Veidrodėlyje – Žemaitijos ralis

Aštri, iki paskutinių greičio ruožų išliekanti sportinė intriga, nepriekaištinga organizacija, patogios žiūrovų zonos ir į viso miesto šventę peraugusi apdovanojimų ceremonija. Toks buvo šiųmetis „Rally Žemaitija“. Negana to, Kelmės apylinkėse vykęs Lietuvos ralio čempionato antrasis etapas atskleidė, ko galima tikėtis iš 2019-ųjų lenktynių sezono ir parodė naujos LASF komandos gebėjimus spręsti kylančias problemas.

1 km – 1 sekundė

Apie oficialaus ralio vasaros sezono atidarymo rezultatus jau buvo kalbėta, todėl padiskutuoti galima nebent apie tai, kada ir kas sugebės mesti iššūkį „Rally Žemaitija“ dominavusiam Vaidotui Žalai. Kelmėje jis laimėjo 11 iš 13 greičio ruožų, beveik visuose artimiausiam persekiotojui po kiekvieno kilometro „atveždamas“ po sekundę. Turint galvoje, kad identiškus automobilius vairuojančių ralio virtuozų galutiniai rezultatai įveikus maždaug 100 km ilgio trasą dažnai skiria šimtosiomis sekundės dalimis, tokia 50 sekundžių, lenktynėms vos persiritus į antrąją pusę, V. Žalos persvara atrodė beveik nepadori.

Tiesa, kiti dėl podiumo kovoję pilotai patikino, kad nors „dideliu“ galima vadinti ir 15 sekundžių pranašumą, tokios situacijos visuomet turi ir tam tikrą grėsmę. Trečią vietą bendrojoje ir pirmąją LARČ3 įskaitoje užėmęs Giedrius Notkus patikino, kad sąlyginai dideli greičių skirtumai neretai nuslopina dėmesio koncentraciją ir išprovokuoja lyderių klaidas. Būtent taip nutiko V. Žalai, kuris GR 9 sugebėjo net du kartus apsisukti trasoje. Tai kainavo apytiksliai 35 sekundes (lyginant su pirmojo važiavimo ta pačia trasos atkarpa) ir atgaivino intrigą kovoje dėl „Rally Žemaitija“ nugalėtojo titulo.

„Šiek tiek neįvertinau po pirmojo važiavimo pakitusios kelio dangos, gal šiek tiek perspaudžiau. Tačiau faktas, kad per akimirką ralyje viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kita vertus, mes klasikinį ralį laikom pasirengimo Dakarui dalimi, todėl pernelyg nesigilinam į atskiruose greičio ruožuose užimamas pozicijas ir visą laiką stengiamės važiuoti piktai – didžiausiu įmanomu tempu. Priešingai nei per Latvijoje vykusį Europos ralio čempionato etapą, šįkart prie vairo jaučiausi visiškai komfortiškai, neslėgė jokia įtampa, todėl važiuoti buvo malonu“, – atviravo V. Žala.

Tikėtina, kad iššūkį mesti ralio vunderkindui galėtų Martynas Samsonas, kuris vairuodamas viena ašimi varomą BMW sugebėjo beveik visuose greičio ruožuose patekti į greičiausiųjų dešimtuką ir aplenkti daugybę „kvadrinių“ automobilių. Tas pats pasakytina ir apie G. Notkų, iš senojo „Mitsubishi“ išspaudžiančio 110 proc. jo galimybių. Deja, tikimybė, ar šie sportininkai artimiausiu metu persės į R5 klasės bolidus, yra greičiau teorinė.

Dvikovos teks palaukti

Ralio fanai „Rally Žemaitija“ itin laukė Vytauto Švedo debiuto su naujuoju „VW Polo GTI R5“, tačiau dėl paties gamintojo neišspręstų inžinerinių galvosūkių ir su tuo susijusios didesnės gaisro rizikos automobilis taip ir liko „Juta Racing“ garaže Kaune. Į Kelmę Vytautas atsigabeno labai panašių techninių charakteristikų „Škoda Fabia R5“, tačiau prieš varžybas treniruočių režimu nuvažiavęs viso labo apie 50 kilometrų ir nespėjęs iki galo perprasti naujo bolido valdymo ypatumų iššūkio V. Žalai mesti dar negalėjo.

„Reikalai gerėja su sulig kiekvienu posūkiu, visgi kol kas reikia pagalvoti prieš įvažiuojant į tam tikras sekcijas, posūkius, koks tas įvažiavimas turėtų būti. Teoriškai žinau, kaip tai turiu padaryt, bet kai reikia sujungti visų judesių seką – stabdymą, trajektorijos nusistatymą, teisingą pavarų pasirinkimą ir savalaikį jų žeminimą – tuomet pasidaro kiek įdomiau. Reikia apdoroti labai daug informacijos per itin trumpą laiką – tiesiog per sekundės dalis. Automatizmo veiksmuose dar nėra, dėl to kol kas tenka sugaišti laiko mąstant. Be abejo, tai negarantuoja gero rezultato. Žodžiu, mūsų startas šiose lenktynėse buvo labai gera pamoka ir adaptacija. Nesistengiame lipti per save ir nebandysim ropštis kopėčiomis iškart nuo jų vidurio – žengsim laiptelis po laiptelio, metodiškai prieidami prie kiekvieno elemento, bandydami suprasti, kaip kiekvienoje situacijoje yra geriau, patogiau ir galiausiai greičiau“, – savo debiutą su R5 klasės technika apibūdino V. Švedas.

Beje, Vytauto šturmanas Žilvinas Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad, palyginti šių metų rezultatus atskirtuose greičio ruožuose su fiksuotais praėjusiais metais, galima pastebėti, kad labai panašų tempą 2018-aisiais „Rally Žemaitija“ demonstravo V. Žala.

„Su „Mitsubishi“ mes lenktyniavom, regis, 13 ar 14 pastarųjų metų, todėl natūralu, kad suvokti, kaip važiuojant R5 automobiliu drastiškai kinta stabdymo taškai, dinamika, ką leidžia pakaba, gerokai mažesnis svoris ir pan. techninės subtilybės, reikia ne tik laiko, bet ir perversmo piloto galvoje. Mano galva, Vytas labai sėkmingai šias pamokas įsisavina ir labai teisingai elgiasi, kad nebando galimybių ribos užčiuopti pačiose pirmose lenktynėse. Panašių metamorfozių patirties turintys sportininkai sako, kad koviniu režimu reikia nuvažiuoti apie 500 kilometrų ir tik tuomet pradėti galvoti apie maksimalų tempą“, – pastebėjo Ž. Sakalauskas.



Kita V. Švedo ir V. Žalos akistata įvyks jau po poros savaičių Lenkijoje, kurioje bus Europos ralio čempionato (ERC) etapas, tačiau faktas, kad Vytautas ir šiose lenktynėse dar tik ieškos atsakymų į vis naujus klausimus, todėl tikroji greičiausių ralio meistrų dvikova įvyks sezono pabaigoje. 

Nepaisant to, artimiausios varžybos Lenkijoje bus svarbios dėl dar vienos priežasties: savo gebėjimus spręsti problemas ir rasti kompromisus čia galės pademonstruoti naujieji LASF vadovai. Kaip žinia, praėjusiais metais buvo pradėta bendradarbiauti su vienu padangų teikėju, todėl visi ralio automobiliai buvo apauti vienodai. Tačiau užfiksavus, kokio dydžio ratų ir kokio gumos mišinio galima naudoti, kilo šioks toks erzelis tarp sportininkų, nes ERC naudoja ne 195, o gerokai platesnes – 205 dydžio padangas. Kadangi Lenkijoje vys ir trečiasis Lietuvos ralio čempionato etapas, norint panašių sąlygų su greičiausiais Europos ekipažais reikia arba padaryti išimtį mūsiškėse ir leisti važiuoti su „nelegaliomis“ padangomis, arba atsisakyti kovos nacionaliniame čempionate. Kelmėje apie tai nemažai diskutavo automobilių sporto bendruomenės lyderiai ir, regis, kompromisinio sprendimo eskizą sukūrė.

Komplimentai ralio architektams

Grįžtant prie „Rally Žemaitija 2019“ reikia pasidžiaugti dar vienu svarbiu dalyku, kuris turėtų paglostyti varžybų organizatorių savimeilę. Visi kalbinti ralio dalyviai, tiek iš mūsų šalies, tiek iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, kaip susitarę žarstė komplimentus „Kelmės ASK“ komandai, sugebėjusiai kilstelėti renginio kokybę į naujas aukštumas. Dukart – 2015 ir 2017 m. – „Rally Žemaitija“ laimėjęs Janis Vorobjovas pastebėjo, kad organizatoriai, išgirdę kokias nors sportininkų pastabas, ne tik palinkčioja galva, bet kitais metais padaro netgi daugiau, nei buvo prašoma.

„Tomas Savickas ir jo komanda yra viena priežasčių, dėl kurių iš tiesų malonu atvažiuoti į Lietuvą. Žmonės labai daug ir nuoširdžiai dirba, kad sportininkai galėtų visą dėmesį skirti lenktynėms, o ne papildomų problemų sprendimui. Tai, kaip kiekvienais tobulėja „Rally Žemaitija“, galima rodyti kaip pavyzdį“, – sakė Latvijos ralio legenda.

Panašias emocijas transliavo antrus metus į Kelmę atvykstantis svečias iš Minsko Sergejus Viazovičius. Pernai šis sportininkas atvyko į Lietuvą po to, kai pateikė vieną didžiausių siurprizų Dakaro maratone: sunkiausiomis pasaulyje tituluojamose bekelės lenktynėse jis su MAZ gamykloje sukonstruotu sunkvežimiu įsigudrino užimti antrą vietą. Šiais metais S. Viazovičius užsiregistravo dalyvauti visame Lietuvos ralio čempionate ir teigė, kad vienas pagrindinių motyvų tai padaryti –kokybiškas varžybų organizatorių darbas.