J. Šuklino negelbėja ir B mėginys

Londono olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas Jevgenijus Šuklinas gali prarasti ne tik savo titulus, olimpinį medalį, bet ir įspūdingą pinigų sumą. DELFI žiniomis, 2016-aisiais karjerą baigusio irkluotojo neišteisino ir dopingo B testo tyrimas, kurio rezultatas – taip pat teigiamas.

 

Tą portalui patvirtino tarpusavyje nesusiję šaltiniai ir pats buvęs sportininkas. 

 

J. Šuklinas 2012-aisiais Londono olimpinių žaidynių sidabrą iškovojo vienviečių kanojų 200 m irklavimo rungtyje. 

 

Jei Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) lieptų J. Šuklinui grąžinti apdovanojimą, tuo pasirūpinti turėtų nacionalinis olimpinis komitetas.

 

Grąžinti J. Šuklinui tektų ne tik trofėjų, bet ir už jį gautą valstybinę premiją – 58 tūkst. eurų. 

 

Toks precedentas jau yra pasitaikęs – 2010 metais Europos čempionate triumfavusi ir čia pat titulo dėl teigiamo dopingo testo netekusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė buvo priversta sugrąžinti premiją. 

 

Anot švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Kornelijos Tiesnesytės, iš J. Šuklino taip pat veikiausiai bus bandoma išsireikalauti valstybės stipendiją, kurią kanojininkas gaudavo dėl savo pasiekimo Londone.

 

Pats J. Šuklinas nesijaučia suklydęs, jam abejonių kelia metodas, kuriuo buvo tikrinti jo dopingo mėginiai, be to, jis norėjo, kad B dopingo testas būtų patikrintas ne Lozanoje esančioje laboratorijoje, o kitoje antidopingo laboratorijoje.

Ką sužinojote gavęs B dopingo testo rezultatus? – DELFI paklausė J. Šuklino 

Gavau atsakymą, kad B mėginio rezultatai atitinka A mėginio rezultatus. Nesiuntė detalių išvadų, tiesiog paprastai – B atitinka A testą. Sudėtinga situacija ir suprantu, kad šioje kovoje esu vienas. Kol kas oficialaus laiško su nuosprendžiu neturiu, kai jį turėsiu, bus galima imtis kažkokių priemonių. Minėjo, kad verdikto sulauksiu artimiausiomis dienomis. – Gal ketinate kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS)? – Gavau laišką su pasiūlymu dalyvauti IOC drausmės komisijos posėdyje arba ginti savo teises CAS teisme Lozanoje. Pasidomėjau, kad norint bylinėtis CAS, vieno teismo posėdžio išlaidos gali siekti 30 tūkstančių eurų, be to, reikia samdyti advokatą, bendroje sumoje reiktų 50 tūkstančių eurų. Dėl to nusprendžiau dalyvauti IOC drausmės komisijos posėdyje. Tai – nemokama galimybė, ta komisija remiasi laboratorijos išvadomis bei priima atitinkamą sprendimą. Pačiam keliauti nereikėjo, apklausoje dalyvavau nuotoliniu būdu. Papasakojau visą savo situaciją, ką aš apie tai manau. Jei neturi pinigų, nėra kalbos apie gynybą, be to, baigę sportinę karjerą atletai lieka vieni, be draudimo, be galinčių juos apginti pusių. Kol jie sportuoja, jie gali tikėtis pagalbos iš olimpinio komiteto, iš federacijos, kitų valstybės institucijų. Pats vienas gintis neturiu pinigų, neturiu tokių galimybių.
 

IOC komisija mane išklausė, tvirtino mane suprantantys ir norėtų padėti, bet šis organas negali užginčyti laboratorijos išvadų. Pasisakiau, ką aš manau apie visą šią situaciją. Prašiau, kad B mėginį patikrintų kitoje laboratorijoje, tačiau tokios taisyklės, kad tikrinama toje pačioje vietoje – Lozanoje. Domėjomės su advokatu, tuo nauju metodu, kuriuo tikrino mano mėginius, jis nėra patvirtintas. Be to, nėra žinoma, kaip buvo laikomi mano mėginiai. Laukiu iš jų sprendimo. Vienintele išeitimi matau ieškoti tiesos aiškinantis kaip buvo atliekamas tyrimas, kaip ir kur buvo laikomi dopingo testo mėginiai ir panašiai. Tam reikalingas CAS teismas, advokatas ir mokslininkas. Tačiau atsiduriu užburtame rate, gynybai reikia milžiniškų lėšų.

Sulauksiu sprendimo, turėsiu dar dvi savaites apskųsti šį nutarimą. Per šį laiką bandysiu kreiptis į valstybę, į Prezidentę, ir prašyti pagalbos. Abejotina ar jos sulauksiu, nes jau keleri metai kaip esu jau baigęs karjerą. Vienintelį variantą turiu – nebent parduoti butą.

Kas skaudžiausia šioje istorijoje, atsisveikinti su olimpiniu sidabro medaliu? 

Du dalykai. Pirmiausia, bendrai nusivili sportu. Esu savo karjeroje ne kartą įrodęs, kad esu karys, kuris kovojo prieš dopingą, įvairių preparatų vartojimą. Pats buvau antidopingo kontrolierių tikrintas daugiau nei 50 kartų. Ir prieš olimpiadą, ir po jos. Atvykdavo ne kartą į namus, nepraleidau nei vieno antidopingo kontrolierių vizito. Aplankiau daug mokyklų, kur pasakojau, kaip reikia sąžiningai siekti rezultatų. Prieš olimpiadą buvau labai atsargus, atsisakiau net mėsos, nes buvo atvejų, kai atletai valgė neaiškią, papildų pripumpuotą jautieną, per kurią į organizmą pateko draudžiamos medžiagos. Nevartojau jokių vaistų nuo gerklės skausmo ar peršalimo, kad į organizmą nepatektų cheminės medžiagos.

Galėjo visko nutikti, galėjo konkurentai primaišyti kažko į maistą ar gėrimus. Bet stengiausi antrą kartą neimti buteliuko, pradaręs ir atsigėręs jo daugiau nebeimdavau į rankas. Visada laikiausi kruopščios prevencijos, ypač olimpiniame kaimelyje, stovyklose.

Turėjau svajonę ir gyvenimo tikslą – iškovoti olimpinį medalį. Tą pasiekiau. Pats medalis kaip daiktas nėra svarbus, po olimpinių žaidynių jį gal tik dukart rankose laikiau. Svarbiausia, kad pats sau įrodžiau, kad galiu pasiekti savo tikslą ir tą padariau tikrai sąžiningai. Mano artimieji, draugai žino, kiek jėgų, pastangų tam atidaviau. Tai man svarbiausia ir to žinojimo iš manęs niekas neatims. Žinau, kad tai pasiekiau sąžiningai ir sąmoningai nevartodamas jokių draudžiamų preparatų. Antras skaudžiausias dalykas – žmogaus vertinimas. Kai tu laimi, veži medalius, esi visiems reikalingas, stengiasi padėti.

O tokioje situacijoje, kurioje dabar atsidūriau, lieku vienas, daug kas nusisuka ir niekas nebetiki. Nebuvau vieno sezono sportininkas, karjerai skyriau 20 metų, iškovojau apie 40 tarptautinių medalių, ne kartą tapau Europos čempionu, pasaulio pirmenybių prizininku.

Dabar visi nori tą nubraukti ir pasakyti, kad esu nesąžiningas. Galiu ramiai žiūrėti į akis varžovams, visada kovojau švariai. Tas olimpinis medalis nebuvo stebuklas, iki jo laukė ilgas, sunkus kelias.

 

Nesu milijonierius, jei nuspręstų, kad reikia viską grąžinti, tai, žinoma, grąžinsiu, jei to reikalaus valstybė. Jei netikės mano pozicija, aš atiduosiu. Tegu lieka kitų sąžinei. Bet, kita vertus, iš dangaus dabar tų pinigų nepaimsiu, sudarys skolos grąžinimo grafiką ir atiduosiu pinigus. Niekada nesportuodavau dėl pinigų. Mano tikslas buvo sau pačiam įrodyti, kad tą galiu padaryti. Kai man sukako 12 metų, sau pasakiau, kad tapsiu olimpiniu prizininku ir tą pasiekiau, nors buvo labai sudėtingas kelias. Ne pinigai ir ne premijos svarbiausias dalykas. Grąžinsiu, uždirbsiu. Jei ši situacija būtų nutikusi prieš keletą metų aktyviais sportinės karjeros metais, siekčiau savo rezultatais tą paneigti. Karjerą baigiau dėl to, kad jau buvau pasiekęs savo tikslus.

Olimpinį medalį galėjau iškovoti žymiai anksčiau, buvau labai stiprus prieš Pekino olimpines žaidynes. Bet prieš jas atrankoje nepasisekė, buvo skaudus momentas. Turėjau dar ketverius metus sunkiai sportuoti ir pasiekiau tai, ko norėjau, ir ramia sąžine baigiau karjerą.

 

Primename, kad sidabrinis olimpinių žaidynių prizininkas vasario pradžioje feisbuke prisipažino gavęs laišką, kuriame yra kaltinamas dopingo vartojimu Londono olimpinių žaidynių metu. 

 

Tiesa, laiške nurodytas gavėjas – ne Jevgenijus Šuklinas, o Jevgenijus Daluzian. Sportininkas įtarė, kad tai tiesiog klaida, nes Daluzyan – Armėnijos sunkiaatletės Melanie pavardė, o pastaroji dėl dopingo vartojimo buvo suspenduota praėjusių metų gruodį. 

 

Bet kiti laiške pateikti duomenys leidžia identifikuoti J. Šukliną, maža to, kilusią painiavą pabandęs išsiaiškinti kanojininkas buvo patikintas, jog teigiamas buvo būtent jo testas. Pakartotinai išanalizavus olimpiados metu paimtą irkluotojo mėginį rasta draudžiamos medžiagos, B mėginio tyrimas sportininko taip pat neišgelbėjo.

 

Jei būtų diskvalifikuotas J. Šuklinas, jo sidabrinis apdovanojimas turėtų būti perduotas rusui Ivanui Štyliui, o pastarojo bronza atitektų ispanui Alfonso Benavidesui. 

 

DELFI konsultavusios Lietuvos antidopingo agentūros specialistės Rūtos Banytės teigimu, kanojininką klampinantis dehidrochlormetiltestosteronas yra anabolinio steroido metandienono derivatas (išvestinis cheminis darinys). 

 

Kodėl Londono olimpinis vicečempionas J. Šuklinas atsidūrė po dopingo kontrolierių padidinamuoju stiklu prabėgus 7 metams nuo sidabrą atnešusio sprinto 200 m distancijos finale? 

 

Retrospektyviniai olimpiados mėginių testai reguliariai daromi nuo 2004 metų Atėnų žaidynių. Pakartotinius olimpinėse žaidynėse paimtų dopingo mėginių tyrimus atlieka Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituota laboratorija Lozanoje (Šveicarija). 

 

Čia saugomi tūkstančiai užšaldytų senų mėginių, kuriuos antidopingo taisyklės leidžia tikrinti pažangesniais metodais dešimt metų. Suėjus „senaties“ terminui, buteliukai su šlapimo ar kraujo pavyzdžiais sunaikinami.

 

2016-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), reaguodamas į Rusiją sudrebinusį plataus masto dopingo skandalą, gerokai suintensyvino patikrinimus. Nuo to laiko iš naujo išanalizuota daugiau nei pusė tūkstančio Londono olimpinių žaidynių dalyvių dopingo mėginių, ir daugiau nei pusšimtis testų buvo teigiami. 

 

Įdomu, jog dažniausiai aptinkamos draudžiamos medžiagos, kaip ir J. Šuklino atveju, yra anaboliniai steroidai. 

 

DELFI jau rašė, kad dehidrochlormetiltestosteroną ištraukti į dienos šviesą padėjo nauja tyrimo metodika, kurią 2011 metais sugalvojo buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas ir jo pavaduotojas Timothy Sobolewski. 

 

2016-aisiais patobulintą metodiką imta taikyti tiriant ir pakartotinai tikrinant dopingo mėginius.