Ateitis priklausys intelektualiam žaidėjui

Žinomas Danijos jaunųjų futbolininkų ugdymo specialistas ir „Auri-Dohm“ programos bendraautoris Carstenas Dohmas šią vasarą atvyks į Lietuvą ne pirmą kartą, tačiau stovyklą 14-16 metų futbolo talentams mūsų šalyje vykdys pirmą kartą.

 

Pasak specialisto iš Danijos, ateities futbolas priklausys intelektualiam žaidėjui. Ir kuo toliau, tuo labiau intelektualūs futbolininkai bus vertinami aukščio lygio klubuose.

 

Pirmiausia – paties vaiko motyvacija ir asmeniniai tikslai. Ar jis/ji myli šį žaidimą… Kaip tą meilę parodo? Ar dažnai „pavargsta“ nuo futbolo. Ar jis/ji žaidžia futbolą, treniruojasi papildomai su draugais ar viena(-s), dirba individualiai, kalbasi apie futbolo aktualijas ir subtilybes, ar visada maksimaliai stengiasi ir tai daro ne dėl kitų, ne dėl to, kad to reikalauja treneris, bet dėl savęs. Atkaklumas, užsispyrimas, kantrybė – esminiai faktoriai leidžiantys pradėti kalbėti apie konkrečius lūkesčius ir galimybę pasiekti aukščiausią lygį.

 

O, tai labai sunki tema. Labai sunku pasakyti. Sakyčiau, kad neįmanoma iki 15 metų. Bet iki šio amžiaus mes apie kai kuriuos galime pasakyti, kad jie neturi daug galimybių. Tačiau atsakyti 100 procentų galima tik prasidėjus asmens brandai. Tik tuo metu mes turime daugiau patikimų duomenų, matome asmenybės subrendimą, mąstymą aikštėje, žaidimo supratimą, tikrąjį techninį ir taktinį lygį.

 

Trumpas atsakymas greičiausia būtų ne. Žvelgiant giliau, pamatysime aplinkybes, kurios įtakoja futbolininko kelią ir galimybes. Jei aplinka nėra „futbolinė“, tai gali tapti papildomu sunkumu. Gal šalies mastu kitas sportas yra numeris vienas ir tai įstumia futbolininkus į sunkesnę padėti.

Nepaisant to, regioniniu mastu visada galima sudaryti optimalią futbolo aplinką bet kurioje šalyje. Tai neturi būti vien tik skambūs žodžiai ar nuomonė, kad galime tai padaryti. Turime atlikti konkrečius, tikslingus veiksmus. Jei yra konkretūs tikslai ir atliekami konkretūs veiksmai paremti  aiškiu suvokimu, kur ir kodėl einama ir visi veikia, kaip viena komanda, tuomet tai pasiekiama.

Taip, žinoma. Tiesa, sunku apibrėžti, kas yra didelis ir kas yra mažas kubas. Bendra nuomonė yra tokia, kad klubas su 1000 ar daugiau žaidėjų yra didelis ir turi potencialą efektyviau ir plačiau įgyvendinti visą metodologiją.  Bet mes matome aukščiausio lygio klubus Europoje, kurie turi tik po vieną kiekvienos amžiaus grupės komandą, o tai reiškia, kad bendras žaidėjų skaičius tesiekia 150-300. Tokiuose klubuose svarbiausias tikslas – surasti ir išugdyti kuo daugiau aukščiausio lygio žaidėjų.

Taigi, dideliame klube (kalbame apie žaidėjų skaičių) lengviau dirbti su vietiniais žaidėjais ir su jais siekti aukštų tikslų suaugusiųjų futbole.

Mažas klubas (kalbame tik apie žaidėjų skaičių), turi daugiau dėmesio skirti žaidėjų atrankai, „skautingui“, t.y. ieškoti perspektyvių žaidėjų kituose klubuose, jei nori siekti aukštumų suaugusiųjų futbole.

 

Labai sunku kažką išskirti ar kažko atsisakyti. Visi paminėti yra ypatingai svarbūs. Be abejo, visų pirma reikia žaidėjo, bet reikia ir tinkamo trenerio. Trenerio-asmenybės, su tinkamu nusiteikimu dirbti ir ugdyti. Reikalinga ir artimiausia aplinka, kuri palaikytų, kuri suprastų, kada reikalingas palaikymas, o kada reikia atsitraukti leisti vaikui pačiam išsiaiškinti ką reikia daryti, priimti sprendimus savarankiškai. Gal tik infrastruktūra yra kiek mažiau svarbi aplinkybė. Bet ir ji įtakoja žaidėjo ir trenerio kasdienybę, todėl ji turėtų būti pakankama.

Jos negali būti atskirtos, nei viena negali būti išskirta ar sureikšminta. Jos yra viena. Tiesa, kai kurioms sferoms skiriame daugiau dėmesio tam tikru metu, tam tikrame amžiuje. Pavyzdžiui technikai ir fizinėms savybėms labai didelį dėmesį skiriame pačioje pradžioje, vaikystėje, pridedame šiek tiek taktikos ir viską įvelkame į tinkamą psichologinį rūbą. Aš visa tai matau taip.

 

Iš esmės mes kalbame apie žaidėjus, kurie yra brendimo pusiaukelėje. Šio amžiaus žaidėjai trenerį nuolat verčia galvoti apie paauglių  nusiteikimą, jų mintis, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip, kaip jie reaguoja į mokymosi procesą. Treniruotėse turime daug dėmesio skirti kartojimui, žaidėjų vertybėms ir įpročių formavimui, kurie jau turėjo būti pradėti skiepyti jaunesniame amžiuje.

Daug lengviau dirbti su šio amžiaus žaidėjais, kai jie dar prieš paauglystę buvo mokomi esminių dalykų – pajausti ribas ir atsakomybę už savo veiksmus.

Supažindink vaiką kuo anksčiau su gairėmis ir taisyklėmis, susitark dėl jų laikymosi, kartok ir primink tai daugybę kartų, diena iš dienos ir kai ateis paauglystė bus ne taip sunku paprašyti laikytis susitarimų, kurių jis laikėsi metai iš metų, reikės tik priminti. Susikaupimas, žaidimo skaitymas, „būsena ant pirštų galų“, proaktyvumas ir t.t. ir pan. Jei apie visa tai nekalbėsime nuo mažų dienų, turėsime rimtą iššūkį.

Be to, pagrindiniai aspektai į kuriuos reikėtų koncentruotis šiame amžiaus tarpsnyje yra teisingi ir laiku priimti sprendimai bei jų atlikimo greitis.

Skirtinguose žemynuose jos yra skirtingos. Bet iš esmės jos visos remiasi dabartinio aukščiausios klasės futbolo analize ir bandymu nuspėti, kaip jis keisis metai iš metų ir kur jis atsidurs po dešimtmečio.

Asmeniškai aš koncentruočiausi į skirtingų žaidimo situacijų sprendimą. Tai yra, žaidėjo intelektą ir žaidėjo intelekto ugdymą. Stengčiausi „įmesti“ žaidėjus į skirtingas „problematiškas“ žaidimo situacijas, kuriose jis būtų priversti priimti nestandartinius sprendimus ir mokytis. Jis turi tapti labai technišku ir puikiais tarpusavio supratimo įgūdžiais pasižyminčiu žaidėju, suvokti savo ir kitų žaidėjų vietą aikštėje, lengvai keistis pozicijomis ir nuspėti varžovo veiksmus.

Be to, aš mokyčiau žaidėjus visiškai kontroliuoti žaidimą: spausti varžovus kiekviename aikštės plote, o atakuoti greitai, vienu perdavimu perkertant daugiau nei vieną liniją, taip atkertant kuo daugiau varžovų nuo paskutinės gynybos linijos prieš atliekant aštrų perdavimą.

 

Mūsų metodologijos sąranga ir turinys yra unikalūs, ypatingai dėl išskirtinio dėmesio individualiam žaidėjui ir individualiam jo ugdymui. Ypatingas dėmesys individualiai technikai ir individualiai taktikai yra esmė ugdant žaidėjo intelektą, o žaidėjo intelektas, kaip minėjau anksčiau, mano nuomone bus ypatingai svarbus.

Mūsų metodikoje daug dėmesio skiriama proaktyviems veiksmams ir gebėjimui atpažinti bei suvokti distancijas ir veiksmus, t.y. tinkamas laikas, kada atliksime ar pritaikysime tai ką išmokome.

Ir paskutinis, bet toks pat svarbus – judėjimo ir aplinkos suvokimas, t.y. kada, kur ir kaip juda žaidėjas. Visa tai susijungia intelektualaus žaidėjo sąvokoje.

Tai dažnai pamirštama arba nustumiama į antrą planą kitose programose, bet yra esminiai akcentai „Auri-Dohm“.