Garsiam treneriui – sunkūs kaltinimai

Lietuvos dviračių sportas nespėjo atsigauti po pirmo skandalo, kai į viešumą metami dar rimtesni ir sunkesni kaltinimai. Portalui tv3.lt prabilę buvę federacijos darbuotojai ir kelios sportininkės teigė, kad ilgus metus šalies treko rinktinę treniruojantis Antanas Jakimavičius seksualiai priekabiavo prie auklėtinių, tarp kurių buvo ir nepilnamečių.

Pats treneris šiuos jam metamus kaltinimus nurašo priešų išpuoliui. Pirmasis apie galimai nederamą A.Jakimavičiaus elgesį prabilo vienas garsiausių šalies dviratininkų Tomas Vaitkus.

Po tv3.lt publikacijos apie kitą trenerį Vytautą Indreliūną ir jo darbo metodus, T.Vaitkus viešai pratrūko savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Yra dar toks treneris Antanas Jakimavičius, tai ten yra visiškas hard core dėl elgesio su mergaitėmis. #metoo man atrodo būtų gėlytės!!!“, – tada rašė jis.

T.Vaitkaus įrašas sulaukė daugiau nei 500 reakcijų ir 200 komentarų, kuriuose netrūko palaikymo ir užvirė karštos diskusijos. Į portalo redakciją netruko kreiptis keli buvę dviračių sporto darbuotojai ir dvi dviratininkės, jau senokai baigusios karjeras. Jos pirmosios sutiko liudyti apie darbą su A.Jakimavičiumi ir jam mestus kaltinimus.

Visi su tv3.lt bendravę šaltiniai norėjo savo pavardžių bent kol kas neviešinti ir likti anonimais. Tuo tarpu su pačiu A.Jakimavičiumi tv3.lt susisiekti skambučiais bei žinutėmis nepavyko ilgiau nei mėnesį, kol šis atsiliepė.

„Su žurnalistais dabar nesusidedu, girdėjau apie save visokių dalykų dabar. Tokios nęsamonės vyksta, visi, kas buvo priešai, dabar šika. Buvę priešai renka tokius dalykus, kad yra nęsamonė, man šlyktu dėl Lietuvos demokratijos. Viso gero“, – pirmą pokalbį greitai pabaigė A.Jakimavičius, tik vėliau sutikęs kiek plačiau pakomentuoti jam metamus kaltinimus.

Pirmoji iš dviratininkių – Milda (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomos, – aut. past.), su A.Jakimavičiumi dirbo apie dešimt metų ir juos prisimena kaip košmarą. „Jis mus laikė gyvuliais, antrarūšiais. Gražių žodžių apie save nesu girdėjusi, tik įžeidinėjimus. Jis buvo caras ir dievas, o mes visi aplink šiukšlės“, – teigė moteris, jau sukūrusi šeimą.

Tiesa, ne trenerio būdas buvo baisiausia – pašnekovės teigimu, dvidešimt metų treko rinktinę treniruojantį A.Jakimavičių drąsiai galima vadinti seksualiniu priekabiautoju. „Buvo ir prašymų pabėgti, išvažiuoti į kaimą, sakė, kad turėsime daug vaikų. Prieidavo, apkabindavo. Šlykštynė visiškas. Manau, kad nebuvo nė vienos, prie kurios nebūtų lindęs. Jis juk ir su sportininkėmis gyveno, nebuvo paslaptis tai. Niekas nenori patvirtinti ir nenori priminti to mergaitėms, kurios gyveno su juo. Nemanau, kad ir joms būtų malonu. Kad jis lįsdavo prie visų, manau patvirtintų visos, o kad gyveno su dviem..“, – prisiminimus tęsė moteris, pelniusi ne vieną svarbią pergalę Lietuvai.

Pasak jos, A.Jakimavičius neleisdavo savo auklėtinėms bendrauti su vaikinais ir turėdavo keistų reikalavimų. „Mums neleisdavo užsirakinti kambario durų, – vieną jų prisiminė buvusi dviratininkė. – Išvažiuoji į stovyklą, atsibundi, randi jį prie lovos sėdintį. Kada norėdavo, tada ir užeidavo į kambarius. Negalėjo būti jokių draugų, nieko. Juk sporto mokykloje buvo visų sporto šakų atstovų. Susitinki su jais pašnekėti, jau tampi kur*a. Jis jautėsi kaip sultonas su haremu. Jo mergaičių niekas negalėjo liesti, niekas su jomis negalėjo šnekėti. Stovyklų ar čempionatų užsienyje metu kiekvieną vakarą gerdavo. Tada ir prasidėdavo linksmiausi cirkai“.

Nuo vieno iš tokių cirkų teko gintis ir pačiai sportininkei.

Stovyklų ar varžybų metu sportininkai žadindavo vieni kitus rytais – kiekvieną savaitę būdavo paskiriamas budėtojas, kuris turėdavo eiti pro visus kambarius ir belsti į duris, taip kviesdamas kolegas į rytinę mankštą. Vieną tokių rytų beldimas į Mildos duris niekaip nesiliovė.

„Išgirdau beldimą ir pasakiau, kad „gerai, atsikėliau, girdžiu“. Bet man ir toliau beldžia. Vėl sakau, kad, atsikėliau ir girdžiu. Tada vėl beldžia. Pagalvojau, kad gal kvaila ar kas, atidarau duris, o jis (treneris A.Jakimavičius, – aut. past.) mane į glėbį ir į lovą. Tada dar tikrai buvau nepilnametė. Nebuvau iš kelmo spirta, rankomis, kojomis sugebėjau apsiginti. Bet tikrai buvo tokių, kurios nesugebėjo apsiginti“, – liūdnai pripažįsta ji. Treneris auklėtines nejaukiai jaustis versdavo ir kitokiais būdais – pavyzdžiui, kas savaitę liepdavo ateiti svertis, vilkint tik apatinius drabužius. Atsisakius, būdavo atimamos algos ir pasipildavo grasinimai. „Tais laikais skųskis nesiskundęs, niekas nekreipė dėmesio. Tėvams nesakėme, nes būtų uždraudę sportuoti. Mes jau norėjome kažką pasiekti, mylėjome tą sportą. Gerai, kad mes apsigynėme, bet ir tos, kurios neapsigynė, irgi nemanau, kad sakė kažką. Tais laikais tuo labiau niekas nebūtų patikėjęs“, – įsitikinusi moteris.

Panašia istorija pasidalino ir kita su tv3.lt kalbėjusi moteris, kuri Panevėžyje pas A.Jakimavičių sportavo ketverius metus, bet greitai sulaukė kvietimo prisijungti prie užsienio komandos.

„Mes atskridome į viešbutį ir susidarė tokia situacija, kad trenerio kambarys dar nebuvo atlaisvintas. Turėjome vieną naktį dalintis bendru kambariu. Aišku, lova dvigulė, bet tuo metu nekilo jokių minčių. Nusimaudžiau ir ėjau miegoti. Trenerio ilgai nebuvo, nes į stovyklas ir čempionatus suskrisdavo rusai, lenkai, baltarusiai, latviai ir kiti, ten pjankės būdavo. Nepamenu nė vienos stovyklos, nė vieno išvažiavimo, kur nebūtų geriama. Ramiai miegojau ir prabudau, kai jau buvo atidaromos durys. Žinojau, kad jis bus girtas. Treneris nuėmė antklodę ir bandė mane apkabinti. Aš žaibo greičiu apsisukau ir abiem kojomis spyriau jam į pilvą. Jis iškrito iš lovos. Dar numečiau jam pagalvę ir pradėjau rėkti. Tikrai nepamenu ką, bet jis iš karto sakė „nesinervuok, čia nieko blogo, juk nieko blogo nenorėjau“. Nuo tada jis jau nežiūrėjo į mane. Ir taip nebuvau numylėtinė, o tada tapau labiau priešu“, – į detalų prisiminimą leidosi buvusi šalies dviratininkė.



Agnės (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomos, – aut. past.) teigimu, nors tokios istorijos į viešumą lenda tik dabar, jau nuo seno visi žinojo jas.

„Aš prieš atvažiuodama į Panevėžį jau žinojau, kad jis gyvena kartu su nepilnamete dviratininke. Visi tą žinojo. Vos ne prieš mano duris jis gyveno su ja. Miegodavo, gyvendavo, visi žinojo. Kai jau nesportavau pas jį, buvo jau kita mergaitė“, – teigė ji. Pasak jos, ir kitos dviratininkės Mildos, tai buvo normalus dalykas – už santykius ir trenerio elgesio toleravimą gaudavai geresnius batus, aprangas, išvažiuodavai į stovyklas, nors pagal rezultatus į jas ir nepatekdavai. Girtos pagyros ir dopingas Apie trenerio pomėgį išgerti ir kabinėtis prie merginų tv3.lt pasakojo ir ilgai su dviratininkais dirbęs specialistas, kartu keliavęs į ne vieną stovyklą ir varžybas. Jo teigimu A.Jakimavičius kiekvieną vakarą būdavo girtas, gerdavo mėnesiais be pertraukos, tada sėdėdamas su kitais treneriais imdavo girtis savo „pasiekimais“.

„Jis tiesiai šviesiai pasakodavo, kad „va, pasisodinau tą sportininkę ant kelių ir užkišau ranką už marškinėlių. Jos krūtys tokios ir tokios. Arba „atsisėdau prie tokios tai sportininkės, užkišau rankas už marškinėlių, ji nežino ką daryti, stumia ranką, raudonuoja“, – teigė anonimus likęs šaltinis. Treneris neva ne tik veiksmais, bet ir žodžiais vertindavo auklėtines. „Dabar įsivaizduokite, kad mes prieiname prie merginų būrelio ir pradedame sakyti, kad tavo užpakalis labai gražus, krūtinė standi ir taip toliau. Kiekviena treniruotė, kiekvieni pusryčiai, pietūs ir vakarienė (sportininkai stovyklose valgo bendrai, – aut. past.) ir bet koks kitas dienos ir nakties laikas neapsieidavo be seksualinio pobūdžio replikų, dviprasmiškų užuominų ir pan.“, – pasakojo jis.

Šaltinio teigimu niekas apie tai neprabilo, nes visi skundai atsimušdavo kaip į sieną. Apie tokį jo elgesį neva žino visa sporto bendruomenė, ilgus metus toleravusi A.Jakimavičių. Trenerio likimas nesusvyravo net ir tada, kai praėjusių metų gegužę atlikus kratas jo darbo vietoje ir namuose, buvo rastas didelis kiekis dopingo, bei, įtariama, psichotropinių medžiagų.

Tv3.lt šaltinių teigimu, A.Jakimavičius ginasi, neva visi preparatai buvo reikalingi jam, o ne sportininkėms. Vis tik visai ką kita pasakoja buvusi auklėtinė Agnė. „Jis ateina pas mane su švirkštu ir sako „tau šitą va reikia susileisti dabar“. Paklausiau, kas čia, o jis pasakė neklausinėti ir susileisti. Atsisakius vėl prasidėjo grasinimai, kad jeigu noriu gauti maitinimą, būt stovyklose ir t.t., tai turiu susileisti. Tikrai tuo metu buvau nepilnametė. Supratau, kad tai ne vitaminas B. Atsisakiau ir prasidėjo.. „tau bus piz**c, jei nieko nepasieksi, mesiu tave iš rinktinės“. Ėjau va bank. Žaloti savęs nenorėjau. Laimėjau bronzą, tai po to treneris net akių nepakėlė“, – teigė ji. Nemano, kad reikia žiūrėti į praeitį A.Jakimavičius metamus kaltinimus laiko priešų darbais ir žada tylėti bei laukti, o tada pats pradėti viešinti tariamą medžiagą apie žmones, kurie prabilo apie jį.

„Pas mus dviračių sporto prasidėjo tokia nesąmonė.. Tie žmonės įsivėlę.. Buki gyvenime jie. Aš vėliau palauksiu, po mėnesio ar dviejų.. Aš turiu tiek medžiagos, kad ai.. Sprogs visa Lietuva. Jums kažkas pradėjo rinkti medžiagą, kas buvo prieš 15 ar 20 metų. Nu taip negalima daryti, negalima. Aš tiek turiu medžiagos.. Aš esu treneris, aš visą gyvenimą gyvenau dviračių sportu. Kai dabar atsirado tokių gandonų, kai jie taip nori šmeižti žmones, kurie dirba“, – įsitikinęs jis. Kartu jis neigia ir merginų kaltinimus seksualiniu priekabiavimu. „Aš nė prie vienos nepriekabiavau, prie manęs būdavo priekabiaudavo. Aš nenoriu daug šnekėti, jaučiu kas kalba, jos nori nuskambėti. Jos ženotos būdavo, eidavo kaip karvės.. Tegu, tegu. Korespondentams to reikia, iš ko jie gautų atlyginimą. Tegul, tegul. Aš niekada neskaitau debilų straipsnių, kur apie mane rašo. Aš žinau, kaip gyvenimą gyvenimu, man net šlykštu skaityti, kaip šūdo prirašo. Aš nesiveliu niekur, bet jeigu reiks, tai sprogs kaip reikiant. Aš matau, kad kai kurių žmonių nenutildysime, kol jie patys nesprogs“, – tęsė treneris.

A.Jakimavičius savaip atremia ir pastebėjimus, jog jo ir daugumos kitų trenerių darbo metodika yra per daug paremta psichologiniu smurtu.

„Tie, kurie tave nori tik glostyti, niekada nebus rezultatų. Mes turime kažko reikalauti. Dabar vaikai vadovauja mokytojui ir ką jie pasieks? Kaip mes išmokysime?“, – klausimą kėlė garsus specialistas.

Rinktinės treneris neigia ir kaltinimus besaikiu gėrimu stovyklų ir varžybų metu vėl paminėdamas, kad jo manymu nėra sąžininga kapstytis po įvykius, kurie nutiko prieš ilgą laiko tarpą. „Čia kažkam reikia sušikti. Bet palaukite, daug ką gali šnekėti. Tai tada reikėjo šnekėti tuo metu, kai tu kaltini žmogų, o ne po 15, 20 metų ar kažkiek. Dabar į madą ateina, nes nėra apie ką rašyti ir šnekėti, renka tuos faktus. Jei būčiau alkoholikas, pas mane mergaitės nebūtų pasiekę tų rezultatų. Dabar ir šneka tos, kurios nepasiekė“, – įsitikinęs seksualiniu priekabiavimu kaltinamas A.Jakimavičius.

Apie galimai nederamą trenerio A.Jakimavičiaus elgesį jokių nusiskundimų LDSF nėra gavusi, tv3.lt sakė generalinė sekretorė-direktorė Rasa Ališauskienė. „Ne, nesame girdėję ar gavę jokių skundų dėl trenerio. Mes (dabartinė LDSF valdžia, – aut. past.) dar pakankamai neilgai dirbame. Galbūt tos istorijos yra senesnės, nes nesame girdėję jokių skundų. Su treneriu palaikome darbinius santykius“, – sakė R.Ališauskienė.

A. Jakimavičius dar 1995 m. gavo nusipelniusio trenerio vardą. Jis ugdė tokias dviratininkes kaip Jolanta ir Rasa Polikevičiūtės, Daiva Čepelienė, Rasa Mažeikytė. Kartu su Valerijumi Konovalovu treniravo pasaulio grupinių lenktynių čempiones Dianą Žiliūtę, Editą Pučinskaitę.

Viena jų, R.Mažeikytė teigė, kad negali nieko blogo pasakyti apie A.Jakimavičių. „Jis mano sportinei karjerai davė labai daug. Ir dabar, po dvidešimties metų, galiu paminėti tik geru žodžiu“, – sakė moteris. Su treneriu kurį laiką dirbusi Aleksandra Sošenko teigė, kad panašių istorijų nebuvo nutikę ir jai. „Teko labai daug dirbti su treneriu A.Jakimavičiumi. Asmeniškai su manimi nieko panašaus nebuvo. Iš kitų merginų taip pat nieko nesu girdėjusi“, – teigė ji.

Tv3.lt bendravo ir su trečia sportininke, kuri taip pat norėjo išlaikyti anonimiškumą. Net ir miestui, kuriame sportavo bei gyveno, nes tada ją būtų buvę lengva identifikuoti.

Vis tik tai nėra Panevėžys, kuriame darbuojasi A.Jakimavičius ir kalba eina apie kitą trenerį. Tačiau pasakojimai apie jį patvirtina, kad dviračių sporto problemos yra bendrinės, o ne vieno miesto. „Sunku net protu suvokti, kas šiuo metu vyksta. Tik pabandyk išsižioti apie tai.. Jiems tai yra normalu. Kitos merginos pradeda irgi galvoti, kad tai normalu. Geriau apie tai nekalbėti, už to yra aukštai sėdintys žmonės. Visa tai pajudinus…  Nežinau, kiek merginų atsiliepė, bet jų turėtų būti šimtai“, – įsitikinusi pašnekovė. Moteris dabar gyvena ir sportuoja užsienyje, neištvėrusi nuolatinių patyčių ir elgesio Lietuvoje. „Pavyzdžiui, treniruotės metu tau griebia už užpakalio ir sako, kad dar reiktų pasportuoti. Apkabinimai, kurie nėra tie švelnūs trenerio apkabinimai, o tie, kai nori atstumti tą žmogų greičiau. Pažeidžiama erdvė, kai jautiesi nebesaugus. Bet apie tai kalbėti yra tabu. Mama norėjo kalbėti apie tai, bet aš uždraudžiau, nes žinojau, kas jos laukia. Tai yra kosmosas, kaip jie sau leidžia elgtis“, – skaudžiai pasakojo moteris.