„Nežinau, kaip reikėtų gyventi be futbolo“

Šių metų pradžioje įsikūręs futbolo klubas „Vilnius“ savo kelią elitinio šalies futbolo klubo link pradėjo kartu su jaunimo ugdymo partneriu Baltijos futbolo akademija suburdamas komandą ir startuodamas pirmosios lygos turnyre. Klubas subūrė jaunuolius, kuriuos jau spėjo nurašyti kiti šalies klubai.

Širvintiškis Ignas Kružikas taip pat nepabijojo nežinios ir įsitraukė į klubą, kuris tuo metu dar buvo tik popierinis. Ir jau spėjo pateisinti klubo pasitikėjimą, tapdamas rezultatyviausiu klubo žaidėju šalies čempionate. Kaip klostėsi jo, kaip futbolo žaidėjo, ligšiolinis kelias, kodėl priėmė „Vilniaus“ pasiūlymą, apie asmeninius ir komandos tikslus – pokalbis su komandos puolėju Ignu Kružiku.

Kaip pradėjai draugauti su futbolu?
Man buvo penkeri, kai pradėjau žaisti Širvintose. Nuo pat pirmos treniruotės labai patiko.

Kada supratai, kad futbolas bus ilgam?
Kai buvo 15 metų, tada įvyko lūžis ir be futbolo nieko nemačiau. Ne tiek mokslai buvo svarbūs, kiek futbolas. Paskui pradėjau žaisti pirmojoje lygoje, tada į futbolą pasinėriau dar labiau. Dabar net nežinau, kaip reikėtų gyventi be futbolo.

Kaip klostėsi futbolininko karjera iki FK „Vilnius“?
Karjera prasidėjo Širvintose. Po to gavau kvietimą iš FK „Rotalis“, taigi persikrausčiau į Vilnių. Po kelerių metų vėl grįžau į Širvintas. Būdamas penkiolikos vėl išvažiavau į Vilnių, nes gavau kvietimą iš trenerio Ginto Buzo žaisti FM „Vilnius“. Po kurio laiko FM „Vilnius“ mano amžiaus grupės komanda susijungė su „Žalgiriu“, jau tada ėmiau žengti tvirtesnius žingsnius pirmojoje lygoje. Po „Žalgirio“ buvo sezonas FK „Trakai“, o po jo gavau kvietimą į FK „Vilnius“.

Priėmei klubo pasiūlymą, kuris tuo metu buvo dar tik popierinis. Nejautei nerimo?
Jaučiausi ramiai, labai norėjau žaisti, ir tai man buvo puiki proga. O prieš tai patyriau kulno traumą ir buvau iškritęs iš futbolo rinkos, todėl teko kelis mėnesius pabūti ramiai. Taip pat baigėsi mano kontraktas su FK „Riteriais“, o žaisti norėjau. Kai gavau siūlymą, jaučiau, kad tai bus mano vieta, kur galėsiu save realizuoti.


Klube tau keliami lūkesčiai ne tik būti vienu komandos lyderių, bet ir auklėti jaunimą. Nebaugina ši užduotis?
Ne, tikrai nebaugina. Džiaugiuosi, kad savo patirtimi galime dalintis su jaunesniais. Žinoma, mums patiems dar daug reikia išmokti, bet tai, ką mokame, stengiamės perteikti jaunesniems.

Kaip jaunimas priima vyresnių žaidėjų patarimus? Nors jūs ir patys esate dar labai jauni.
Visko būna. Ne visada jie patenkinti tuo, kad juos kritikuoja vyresni komandos žaidėjai, o ne treneriai, bet dažniausiai paklauso mūsų ir galiausiai įvertina pastabas. Žinau, kad jie stengiasi tobulėti. Dauguma jų – pirmosios lygos debiutantai. Tai tikrai svarbus žingsnis jų gyvenime, taigi norisi padėti, kaip kažkada padėjo mums.

Prieš šį sezoną žaidei FK „Riteriai“ (buvę „Trakai“) gretose. Kodėl nepavyko įsitvirtinti A lygos klube?
Dar nepasibaigus sezonui patyriau traumą, lūžo kulnas. Teko praleisti nemažai turų, o kai buvau pasiruošęs vėl įbėgti į aikštelę, treneris pasakė, kad esu nebereikalingas.

Bet prieš „Riteriai B“ komandą šio sezono pirmosios lygos čempionate sužaidei puikias rungtynes. Kaip jauteisi žaisdamas prieš buvusius komandos draugus?
Man tai buvo papildoma motyvacija ir stimulas laimėti. Esu labai patenkintas tomis varžybomis.

Pirmosios lygos čempionate jau sužaidėte 10 turų, tačiau taškus kol kas sekasi rinkti sunkiai, nors visose rungtynėse visiems kibote į atlapus. Ko, tavo manymu, vis pritrūkdavo, kad pergalių būtų daugiau?
Pagrindinė priežastis – esame dar labai jauni ir mums tiesiog trūksta patirties. Žinoma, trūksta ir susižaidimo. Dar vienas aspektas, jog žaidėme su stipriomis, vyresnėmis komandomis, kurios yra pirmosios lygos senbuvės, taigi turi daugiau pranašumo.


Kokios pozicijos futbolininku labiausiai patinka žaisti?
Mėgstamiausia pozicija – po puolėjais, kaip vidurio atakuojantis žaidėjas. Čia dažniausiai ir tenka žaisti, nes čia jaučiuosi savimi.

Kokiam vartininkui labiausiai norėtum įmušti žaisdamas Lietuvoje ir užsienyje?
Geras klausimas. Lietuvoje, manau, Žydrūnui Karčemarskui. Na, o iš užsienio yra nemažai kandidatų, bet labiausiai, manau, Edersonui ir Alisonui.

Koks futbolo žaidėjo idealas?
Neturiu vieno. Gal Kevinas de Bruyne. Pagrindinės mano savybės, kurias norėčiau tobulinti, – technika, aikštelės matymas, ilgi perdavimai. Šis futbolininkas turi šias savybes, todėl ir stengiuosi į jį lygiuotis.

Kokios yra gero trenerio savybės?
Treneris turi mokėti motyvuoti, palaikyti komandą tiek treniruočių, tiek varžybų metu.

Įsimintiniausias karjeros epizodas iki šiol.
Net nežinau. Gal pernai, kai dar žaidžiau „Trakuose“, rungtynės su Panevėžio ekipa. Nors nepavyko laimėti (varžybos baigėsi 1:2), sužaidžiau tikrai labai gerai. Dar vienos – FK „Vilnius“ varžybos prieš „Dainavą“ šiame sezone. Jos buvo tikrai labai sunkios, kovojome iš paskutinių jėgų. Pergalė mums buvo būtina, nes jau buvome praradę viltį. Kai laimėjome, apėmė neapsakomas jausmas.

Asmeniniai tavo tikslai šį sezoną?
Įmušti daugiau įvarčių, nes kol kas bendroje komandos įskaitoje jų nėra daug. Žinoma, pakilti turnyro lentelėje aukščiau. Tikimės septintos ar aštuntos vietos, į ją ir bandysime kabintis. Na, o svajonė būtų patekti į lygos komandų pirmąjį penketuką.


Kokie būtų linkėjimai „Vilniaus“ fanui ir kodėl verta ateiti į stadioną stebėti artimiausių FK „Vilnius“ rungtynių?
Šios rungtynės, tikimės, bus lengvesnės. Manome, kad galime laimėti, esame pasiruošę pademonstruoti gražų futbolą ir įmušti bent vieną įvartį.

Kodėl širvintiškiai turėtų sirgti už FK „Vilnius“?
Vilniuje žaidžiu aš ir dar vienas mano draugas iš Širvintų. Dalis draugų palaiko mane, dalis – jį, nes jis žaidžia kitoje sostinės komandoje. Kadangi mes jų kraštiečiai, manau, tai ir būtų pagrindinė priežastis mus palaikyti.