A-Zet | 2019 m. birželio 6 d. 18:54 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Čempionas arenose ir gyvenime
Atviras Sergejaus Maslobojevo interviu - apie išsekimą, savęs paieškas, reabilitacijos centrus ir sūnų, privertusį visiškai atsisakyti alkoholio.
Kai arenoje vedėjas ištaria Sergejaus Maslobojevo vardą, daugiatūkstantinė minia pradeda eiti iš proto. Daugkartinis įvairiausių kovinio sporto turnyrų nugalėtojas jaučiasi identiškai – kaip jis pats sako, tuo metu akys tiesiog pradeda degti.
Tiesa, iki to momento sportininkui reikia nueiti ilgą kelią, kurį pamatyti eiliniam žiūrovui paprasčiausia neįmanoma. Kai pastarąjį kartą bendravau su Sergejumi, jo veidas buvo išblyškęs, jis pats tarsi nesavas, o ir rinkti žodžius sekėsi itin sunkiai.
„Metu svorį“, – tuomet likus trims dienoms iki dvikovos savo būseną paaiškino S. Maslobojevas.
Šįkart per susitikimą jis buvo kitoks – atsipalaidavęs, su šypsena, kaip pats prisipažino, dvejus metus be alkoholio, vedęs ir turintis vaikų. Vis dėlto pokalbio pradžioje grįžome į tą sudėtingesnį laikotarpį, kai šypsenos ir gera nuotaika lieka antrame plane.
„Nors ir dabar sunkiai pakeliu pasiruošimą, tačiau anksčiau vargdavau labiau. Į visą pasiruošimo procesą žiūrėdavau kaip į darbą, kaip į privalomą dalyką, kurį būtinai turiu padaryti. Dvi treniruotės per dieną, šešios dienos per savaitę, tarp jų daugybė kitų darbų. Tokie dalykai sekina.
Nors nemetu labai daug svorio, vis dėlto esu priverstas prisižiūrėti mitybą. Darau viską, kad likus savaitei iki kovos būčiau jai pasiruošęs. Todėl taip, kartais būnu išsekęs, išblyškęs ir net piktas, nuotaika nuolat kinta, bet tai ir yra pasiruošimo procesas. Žmona man sako, kad kai nulipu iš ringo po kovos, būnu tarsi kitas žmogus.
Tą yra užfiksavęs ir vienas fotografas savo nuotraukose. Kai lyginu dvi nuotraukas prieš ir po kovos, net žvilgsnis, emocija ir veido bruožai visai kito žmogaus, nei buvo prieš kovą. Galvoji ir jautiesi taip, lyg pagaliau viską padarei ir jau esi laisvas.
Ruošdamasis varžyboms ir eidamas į ringą ne tik jaudiniesi, bet ir jauti didelę atsakomybę, kuri slegia kaip našta, kol neužbaigi kovos. Kovodamas namie turi ne tik gerai pasirodyti, bet ir techniškai parodyti viską, ką gali geriausia, turi padaryti įspūdingą šou, kad išsiskirtum visur ir kova būtų be priekaištų. Todėl tas spaudimas tikrai jaučiamas. Tiek pasiruošimo metu, tiek kovos dieną išsenki ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – pasakojo S. Maslobojevas.
Sakykite, o nebandėte to pakeisti? Turiu omenyje ar nedirbate su savimi, kad ir prieš kovą pyktį pakeistų šypsena?
Pradėjau ieškoti savęs, kėliau sau įdomius klausimus ir ieškojau į juos atsakymų. Yra buvę, kad turėjau scenos – varžybų baimę, su kuria susiduria daugelis profesionalių sportininkų. Tai yra natūralu, kai ant tavo pečių gula didelė atsakomybė.
Yra buvę tiek daug jaudulio likus kelioms dienoms iki varžybų, kad, atrodo, jis tave stipriai užspaudžia, pats jautiesi išsekęs, bet naktinis vis tiek negali užmigti. Tuomet pila šaltas prakaitas, krečia drebulys ir nebesupranti, kas darosi.
Būtent todėl pradėjau ieškoti atsakymų, kaip su visu tuo susitvarkyti, kaip elgtis, jei taip nutinka. Galiausiai tuos atsakymus, kurie tinka būtent man, radau. Pradėjau skaityti daugiau psichologinių knygų, pradėjau lankyti seminarus, kvėpavimo bei meditavimo praktikas, stengiausi susitelkti į „čia ir dabar“ momentą, nusprendžiau pradėti mažiau stengtis įtikti aplinkiniams ir verčiau susitelkti į pastangas, kurios padėtų mėgautis savo laiku ir tuo, ką darau.
Kadaise mane labai motyvavo vieno lektoriaus pasakyti žodžiai: „Gyvenimas nutinka ne tau, o dėl tavęs, todėl viskas, ką gyvenimas siunčia, – yra dovana. Nesvarbu, tai yra iššūkiai ar sunkumai – visa tai yra kaip pamoka, išbandymas tam, kad šiandien tapčiau geresnis nei vakar, o rytoj tapčiau dar pranašesnis, nei buvau šiandien.“
Šiandien mano kasdienė rutina sudėliota valandomis mano kalendoriuje ir stengiuosi jos laikytis mėgaudamasis tuo. Ne kentėdamas, o mėgaudamasis. Aš puikiai suvokiu, kad kažkada visa tai buvo tik svajonė, o dėl didelių pastangų virto realybe, kuria gyvenu šiandien.
Sukaupęs tiek patirties stengiuosi padėti ir kitiems, kurie taip pat svajoja vieną dieną pasiekti tą patį arba, siekdami savosios svajonės, susiduria su sunkumais ir nežino, ką daryti. Važinėju skaityti paskaitas į reabilitacijos centrus, įkalinimo įstaigas, į mokyklas, nes tikiu, kad tokių žmonių kaip aš, kurie jau pasiekė savo svajonę, misija – ne žeminti kitus, o padėti jiems ištiesus pagalbos ranką. Privalau kitiems būti pavyzdys.
Ar gali būti, kad asmeninė patirtis pastūmėjo į reabilitacijos centrus?
Viskas prasidėjo nuo savo problemų sprendimo paieškų. Tuomet atradau dar daugiau problemų, dar daugiau žmonių, susidūrusių su problemomis ir nerandančių atsakymų.
Tada atradau seminarus, kuriuose man padėjo įsiskverbti dar giliau į savo skausmus ir rasti sprendimus, kaip tą sutvarkyti. Po to laiko aš ėmiau nebijoti pasakoti garsiai, kaip man buvo sunku, kaip man skaudėjo, koks aš buvau sutrikęs ir kaip atradau save.
Taip, mano žodžiai ėjo iš lūpų į lūpas ir buvau išgirstas. Sulaukiau daug kvietimų į įvairiausias vietas tam, kad papasakočiau savo istoriją. Buvo ir tokių, kurie siūlė man atvykti pasikalbėti ne už ačiū, bet jeigu ryžausi padėti žmonėms, vadinasi, tikrai nuoširdžiai noriu padėti. Gaila, kad ne visada galiu tam skirti daug laiko, nes turiu daug dirbti, kad išlaikyčiau save ir savo šeimą.
Ar ši istorija yra susijusi su sprendimu visiškai atsisakyti alkoholio?
Visą laiką labai norėjau sūnaus, o jam gimus sau pasakiau, kad kai aš buvau mažas, neturėjau tokio pavyzdžio gyvenime, į kurį norėčiau lygiuotis. Mano tėvai daug ir sunkiai dirbo, aš buvau išdykęs vaikas ir pavyzdžių ieškodavau ne tose vietose, kur reikėtų. Įsivėliau į nemalonumus.
Todėl gimus vaikui pažadėjau sau ir jam, kad stengsiuosi būti tokiu pavyzdžiu savo sūnui, kuriuo jis pats norėtų sekti. Įstačiau save į tokius rėmus, kad mano sūnui nereikėtų pavyzdžio ieškoti kažkur kitur, o jis žinotų, kad tokį pavyzdį turi šalia.
Alkoholio atsisakymas buvo viena to priežasčių. Daugumai mūsų reikėtų pasimokyti iš vaikų, nes vaikai nuoširdžiai rodo tikrąsias emocijas, nemoka naudotis kaukėmis kaip daugelis. Ypač tuomet, kai suaugę nusiima kaukes pavartoję alkoholio ir parodo savo tikrąjį veidą.
Pažįstu nemažai žmonių, kurie yra išsilavinę, aukštų moralinių normų, daug pasiekę, žinomi žmonės, tačiau pavartoję alkoholio pavirsta tikrais gyvuliais. Tada prasideda keiksmažodžiai, konfliktų ieškojimas ar jų sukėlimas ir kiti panašūs dalykai.
Tokie žmonės yra linkę įprastai viską kaupti savyje, visas problemas ir skaudžius išgyvenimus laikyti savyje tol, kol galų gale išgėrę paleidžia viską į laisvę ir atsitinka tai, ko vėliau nenori prisiminti.
Turime įprotį su draugais susitikti pirtyje, ypatingoje sakralinėje vietoje, kur galime atsipalaiduoti, tiesiog smagiai pasijuokti ir gerai praleisti laiką, žiūrėti kovas ar tiesiog kalbėtis.
Po vienos mano pergalės kompanijoje nusprendėme išgerti ir, lyg atrodytų, viskas prasidėjo labai linksmai, bet po kurio laiko lengvas bendravimas virto tiesų įrodinėjimu, pykčiais ir panašiais dalykais.
Tai matydamas suvokiu, kaip alkoholio vartojimas keičia žmones į blogąją pusę. Net artimi giminaičiai susitikę baliuje nebemoka tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti nepavartoję alkoholio. Visa tai tampa priimtina tik tuo atveju, jeigu žmonės tą daro susėdę ir kilnodami alaus bokalą ar vyno taurę. Žmonės nebeturi nuoširdumo ar drąsos jį parodyti nepavartoję alkoholio, kuris jų pasąmonėje suteikia jiems drąsos daryti, atrodytų, paprastus dalykus.
Taigi kai pradėjau lankyti savęs pažinimo seminarus, manęs paklausė, kuo aš noriu būti. Atsakiau pats sau ir kitiems, kad noriu būti entuziastas. Nuoširdus entuziastas, kuris nebijo pasakyti komplimento nepažįstamam žmogui vien todėl, kad tikrai taip galvoja. Dabartiniu gyvenimo etapu entuziazmas tapo mano antrasis vardas.
Žmonės tapo labai uždari, konservatyvūs, baikštūs, praradę elementariausius žmogiškumo ir nuoširdumo trupinėlius. Visa tai, ką teigiamo ir pozityvaus patiri pavartojęs alkoholio – atsipalaidavimą, džiaugsmą, emocijas, jausmus, mintis, galima gauti ir jo nevartojant. Tereikia atrasti tinkamą būdą.
Visos mūsų net ir pačios didžiausios baimės gali būti įveiktos įdėjus pastangų. Žmonės net nustemba, kaip tada mėgaujasi rezultatu. Kodėl? Nes patys jį būna pasiekę.
Neseniai dalyvavau konferencijoje „Nugalėtojo formulė“. Mano kalba buvo paremta tuo, kad nugalėtojais negimstama – jais tampama. Tu privalai būti čempionas ne tik pasaulinėse arenose, bet ir gyvenime.
Tiesa, iki to momento sportininkui reikia nueiti ilgą kelią, kurį pamatyti eiliniam žiūrovui paprasčiausia neįmanoma. Kai pastarąjį kartą bendravau su Sergejumi, jo veidas buvo išblyškęs, jis pats tarsi nesavas, o ir rinkti žodžius sekėsi itin sunkiai.
„Metu svorį“, – tuomet likus trims dienoms iki dvikovos savo būseną paaiškino S. Maslobojevas.
Šįkart per susitikimą jis buvo kitoks – atsipalaidavęs, su šypsena, kaip pats prisipažino, dvejus metus be alkoholio, vedęs ir turintis vaikų. Vis dėlto pokalbio pradžioje grįžome į tą sudėtingesnį laikotarpį, kai šypsenos ir gera nuotaika lieka antrame plane.
„Nors ir dabar sunkiai pakeliu pasiruošimą, tačiau anksčiau vargdavau labiau. Į visą pasiruošimo procesą žiūrėdavau kaip į darbą, kaip į privalomą dalyką, kurį būtinai turiu padaryti. Dvi treniruotės per dieną, šešios dienos per savaitę, tarp jų daugybė kitų darbų. Tokie dalykai sekina.
Nors nemetu labai daug svorio, vis dėlto esu priverstas prisižiūrėti mitybą. Darau viską, kad likus savaitei iki kovos būčiau jai pasiruošęs. Todėl taip, kartais būnu išsekęs, išblyškęs ir net piktas, nuotaika nuolat kinta, bet tai ir yra pasiruošimo procesas. Žmona man sako, kad kai nulipu iš ringo po kovos, būnu tarsi kitas žmogus.
Tą yra užfiksavęs ir vienas fotografas savo nuotraukose. Kai lyginu dvi nuotraukas prieš ir po kovos, net žvilgsnis, emocija ir veido bruožai visai kito žmogaus, nei buvo prieš kovą. Galvoji ir jautiesi taip, lyg pagaliau viską padarei ir jau esi laisvas.
Ruošdamasis varžyboms ir eidamas į ringą ne tik jaudiniesi, bet ir jauti didelę atsakomybę, kuri slegia kaip našta, kol neužbaigi kovos. Kovodamas namie turi ne tik gerai pasirodyti, bet ir techniškai parodyti viską, ką gali geriausia, turi padaryti įspūdingą šou, kad išsiskirtum visur ir kova būtų be priekaištų. Todėl tas spaudimas tikrai jaučiamas. Tiek pasiruošimo metu, tiek kovos dieną išsenki ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – pasakojo S. Maslobojevas.
Sakykite, o nebandėte to pakeisti? Turiu omenyje ar nedirbate su savimi, kad ir prieš kovą pyktį pakeistų šypsena?
Pradėjau ieškoti savęs, kėliau sau įdomius klausimus ir ieškojau į juos atsakymų. Yra buvę, kad turėjau scenos – varžybų baimę, su kuria susiduria daugelis profesionalių sportininkų. Tai yra natūralu, kai ant tavo pečių gula didelė atsakomybė.
Yra buvę tiek daug jaudulio likus kelioms dienoms iki varžybų, kad, atrodo, jis tave stipriai užspaudžia, pats jautiesi išsekęs, bet naktinis vis tiek negali užmigti. Tuomet pila šaltas prakaitas, krečia drebulys ir nebesupranti, kas darosi.
Būtent todėl pradėjau ieškoti atsakymų, kaip su visu tuo susitvarkyti, kaip elgtis, jei taip nutinka. Galiausiai tuos atsakymus, kurie tinka būtent man, radau. Pradėjau skaityti daugiau psichologinių knygų, pradėjau lankyti seminarus, kvėpavimo bei meditavimo praktikas, stengiausi susitelkti į „čia ir dabar“ momentą, nusprendžiau pradėti mažiau stengtis įtikti aplinkiniams ir verčiau susitelkti į pastangas, kurios padėtų mėgautis savo laiku ir tuo, ką darau.
Kadaise mane labai motyvavo vieno lektoriaus pasakyti žodžiai: „Gyvenimas nutinka ne tau, o dėl tavęs, todėl viskas, ką gyvenimas siunčia, – yra dovana. Nesvarbu, tai yra iššūkiai ar sunkumai – visa tai yra kaip pamoka, išbandymas tam, kad šiandien tapčiau geresnis nei vakar, o rytoj tapčiau dar pranašesnis, nei buvau šiandien.“
Šiandien mano kasdienė rutina sudėliota valandomis mano kalendoriuje ir stengiuosi jos laikytis mėgaudamasis tuo. Ne kentėdamas, o mėgaudamasis. Aš puikiai suvokiu, kad kažkada visa tai buvo tik svajonė, o dėl didelių pastangų virto realybe, kuria gyvenu šiandien.
Sukaupęs tiek patirties stengiuosi padėti ir kitiems, kurie taip pat svajoja vieną dieną pasiekti tą patį arba, siekdami savosios svajonės, susiduria su sunkumais ir nežino, ką daryti. Važinėju skaityti paskaitas į reabilitacijos centrus, įkalinimo įstaigas, į mokyklas, nes tikiu, kad tokių žmonių kaip aš, kurie jau pasiekė savo svajonę, misija – ne žeminti kitus, o padėti jiems ištiesus pagalbos ranką. Privalau kitiems būti pavyzdys.
Ar gali būti, kad asmeninė patirtis pastūmėjo į reabilitacijos centrus?
Viskas prasidėjo nuo savo problemų sprendimo paieškų. Tuomet atradau dar daugiau problemų, dar daugiau žmonių, susidūrusių su problemomis ir nerandančių atsakymų.
Tada atradau seminarus, kuriuose man padėjo įsiskverbti dar giliau į savo skausmus ir rasti sprendimus, kaip tą sutvarkyti. Po to laiko aš ėmiau nebijoti pasakoti garsiai, kaip man buvo sunku, kaip man skaudėjo, koks aš buvau sutrikęs ir kaip atradau save.
Taip, mano žodžiai ėjo iš lūpų į lūpas ir buvau išgirstas. Sulaukiau daug kvietimų į įvairiausias vietas tam, kad papasakočiau savo istoriją. Buvo ir tokių, kurie siūlė man atvykti pasikalbėti ne už ačiū, bet jeigu ryžausi padėti žmonėms, vadinasi, tikrai nuoširdžiai noriu padėti. Gaila, kad ne visada galiu tam skirti daug laiko, nes turiu daug dirbti, kad išlaikyčiau save ir savo šeimą.
Ar ši istorija yra susijusi su sprendimu visiškai atsisakyti alkoholio?
Visą laiką labai norėjau sūnaus, o jam gimus sau pasakiau, kad kai aš buvau mažas, neturėjau tokio pavyzdžio gyvenime, į kurį norėčiau lygiuotis. Mano tėvai daug ir sunkiai dirbo, aš buvau išdykęs vaikas ir pavyzdžių ieškodavau ne tose vietose, kur reikėtų. Įsivėliau į nemalonumus.
Todėl gimus vaikui pažadėjau sau ir jam, kad stengsiuosi būti tokiu pavyzdžiu savo sūnui, kuriuo jis pats norėtų sekti. Įstačiau save į tokius rėmus, kad mano sūnui nereikėtų pavyzdžio ieškoti kažkur kitur, o jis žinotų, kad tokį pavyzdį turi šalia.
Alkoholio atsisakymas buvo viena to priežasčių. Daugumai mūsų reikėtų pasimokyti iš vaikų, nes vaikai nuoširdžiai rodo tikrąsias emocijas, nemoka naudotis kaukėmis kaip daugelis. Ypač tuomet, kai suaugę nusiima kaukes pavartoję alkoholio ir parodo savo tikrąjį veidą.
Pažįstu nemažai žmonių, kurie yra išsilavinę, aukštų moralinių normų, daug pasiekę, žinomi žmonės, tačiau pavartoję alkoholio pavirsta tikrais gyvuliais. Tada prasideda keiksmažodžiai, konfliktų ieškojimas ar jų sukėlimas ir kiti panašūs dalykai.
Tokie žmonės yra linkę įprastai viską kaupti savyje, visas problemas ir skaudžius išgyvenimus laikyti savyje tol, kol galų gale išgėrę paleidžia viską į laisvę ir atsitinka tai, ko vėliau nenori prisiminti.
Turime įprotį su draugais susitikti pirtyje, ypatingoje sakralinėje vietoje, kur galime atsipalaiduoti, tiesiog smagiai pasijuokti ir gerai praleisti laiką, žiūrėti kovas ar tiesiog kalbėtis.
Po vienos mano pergalės kompanijoje nusprendėme išgerti ir, lyg atrodytų, viskas prasidėjo labai linksmai, bet po kurio laiko lengvas bendravimas virto tiesų įrodinėjimu, pykčiais ir panašiais dalykais.
Tai matydamas suvokiu, kaip alkoholio vartojimas keičia žmones į blogąją pusę. Net artimi giminaičiai susitikę baliuje nebemoka tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti nepavartoję alkoholio. Visa tai tampa priimtina tik tuo atveju, jeigu žmonės tą daro susėdę ir kilnodami alaus bokalą ar vyno taurę. Žmonės nebeturi nuoširdumo ar drąsos jį parodyti nepavartoję alkoholio, kuris jų pasąmonėje suteikia jiems drąsos daryti, atrodytų, paprastus dalykus.
Taigi kai pradėjau lankyti savęs pažinimo seminarus, manęs paklausė, kuo aš noriu būti. Atsakiau pats sau ir kitiems, kad noriu būti entuziastas. Nuoširdus entuziastas, kuris nebijo pasakyti komplimento nepažįstamam žmogui vien todėl, kad tikrai taip galvoja. Dabartiniu gyvenimo etapu entuziazmas tapo mano antrasis vardas.
Žmonės tapo labai uždari, konservatyvūs, baikštūs, praradę elementariausius žmogiškumo ir nuoširdumo trupinėlius. Visa tai, ką teigiamo ir pozityvaus patiri pavartojęs alkoholio – atsipalaidavimą, džiaugsmą, emocijas, jausmus, mintis, galima gauti ir jo nevartojant. Tereikia atrasti tinkamą būdą.
Visos mūsų net ir pačios didžiausios baimės gali būti įveiktos įdėjus pastangų. Žmonės net nustemba, kaip tada mėgaujasi rezultatu. Kodėl? Nes patys jį būna pasiekę.
Neseniai dalyvavau konferencijoje „Nugalėtojo formulė“. Mano kalba buvo paremta tuo, kad nugalėtojais negimstama – jais tampama. Tu privalai būti čempionas ne tik pasaulinėse arenose, bet ir gyvenime.
Daugiau naujienų iš kategorijos Ringas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.