie žaidėjai įdomūs? Visiems reikia laiminčių, nugalėtojų mentalitetą turinčių žaidėjų, lyderių. Tačiau jų reikia visiems. Visi tokių ieško ir už tokius žaidėjus labai brangiai moka.

Norint užauginti jauną žaidėją reikia daugybės pastangų. Penkerius metus dirbau su jaunimo rinktinėmis. Iš aštuoniolikos žaidėjų vienintelis Martynas Gecevičius dabar žaidžia Eurolygoje. Įsivaizduokite, koks procentas žmonių atkrinta.

Pažiūrėkime į šį sezoną. „Lietuvos rytas“ pasikvietė Arvydą Šikšnių, „Žalgiris“ – Mindaugą Kuzminską, tačiau jiems beveik neleidžia žaisti. Jeigu augini žaidėjus, turi aukoti rezultatus. Gerai jaunuosius krepšininkus ugdo „Partizan“ klubas, CSKA taip pat turi net tris jaunimo komandas – kodėl kiti taip nepadaro? Manau, visi – ir vadybininkai, ir treneriai – turi dirbti išvien. Žinoma, reikia ir kelių vyresnių bei stipresnių žaidėjų, nes jeigu išleisi į aikštelę tik jaunimą, o juos triuškins 20–30 taškų, vargu ar iš jų užaus lyderiai.

Rasti paprastą atsakymą sunku, tačiau norisi, kad užaugtų kuo daugiau savų krepšininkų. Be abejo, ir savų trenerių (juokiasi).